Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

„Juodosios dėmės“ – mirtinos kelių žaizdos

Rizika pakliūti į eismo nelaimę Lietuvoje 4 kartus didesnė nei Skandinavijoje, todėl ,saugaus eismo požiūriu, mūsų kraštas pagrįstai vadinamas rizikos šalimi. O eismas Lietuvos keliuose vis labiau intensyvėja. Kaimų teritorijose ir užmiesčių keliuose žūsta 75–80 proc. žmonių. Turime apie 290 avaringų ruožų, tarp kurių 267 – “juodosios dėmės”, keliančios ypatingą rūpestį.

„Juodoji dėmė“ yra kelio vieta, kurioje 500 metrų ruože per ketverius metus įvyko bent keturi įskaitiniai eismo įvykiai. Tokios ypač pavojingos vietos dažniausiai esti vieno lygio sankryžos, ypač esant ribotam matomumui, riboto matomumo ruožai su mažo spindulio vertikaliomis ir horizontaliomis kreivėmis, kelio ruožai, kur arti važiuojamosios dalies ir kelkraščių auga medžiai, kelio tęsiniai per gyvenvietes ir pan. “Juodoji dėmė” gali atsirasti ir ten, kur, atrodo, jos tikrai neturėtų būti – kelių sankryžoje, plytinčioje lygiame lauke, iš visų pusių gerai matomoje, neužgožtoje medžiais ar statiniais. Avarijos tokioje sankryžoje dažniausiai įvyksta tamsiu paros laiku, kai vairuotojai viršija leistiną greitį, būna pavargę ir neatkreipia dėmesio į kelio ženklus. Todėl „juodosios dėmės“ keliuose nėra mistika, raganiškos apraiškos ar vien eismo dalyvių paslaptingi pasakojimai su liūdnomis pabaigomis. Kaip daugelis kitų reiškinių, ir šis – ne užkeikimas, prakeikimas, o situacija, turinti priežastinį kelio ryšį su aplinka ir žmogaus prie vairo ar pėsčiojo eismo dalyvio elgesiu.

Duomenis kaupia Transporto ir kelių tyrimo institutas

Daugiausia informacijos apie „juodąsias dėmes“ yra sukaupę Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai, įsikūrę Kaune.

Šis institutas kiekvienais metais nustatinėja ir fiksuoja „juodąsias dėmes“ bei avaringus kelių ruožus. Jo darbuotojai nuolat stebi, studijuoja situaciją valstybinės reikšmės magistraliniuose, krašto, o nuo 2006 metų – ir rajoniniuose keliuose. Institutas bendradarbiauja su kitomis šioje srityje dirbančiomis žinybomis, iš kurių gauna reikalingus duomenis. Duomenų bazėje sukaupta informacija lemia išvadų kokybę bei vertę. Nustatydami „juodąsias dėmes“ ir avaringus ruožus, specialistai vadovaujasi 2004 m. liepos 22 d. Susisiekimo ministerijos įsakymu (Nr.3-390), kuriuo patvirtinta avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika. Pagal ją pirmiausia nustatomi avaringi ruožai, po to pagal patvirtintą metodiką – „juodosios dėmės”, sudaromi avaringų ruožų, „juodųjų dėmių“ sąrašai, žemėlapiai, pagal eismo įvykių tankį ir avaringumo koeficientą išskiriamos pavojingiausios „juodosios dėmės“.

Apibrėžimai įvykiams nusakyti

2006 metų pradžioje institutas išanalizavo 2002–2005 metų įskaitinius eismo įvykius magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose ir padarė jų suvestinę. Kad būtų aiškiau, apie ką joje šnekama, nurodysime keletą apibrėžimų, kurie sukurti konkrečiam veiksmui ar įvykiui nusakyti.

Kelyje įvykęs eismo įvykisyra tada, kai dalyvaujant judančiai transporto priemonei,

žuvo ar buvo sužeisti žmonės, arba sugadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietos turtas.

Įskaitinis eismo įvykis– įvykis, kuriame žuvo arba buvo sužeisti žmonės.

Neįskaitinis eismo įvykis– įvykis, kuriame padaryta tik materialinė žala, o žmonės nenukentėjo arba gavo tik lengvas traumas ir sužeistaisiais nelaikomi.

Visi duomenys apie Lietuvoje įvykusius eismo įvykius kaupiami Vidaus reikalų ministerijos centrinėje duomenų bazėje.

Apskaita kortelėse

Informacija apie eismo įvykius surašoma ir saugoma eismo įvykių apskaitos kortelėse, kurios saugomos teritorinėse policijos įstaigose ir eismo įvykių duomenų bazėse. Kiekvieno eismo įvykio apskaitos kortelėje yra duomenys, nusakantys įvykio aplinkybes bei pasekmes. Kortelių pozicijas pareigūnai užpildo naudodami kodus.

Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai peržiūri teritoriniuose policijos komisariatuose sukauptas valstybiniame kelių tinkle įvykusių įskaitinių eismo įvykių apskaitos korteles ir jų duomenis panaudoja savo darbe. Kortelės padeda nustatyti tikslią eismo įvykio vietą, kuri, tiriant avaringumą, yra vienas iš svarbiausių duomenų. Netiksli eismo įvykio vieta sumenkina statistinių duomenų patikimumą, apsunkina „juodųjų dėmių“ fiksavimą ir jų tyrimą. Gauti įskaitinių eismo įvykių duomenys Transporto ir kelių tyrimo institute kruopščiai peržiūrimi ir sisteminami pagal kelius ir eismo įvykių vietas. Jos tikslinamos, naudojantis Lietuvos automobilių kelių informacinėje sistemoje (LAKIS) sukaupta išsamia informacija apie automobilių kelius, statinius bei gyvenamąsias zonas. Dėl papildomos informacijos instituto specialistai vyksta į įvykių vietas, kur realioje situacijoje duomenis patikslina ir sulygina.

Eismo įvykių ir „juodųjų dėmių“ analizė

Skaičiuojant „juodąsias dėmes“ reikalingi eismo intensyvumo duomenys, todėl įvykių analizei jie buvo surinkti iš Transporto ir kelių tyrimo instituto parengtų eismo intensyvumo ataskaitų, kuriose yra informacija ir apie vidutinį metinį paros eismo intensyvumą.

Pirminiais duomenimis, 2006 metais per 12 mėnesių šalyje buvo užregistruoti 6773 eismo įvykiai, žuvo 759 ir sužeisti 8495 žmonės. Tarp visų eismo įvykių rūšių didžiausią dalį sudarė transporto priemonių susidūrimai – 2271 ir užvažiavimai ant pėsčiųjų – 2231. Tamsiu paros metu įvyko 2009 eismo įvykiai. Eismo įvykiuose daugiausia žuvo pėsčiųjų – 241, vairuotojų – 230, keleivių – 201, dviratininkų – 67. Tarp sužeistųjų – 3023 keleiviai, 2615 vairuotojų, 2123 pėstieji, 614 dviratininkų.

Daugiausia eismo įvykių – 4971 įvyko dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės. Iš jų 4320 – dėl lengvųjų automobilių vairuotojų kaltės. Dėl vairuotojų kaltės eismo įvykiuose žuvo 508 žmonės ir sužeisti 6798. Net 761 eismo įvykį padarė neblaivūs vairuotojai. Dėl asmenų, neturinčių teisės vairuoti kaltės, įvyko 578 eismo įvykiai, 242 iš jų buvo neblaivūs.

Dėl pėsčiųjų kaltės įvyko 1041 eismo įvykis (žuvo 153, sužeisti 915 žmonės).

Užregistruota 1490 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo vaikai. Žuvo 65 vaikai, 1629 sužeisti. Tarp žuvusių vaikų – 15 pėsčiųjų (7 iš jų žuvo dėl savo neatsargumo).

Specialistai apskaičiuos ir 2006 metų avaringus ruožus valstybinės reikšmės magistraliniuose, krašto bei rajoniniuose keliuose, specialiame žemėlapyje bus pažymėtos „juodosios dėmės“.

Kraupaus karo žemėlapiai

Instituto specialistai sudaro „juodųjų dėmių“ sąrašus ir jas išdėsto mažėjančia eismo įvykių tankio (AT) tvarka. Eismo įvykių tankio kiekinė išraiška parodo eismo įvykių koncentraciją, todėl šis rodiklis naudojamas nustatytų avaringų ruožų bei „juodųjų dėmių“ pavojingumo lygiui įvertinti.

Suskaičiuotos magistralinių ir krašto kelių „juodosios dėmės“ taip pat mažėjančia tvarka išdėstomos pagal avaringumo koeficientus (AK). Avaringumo koeficiento kiekinė išraiška parodo tikimybę vairuotojui patekti į eismo įvykį, šis rodiklis naudojamas nustatytų avaringų ruožų bei „juodųjų dėmių“ pavojingumo lygiui įvertinti.

Magistralinių ir krašto kelių „juodųjų dėmių“ žemėlapyje nurodytas ne tik jų skaičius, vietos, bet ir kiekvienos dėmės ribos (pradžia ir pabaiga).

Tankiausiai „juodosios dėmės“ buvo išsidėsčiusios didžiųjų miestų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių prieigose. Magistralinių kelių ruožuose – kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpoje tarp Vilniaus ir Kauno, kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis atkarpoje tarp Kauno ir Jonavos, kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai atkarpoje tarp Puskelnių ir Marijampolės, kelio A9 Panevėžys–Šiauliai atkarpoje tarp Šeduvos ir Šiaulių, kelio A13 Klaipėda–Liepoja atkarpoje tarp Jakų žiedo ir Taurakalnio.

Iš krašto kelių didžiausia „juodųjų dėmių“ koncentracija buvo kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožuose tarp Raudondvario ir Vilkijos, tarp Šilutės ir Saugų bei Vilkyčių ir Klaipėdos.

Juodosios dėmės – pačios avaringiausios vietos keliuose. Nuolat siekiama, kad jų vis mažėtų, todėl keliai nuolat modernizuojami, laikomasi kartu su mokslininkais parengtos kelių tobulinimo programos. Ji parengta išstudijavus pagrindinius transporto srautus, kelių tinklo struktūrą, numačius aiškius prioritetus. Avarijų analizė rodo, kokiomis priemonėmis galima efektyviausiai sumažinti nukentėjusių per eismo įvykius žmonių skaičių.

Formaliai žiūrint, kelio konstrukcijos netobulumas niekada nebūna eismo įvykio priežastis, nes Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad vairuotojas pagal kelio būklę ir eismo sąlygas pasirinktų saugų greitį. Tačiau reikia pripažinti, kad maždaug trečdalio visų eismo nelaimių priežastims įtakos turi kelio parametrai. Juodųjų dėmių daugėja ar ne – kalbėti būtų sunku, nes šie pokyčiai yra nežymūs.

Jonas Samajus

"Transporto pasaulis"
Vasaris Nr. 2 (74)

"Linava" informuoja

Kronika

Prezidiumo posėdyje

Aktualijos

Iš vežėjų – į politikus

Dilerių naujienos

ATSIPALAIDUOTI NEGALIME NĖ MINUTEI

Eismas

Naujienos

įvairenybės

Kada atsirado autobusas

Keliai Keleliai

Keliai, kuriais riedame

Naujienos

"DAF Trucks N.V." įdiegė naują standartą

Patirtis

“RVS technologija”: ekonomija + ekologija

Pažintys

Patirtis Lietuvoje padeda verslo plėtojimui Lenkijoje

Portretai

Dešimtmečiai prie vairo

Sportas

“Dakaras 2007” – trumpiausias istorijoje

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Naujienos

Transporto politika

Rusija: pragmatizmo keliu

Žinotina

„Goodyear“ – padangos nugalėtojams

Technika

Euro 5 – be “AdBlue”!

Rekordiniai „Volvo Trucks“ metai

Teisė

Preliminariosios sutartys

Muziejus

LENKIJOS SUNKVEŽIMIAI TARPUKARYJE