Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Kelių transportas: realijos ir perspektyvos

Žurnalo “Transporto pasaulis” klausimai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sekretoriui, asociacijos “Linava” eksprezidentui (1997–2000 m.) Rimvydui Gradauskui.

Jums puikiai suprantami šalies vežėjų rūpesčiai ir lūkesčiai, o tansportininkams – svarbi Jūsų nuomonė. Tad pakalbėkime apie tai, kaip vertinate šiandieninę Lietuvos kelių transporto verslo įtaką šalies ūkiui, ekonomikai, žmonių gerovei? Kokią matote vežėjų verslo perspektyvą?

– Šiandieninis Lietuvos transporto sektorius – viena iš sparčiausiai besivystančių bei efektyviausių ūkio šakų. Transportas ir sandėliavimas sukuria per 10 proc. BVP. Kelių transportu gabenama per 50 proc. krovinių bei vežama per 98 proc. keleivių, todėl kelių transporto indėlis į BVP sudaro daugiau nei 50 proc. viso transporto sektoriaus sukuriamos vertės.

Paskutiniųjų metų praktika parodė, kad vežant krovinius netgi labai dideliais atstumais, kelių transportas, palyginti su geležinkeliu, daug pranašesnis greičio, patogumo bei ekonominiu požiūriu. Kad ši transporto rūšis yra labai patraukli ir efektyvi, rodo vis didėjantis kelių transportu vežamų krovinių kiekis. Todėl Lietuvos vežėjai, turėdami gerą, šiuolaikišką transporto priemonių parką, turi dideles potencines galimybes vykdyti tarptautinius krovinių vežimus.

Kelių transporto vežėjų verslas –vienas iš sėkmingiausių verslų Lietuvoje – puikiai įsitvirtino tarptautinėse rinkose. 1999 m. Rusijos ekonominė krizė, šalia didelio neigiamo poveikio, davė ir teigiamą efektą vežėjams – pergrupuojant krovinių srautus, verslo pozicijų rentabilumą, ieškant vidinių rezervų. Rezultatas – Lietuvos vežėjai sėkmingai įsitvirtino Vakarų rinkose.

Kiek šalies valdžia finansiškai ar kitaip prisidėjo prie kelių transporto Lietuvoje plėtros?

– Ne viską galima pamatuoti pinigais. Statistiniai duomenys liudija, kad Lietuvoje transporto sektoriui plėtotis sudarytos gana palankios sąlygos. Sukurta įstatyminė bazė leidžia užtikrinti sklandžią šio sektoriaus veiklą. Gerų rezultatų nebūtų įmanoma pasiekti be valdžios įgyvendinamos transporto infrastruktūros plėtros politikos.

Kelių transporto verslo sėkmingai plėtrai Lietuvoje didelės įtakos turėjo ir turi tai, kad Lietuvos automobilių kelių sektorius integruotas į ES kelių transporto sistemą, modernizuoti tarptautiniai automobilių kelių Lietuvos teritorijoje ruožai, taip pat gerai plėtojama regioninės reikšmės kelių infrastruktūra ir jos jungtys su pagrindinėmis automagistralėmis. 2008 metais automobilių kelių tinklui skirta 1 mlrd. 599 mln. vien tik valstybės biudžeto lėšų. O kur dar ES fondų lėšos..

– Kokios paramos vežėjų verslas gali tikėtis ateityje?

– Nebūtinai reikia padėti, kartais kur kas svarbiau – netrukdyti. Deja, akivaizdu, kad Europos Bendrijos transporto politika yra nukreipta prieš kelių transporto plėtrą. Vienas iš pagrindinių Europos Bendrijos transporto politikos tikslų – subalansuota atskirų transporto šakų plėtra, siekiant perkelti krovinių srautus į geležinkelius bei jūrų transportą. Augant ekonomikai, automatiškai didės mobilumo poreikis, augs transporto paslaugų poreikis, tačiau dirbtinės kliūtys neduos teigiamo efekto. Tačiau jokių abejonių – kelių transporto sektorius išliks itin svarbus. Didžiausias kelių transporto privalumas – galimybė ypatingai lanksčiai gabenti krovinius nuo durų iki durų, o tai ypač svarbu tokioj teritoriniu požiūriu nedidelėje valstybėje kaip Lietuva.

Manau, šalies valdžios uždavinys – sudaryti palankias ir visiems vienodas sąlygas verslo plėtrai bei užtikrinti šių sąlygų laikymąsi. Daug dėmesio bus skiriama transporto infrastruktūros kūrimui bei priežiūrai. 2008 metais valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti ir plėtoti numatoma panaudoti 1559 mln. Lt valstybės biudžeto, 300 mln. Lt ES finansinės paramos lėšų, arba 35 proc. daugiau nei 2007 metais.

Susisiekimo ministerija stengiasi, kad 2008 metais Lietuvos savivaldybes pasiektų pirmosios ES Sanglaudos fondo pagalbos lėšos reguliaraus vietinio (miesto) susisiekimo keleivinio kelių transporto (autobusų, troleibusų) atnaujinimui, turinčiam didelę įtaką keleivių vežimo miestuose paslaugų kokybės gerinimui. Šiam tikslui iki 2013 m. tikimasi gauti 140 mln. Lt Sanglaudos fondo lėšų.

– Iki šiol Lietuvoje logistikos centrai buvo steigiami tik popieriuje. Kada įstrigęs vežimas pajudės iš vietos ir turėsime modernius logistikos centrus?

– Norėčiau atkreipti dėmesį, jog teiginys, esą logistikos centrai Lietuvoje buvo steigiami tik popieriuje – nėra tikslus. Logistikos centrų, kuriuos steigia privatūs ūkio subjektai, plėtra labai aktyvi: privatus verslas gana greitai suprato logistikos centrų naudą ir svarbą transporto sistemoje, tad privačių logistikos centrų plėtra – akivaizdi.

Kita kalba apie viešųjų logistikos centrų plėtrą. Deja, reikia pripažinti, kad šis procesas buvo sustojęs. Esminė priežastis – didelė interesų įvairovė ir nuomonių kaita. 2007 m. buvo lūžio metai – viešųjų logistikos centrų plėtra pajudėjo iš sąstingio. 2007 m. buvo parinktos galimos viešųjų logistikos centrų kūrimosi vietos, paskirti jų steigėjai ir valdytojai. 2008 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vilniaus ir Klaipėdos viešųjų logistikos centrų projektus pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Deja, viešųjų logistikos centrų plėtros procesas vyksta ne taip sklandžiai, kaip to norėtume. Labai sudėtinga formuoti reikiamas teritorijas viešiesiems logistikos centrams, nes atskiri ūkio subjektai ar fiziniai asmenys mato galimybę uždirbti, brangiai parduodami valstybei žemės sklypus, o tai gerokai stabdo projektų įgyvendinimą.

Manau, visų transporto verslo atstovų ir Susisiekimo ministerijos pastangomis šios problemos bus išspręstos ir viešieji logistikos centrai taps svarbiu transeuropinių tinklų infrastruktūros objektu, kuris užtikrins sąveiką tarp skirtingų transporto rūšių bei sklandų krovinių ir transporto judėjimą.

Vežėjų požiūriu, VKTI nepajėgi kontroliuoti užsienio šalių vežėjų naudojamų kelionės leidimų. Kaip pagerinti situaciją?

– Nemanau, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija nepajėgi kontroliuoti užsienio šalių vežėjų naudojamų kelionės leidimų. Lietuvai tapus ES nare, kiekvienais metais buvo stiprinama kelių transporto veiklos kontrolė. Ne išimtis ir praėję metai. Buvo didinamas keliuose dirbančių ir transporto priemones kontroliuojančių Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų skaičius. 2007 m. apskričių centruose – Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Utenoje ir Telšiuose – įsteigti Valstybinės kelių transporto inspekcijos poskyriai.

Praėjusių metų pabaigoje buvo priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas, kuriuo buvo sugriežtinta atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu. Bauda padidėjo nuo 150 litų iki 3000 litų.

Kaip normalizuoti situaciją dėl kelionės leidimų trūkumo, jų skirstymo?

– Per pastaruosius kelerius metus Rusijos leidimų skaičius didėjo beveik po 32 proc. Tačiau ženkliai daugėjant transporto priemonių, gautos leidimų kvotos paprastai pakanka iki rudens. Per paskutinius dvejus metus Lietuvos vežėjų transporto priemonių parkas, dirbantis tarptautinėje krovinių gabenimo rinkoje, padidėjo apie 46 proc.

Kelionės leidimais keičiamasi pariteto pagrindu, kuris yra ne mūsų naudai. Lietuvos vežėjai užima daug didesnę Rusijos ir Lietuvos transporto paslaugų rinkos dalį nei Rusijos vežėjai, ir ši dalis didėja. Nežinia, kiek Rusija bus nusiteikusi duoti papildomų leidimų. Todėl dirbtiniai administraciniai barjerai, kurie ribotų vežėjų veiklą Rusijoje, gali neigiamai paveikti mūsų transporto įmones. Didinti kelionės leidimų kvotas yra labai sudėtinga. Žinoma, Susisiekimo ministerija kaip įmanydama derasi dėl didesnių kelionės leidimų kvotų, tačiau kiekvienais metais kvotas padidinti tampa vis sudėtingiau. Be to, Lietuvoje nepagaminama tiek prekių, kad jų pakaktų patenkinti mūsų vežėjų gabenimo poreikiams. Būtina dar geriau išnaudoti Kaliningrado kaimynystės privalumus šiuo klausimu.

– Trūksta vairuotojų profesionalų. Ar SM turi strateginę poziciją šiuo klausimu? Kokia ji?

– Susisiekimo ministerija pasiekė, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. profesionaliais vairuotojais galėtų tapti jaunuoliai, sulaukę 18 metų (anksčiau buvo 21 metai). Manome, kad tai turės teigiamos įtakos sprendžiant vairuotojų profesionalų trūkumo problemą.

Susisiekimo ministerija, siekdama spręsti saugaus eismo problemą, įvairių diskusijų metu saugaus eismo gerinimo kontekste ne kartą teikė pasiūlymus, kad būtų saugaus eismo programos įvairioms amžiaus grupėms, kad asmenys galėtų laikyti egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti be papildomų kursų vairavimo mokyklose. Tai jau norma užsienio valstybėse, pvz., Italijoje. Deja, šie pasiūlymai didesnio susidomėjimo ir palaikymo Švietimo ir mokslo ministerijoje nesulaukia. Manome, kad ir vežėjai galėtų daugiau padaryti ugdydami savo būsimus darbuotojus.

– Atskirai aptarkime keleivinio transporto problemas. Savivaldybės ignoruoja teisės aktus dėl vežėjų nuostolių kompensavimo už keleivių vežimą: pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymą nuo 2006 m. sausio 1 d. lengvatinis keleivių vežimas kompensuojamas tiesiogiai iš savivaldybių biudžeto, tačiau kai kuriose savivaldybėse šis kompensavimas nepateisinamai stringa. Kokią matote išeitį? Vežėjai keleivininkai taip pat skundžiasi, kad vairuotojų trūksta, kad baudos už bilietus – mažos...

– Finansų ministerijos teikiama informacija rodo: atitinkamai pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, tam, kad nuo 2006-01-01 savivaldybių biudžetuose užtektų lėšų kompensuoti vežėjams už lengvatinį keleivių vežimą, pastaroji ministerija gyventojų pajamų mokesčio didesnę dalį skiria savivaldybių biudžetams. Kitas dalykas, kad kai kurios savivaldybės šias lėšas panaudoja kitiems tikslams, o ne vežėjų kompensacijoms. Kaip žinoma, savivaldybių veiklos priežiūrą atlieka Vyriausybės atstovai apskrityse (Susisiekimo ministerijai tokios galios nesuteiktos). Todėl, nustačius faktus, kad savivaldybės nesumoka ar ne visiškai sumoka vežėjams minėtas kompensacijas, vežėjų interesams atstovaujanti asociacija „Linava“ apie tai turėtų nuolat informuoti Vyriausybės atstovus, prašydama tokių savivaldybių atžvilgiu imtis įstatymais numatytų poveikio priemonių.

Pagal įstatymus (Vietos savivaldos, Kelių transporto kodeksą) savivaldybių institucijos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais. Jos taip pat privalo kompensuoti vežėjų nuostolius už keleivių vežimą šiais maršrutais iš savivaldybių biudžetų lėšų. Vėlgi, kaip ir pirmuoju atveju, jeigu savivaldybės nevykdo teisės aktais nustatytų funkcijų, tokie veiksmai taipogi turėtų būti skundžiami minėtiems Vyriausybės atstovams apskrityse.

Savo ruožtu Susisiekimo ministerija šįmet oficialiai pareiškė susirūpinimą ir atkreipė visų šalies savivaldybių dėmesį į tai, kad kai kurios savivaldybės minėtais klausimais nevykdo atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Apie tai informuota Lietuvos savivaldybių asociacija, vežėjų asociacija „Linava“.

Susisiekimo ministerija šiuo metu rengia Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą, numatantį ženkliai padidinti keleiviams baudas už naudojimąsi keleiviniu kelių transportu be bilieto.

– Kokie Susisiekimo ministerijos ir “Linavos” santykiai šiandien?

– Kelių transporto verslas yra vienas iš dinamiškiausiai besiplėtojančių ir konkurencingiausių verslų. Manau, kad atkūrus Nepriklausomybę, net įžvalgiausi ekonomistai neprognozavo, jog Lietuvos vežėjai taps šio verslo lyderiais ne tik Baltijos regione, bet ir vieni iš lyderių visoje Europoje. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo kelių transportas tapo viena iš pirmųjų sričių, kuri pradėjo savo veiklą naujomis sąlygomis. Kiekvienais metais kūrėsi vis naujos vežėjų kompanijos, vis daugiau vežėjų pradėjo vykdyti tarptautinius vežimus. Pvz., 1993 metais Lietuvoje buvo tik 88 vežėjai, kurie turėjo tik 960 licencijuotų autobusų ir krovininių automobilių, o šių metų pradžioje Lietuvos vežėjai turėjo per 6000 licencijų, suteikiančių teisę vežti keleivius ir krovinius vidaus ir tarptautiniais maršrutais, o jų transporto priemonių parką sudarė daugiau kaip 33 tūkst. transporto priemonių, iš kurių per 30 tūkst. buvo krovininiai automobiliai. Verslo, Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ bendradarbiavimas leido kelių transportui pasiekti tokias aukštumas, kuriose jis dabar yra. Galima teigti, kad Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ tenka išskirtinis vaidmuo kuriant bendrą Lietuvos kelių transporto įvaizdį ir koordinuojant vežėjų komercinę veiklą.

– Kaip sekasi bendradarbiauti su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis transporto srityje?

– Lietuvos Respublika yra pasirašiusi 34 tarptautinius kelių transporto srities susitarimus, kurių pagrindu yra sudarytos bendros komisijos. Iki narystės ES viena pagrindinių problemų kelių transporto versle buvo kelionės leidimų trūkumas. Visi gerai prisimename kai kurių Europos Sąjungos valstybių (ypač Lenkijos) leidimų trūkumą, kuris išnyko Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Tačiau ši problema išliko ir tapo dar opesnė su Rytų valstybėmis, ypač su Rusija. Todėl dabar tenka daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su ne Europos Sąjungos valstybėmis, nors aišku, bendradarbiaujama ir su Europos Sąjungos valstybėmis.

2007 metais įvyko aštuoni tokių bendrų komisijų posėdžiai, kuriuose su Baltarusija, Rusija, Ukraina, Turkija buvo išsiderėtos papildomos kelionės leidimų kvotos. 2007 metais gauta ir panaudota itin daug Baltarusijos ir Rusijos kelionės leidimų vežti tarptautinius krovinius. Vežėjams Baltarusijos ir Rusijos leidimų pernai išduota atitinkamai 62,4 procento ir 26,2 procento daugiau negu 2006 metais.

2007 metais Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Lenkijos Respublikoje pradėjo dirbti transporto atašė. Atsižvelgiant į Rusijos svarbą Lietuvos transporto sistemos veiklai, LR Vyriausybės nutarimu nuo šių metų balandžio 1 dienos Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje steigiama transporto atašė pareigybė. Nuolatinis atstovavimas Lietuvos transporto interesams Rusijos Federacijoje sudarys geresnes sąlygas dvišaliam bendradarbiavimui, padės efektyviai formuoti ir įgyvendinti su Rusijos Federacija susijusią Lietuvos transporto politiką, paspartins abiejų šalių tarptautinių susitarimų sudarymą, pagerins tarptautinio transporto verslo sąlygas.

– Kaip Lietuvos transporto interesams atstovaujama Europos mastu?

– Susisiekimo ministerijos atstovai dalyvauja pagrindinių tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų veikloje, kur yra sprendžiami Lietuvos vežėjams aktualūs klausimai. Praėjusiais metais Europos institucijose pradėti svarstyti Lietuvos vežėjams aktualūs teisės aktų projektai, reglamentuojantys patekimo į rinką bendrąsias taisykles, bei atskirai tiek į tarptautinę krovinių, tiek ir tarptautinę keleivių vežimo rinkas. Vienas esminių dalykų šiuose teisės aktuose yra kabotažo klausimas. Kai kurios senosios ES valstybės nusiteikusios prieš kabotažo liberalizavimą. Lietuva visada pasisakė ir pasisako už laisvą prekių ir paslaugų judėjimą. Būtina sudaryti sąlygas ir skatinti kaip galima racionaliau išnaudoti vežimus kelių transporto priemonėmis, sumažinant iki minimumo tuščią ridą taip mažinant ir aplinkos taršą. Siekiant šių tikslų, kabotažiniai vežimai turėtų būti vykdomi kaip galima liberaliau, vadovaujantis aiškiai suprantamais ir įgyvendinamais reikalavimais. Esant Rytų valstybių kelionės leidimų stygiui taip pat labai svarbūs išlieka Europos transporto ministrų konferencijos leidimai. Jau eilę metų šią sistemą norima reorganizuoti, sumažinti šalims skiriamų leidimų kvotas. Mūsų pastangomis vis dar pavyksta išlaikyti Lietuvai skirtą leidimų kvotą.

Svarbiausiais klausimais, kurie aktualūs mūsų vežėjams, Lietuvos pozicija visada derinama su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.

– Pažvelkime į Lietuvą transportininko akimis – kokia bus mūsų Tėvynė po dešimties metų?

– Manau, transporto verslas sėkmingai plėtosis ir toliau. Lietuvos vežėjai, turėdami didelę krovinių gabenimo patirtį, gerai išplėtotą ir šiuolaikišką transporto priemonių parką, turi dideles potencines galimybes vykdyti tarptautinius krovinių vežimus tarp Europos ir Azijos valstybių. Tam patogi ir Lietuvos geografinė padėtis – būdama Europos Sąjungos pasienio valstybė šalis yra tarsi Vakarų Europos – Azijos pusiaukelėje.

Lietuvoje bus sukurta moderni ir subalansuota multimodalinė transporto sistema, kuri techniniais rodikliais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygs ES valstybių senbuvių lygiui. Bus sukurti naujosios kartos logistikos centrai, kuriuose integruosis visi transporto sektoriai: kelių, geležinkelių, oro ir vandens transportas. Efektyviai sąveikaudama su kaimyninių valstybių transporto sistemomis, Lietuvos transporto sistema leis verslo sektoriui sėkmingai plėsti veiklą. Lietuvos transporto sektorius taps svarbiu Eurazijos koridoriaus transporto sistemos elementu ir, teikdamas geros kokybės paslaugas, puikiai tarnaus bendriems tiek Lietuvos, tiek ES poreikiams bei interesams.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vidmantas KLIUKAS

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 5 (89)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

Asociacijos “Linava” XVIII kongresas: kelių transportas – darnios plėtros pagrindas

Ekologija

Taupo pinigus, saugo gamtą

Įkurtuvės

Lietuvos centre – nauja autobusų stotis

Jubiliejus

Kauno vežėjų klubui – 10 metų!

Keliai Keleliai

Geri keliai – brangūs keliai

Mūsų kalba

Skolinti transporto vadybos ir ekonomikos žodžiai

Servisas

Vežėjai palankiai įvertino UAB "Linavos" servisas platinamas degalų korteles

Stambiu planu

Po TGX ženklu...

Užsienyje

Kelių transporto verslas ir tendencijos Vokietijoje

Lietuvoje ir pasaulyje

FIAT transporterių sėkmė

UAB “Guminta” įteiktas kokybės vadybos sertifikatas

Transporto politika

Kelių transportas: realijos ir perspektyvos

Žinotina

„Kautroje“ – kvalifikuotos tachografų patikros paslaugos

Perspektyvos

Pristatytos Vokietijos uostų galimybės

Technika

Biokuras: ant permainų slenksčio?

Kronika

NUO KONGRESO IKI KONGRESOASOCIACIJOS „LINAVA“ VEIKLOS KRONIKA 2007 m. gegužės 18–2008 m. gegužės 9 d.

Teisė

LAT praktika vežėjų bylose

Muziejus

Automobilizmas Japonijoje – gerai išmokta pamoka