Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Keliai, kuriais riedame

Seniai žinoma, jog bet kurios šalies ekonominė raida itin smarkiai priklauso nuo joje esančių kelių būklės. Senovės Romos civilizacijoje keliai apskritai buvo laikomi viso klestėjimo pagrindu – ne veltui tuo laiku kilo garsusis posakis: „Visi keliai veda į Romą“. Visose, netgi pačiose tolimiausiose provincijose, vergų darbo dėka keliai buvo ne prastesni negu Italijoje. Vėliau tie keliai sudarė Europos šalių kelių tinklo pagrindą. Tai pasakytina netgi apie tokią tolimą Romos provinciją kaip Britanija. Dera pabrėžti, jog Senovės Romos keliai turėjo dvi vėžes, iškaldintas akmenyse, taigi vežimai riedėjo tarsi bėgiais. Standartinį atstumą tarp šių vėžių atkartojo Britanijos geležinkelininkai, o vėliau šis standartas įsigalėjo ir visame europiniame geležinkelio tinkle.

Šalims, kurios nebuvo tapusios Romos provincija, teliko tik svajoti apie tokius kelius, kokius turėjo senovės romėnai. Štai kad ir Rusijai. A. Puškinas poetine forma 1820 metų pabaigoje išsakė mintį, jog po 500 metų ir Rusijoje kardinaliai pagerės kelių būklė.

Šiuolaikiniame pasaulyje netolygi kelių tinklo plėtra laikoma vienu iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių nevienodą ekonominę valstybių būklę. JTO pranešime apie pasaulio valstybių socialinę-ekonominę raidą pabrėžiama: „Nuo 1960-ųjų metų kelių tinklo tankumas Lotynų Amerikos ir tropinės Afrikos šalyse praktiškai nepakito, tuo tarpu Rytų Azijoje tapo trigubai didesnis. Maždaug trečdaliu padidėjo skirtumas tarp pajamų, tenkančių vienam Rytų Azijos ir Lotynų Amerikos šalių gyventojui. Viena iš šio reiškinio priežasčių – netolygūs kelių infrastruktūros raidos tempai.“

Kelių tinklui apibūdinti dažnai pasirenkamas vienas parametras – kelių su kietąja danga ilgis. Suprantama, derėtų atsižvelgti ir į kelių kokybę, tačiau, supaprastindami uždavinį, tarkime, jog kuo daugiau šalyje yra kietosios dangos kelių, tuo mažesnės yra susisiekimo problemos. Padalinę gyventojų skaičių iš kietosios dangos kelių kilometražo, gausime susisiekimo problemas apibūdinantį koeficientą.

Šiuo metu, tarkim, kaimyninėje Rusijoje, į kurią mūsų vežėjai vyksta itin dažnai, 143 mln. gyventojų tenka 738 tūkst. km kelių su kietąja danga. O 1928 metais 92,7 mln. rusų teko viso labo 20 tūkst. km tokių kelių. Nauji keliai buvo tiesiami, tik labai lėtai. Dabar problemiškiausiomis zonomis šiuo požiūriu galima laikyti Sankt Peterburgo ir Maskvos regionus. O štai paradoksas: Rusijai priklausančioje Buriatijos autonominėje srityje ir Altajuje situacija beveik tokia pati, kaip... Austrijoje ar Prancūzijoje. Tiesa, sutapimas nulemtas ne tiek aukštai išvystytos šių regionų infrastruktūros, kiek mažo gyventojų skaičiaus juose.

Pasaulio šalių reitinge lyderių pozicijas užima Airija. Mes – o stebukle!– antrojoje vietoje. Rusija – 42-ojoje iš 181. Galima pridurti, jog pasaulyje esama beveik 140 šalių, kur kelių problemos yra gerokai rimtesnės nei mūsų kaimynų. Tačiau net ir tuo atveju jie atsilieka nuo buvusios Senosios Romos imperijos – Britanijos.

Kelių problemiškumo reitingas įvairiose pasaulio šalyse ( problemų didėjimo tvarka )

----------------------------------------------------------------------------------------------------------- Šalis Gyv. skaičius (mln. žmonių) Kelių su kietąja danga

skaičius(km)

1. Airija 4, 062 957, 362

2. Lietuva 3, 586 68, 697

3. Švedija 9, 016 166, 523

5. Ispanija 40, 397 657,157

6. Australija 20, 264 316, 524

7. Norvegija 4, 611 69, 505

8. Kanada 33,099 497,306

9. Prancūzija 60, 876 893, 100

10. Islandija 0, 299 4, 331

11. Naujoji Zelandija 4, 076 57, 809

12. Danija 5,450 71,847

13. JAV 300, 000 3737,567

14. Čekija 10, 235 127, 204

15. Latvija 2, 274 28, 256

16. Belgija 10, 379 117, 110

4. Austrija 8, 193 133, 718

17. Liuksemburgas 0, 474 5, 189

18. Kipras 0, 784 8, 581

19. Estija 1, 324 13, 874

20. Graikija 10, 688 107, 406

21. Slovėnija 2, 010 20, 157

22. Suomija 5,231 50, 539

23. Šveicarija 7, 524 71, 011

24. Italija 58, 133 479, 688

25. Libija 5, 901 47, 590

26. San Marinas 0, 029 0, 220

27. Lichtenšteinas 0, 034 0,250

28. Grenada 0,089 0, 638

29. Japonija 127, 463 903, 340

30. Vengrija 9, 981 70, 050

31. Slovakija 5, 439 37, 036

32. Juodkalnija 0, 630 4, 274

33. Baltarusija 10, 293 69, 351

34. Brunėjus 0, 379 2, 525

35. Lenkija 38, 537 249, 060

36. Olandija 16, 491 104, 850

37. Didžioji Britanija 60, 609 371, 913

38. Barbadosas 0, 280 1, 600

39. Portugalija 10, 606 59, 110

40. Antigva ir Barbuda 0, 069 0,384

41. Kroatija 4, 495 23, 979

42. Rusija 143, 000 738, 000

43. Bahamų salos 0, 034 1, 546

44. Kazachstanas 15, 233 77, 020

45. Malta 0, 400 1, 972

46. Jamaika 2, 758 13,109

47. Bulgarija 7, 385 34, 111

48. Šri Lanka 20, 222 91, 860

49. Namibija 2, 044 9, 172

50. Rumunija 22, 304 98, 30

Pinigai ir kilometrai per valandą

Iš viso pasaulyje esama daugiau kaip 23 mln. kilometrų kelių. 140 tūkst. kilometrų – mokami. Už malonumą važiuoti šiuolaikiniais, patogiais, saugiais keliais didesniu kaip 100 km. per valandą greičiu mokama 30 pasaulio šalių.

Greitkeliai visada tiesiami greta nemokamų, alternatyvių kelių, bet aplenkiant gyvenvietes. Mokamomis trasomis vyksta tarpregioninis, prekinis ir keleivinis tranzitas. Mokamais dažnai būna tuneliai, tiltai, estakados, ir tai leidžia judėjimą padaryti kur kas saugesnį bei kontroliuoti ekologinę situaciją.

Mokami keliai įvairiose šalyse nuolat ilgėja. Šiandien procentiniu požiūriu jų daugiausia Italijoje – 7 tūkst. kilometrų. Italija kartu su Prancūzija –Europos mokamų greitkelių asociacijos aktyviausios dalyvės. Ši asociacija vienija 17 Europos šalių ir valdo daugiau kaip 23 tūkst. kilometrų mokamų kelių. Tarifai už važiavimą yra skirtingi – priklauso nuo transporto tipo ir svorio. Europoje esama 5 tarifinių grupių. Iš pasaulio šalių brangiausiai važiavimas mokamais keliais atsieina Japonijoje, pigiausiai – Pietų Korėjoje.

JAV greitkelių – apie 9 tūkst. km, Meksikoje – 6 tūkstančiai. Kinijoje jau nutiesta daugiau kaip 34 tūkst. km mokamų kelių, Pietų Korėjoje – 28 tūkst., Japonijoje ir Malaizijoje – po 10 tūkst.km. Judėjimo laisvė sutrumpina, pavyzdžiui, šviežių daržovių gabenimą iš kaimo į miestą ir suteikia galimybę nemažinti jų kainų, taigi laimi ir gamintojas, ir vartotojas. Afrikos kontinentas taip pat nelieka nuošaly – PAR jau yra per 800 km. mokamų kelių.

Per daugiau kaip 70 metų pelningiausiais mokami keliai tapo Ispanijoje, kur pajamos nuo kelių mokesčių surinkimo siekia 46 procentus nacionalinio kelių biudžeto, ir Norvegijoje – 32 proc.

JAV “Interstate Highway System” kelių sistema ( 90 tūkst. km, iš kurių 10 tūkst. km – mokami) buvo sukurta per 17 metų (nuo 1956 iki 1973) ir kainavo 129 mlrd. dolerių. Kiekvienas kilometras vidutiniškai atsiėjo 1, 4 mln. dolerių. Palyginimui – Norvegijoje 35 km kelio nutiesti kainuoja 3 mlrd. kronų (500 mln. dolerių), taigi vienas kilometras kainuoja per 14 mln. Kinijoje 850 km ilgio kelio ruožui nutiesti buvo išleista 600 mln. dolerių – apie 700 tūkst. dolerių kiekvienam kilometrui. Sudėtinga įsivaizduoti, jog tokie keliai atsiperka per 20 – 30 metų, juk važiavimas jais kainuoja vidutiniškai kelis centus už kilometrą. Kinijoje 2020 metams planuojama nutiesti 70 tūkst. km greitaeigių autostradų ir 130 tūkst. km juos papildančių kelių. Valstybės lėšų dalis – tik 10 proc., visa kita – privačios investicijos. Kad sudomintų privatininkus, išilgai kelių kabo plakatai: „Nori praturtėti – tiesk kelius!“

Vokietija yra vienintelė Europos šalis, kur greitkeliai (laikomi vienais iš geriausių pasaulyje) buvo valstybės nutiesti ir iki šiol dauguma jų lieka nemokami. Bet kokie bandymai pakeisti nemokamų kelių kategoriją į mokamų sukelia gyventojų protestus.

Japonijoje mokamų kelių tiesimo tempai yra greičiausi, mat čia daugelis greitkelių yra iki šiol perkrauti. Mokami greitkeliai paprastai yra tarpmiestiniai. Japonija daugiau nei kitos šalys mokamų kelių padarė nemokamais po to, kai buvo susigrąžintos visos jų tiesimui išleistos lėšos. Šalyje viekia 48 bendranacionalinės trasos.

Londone prieš keletą metų buvo pradėtas garsus eksperimentas, kuriuo siekta sumažinti spūstis miesto centre. Įvažiavimas į miesto centrą dabar kainuoja 8 svarus sterlingų (t. y. maždaug 16 dolerių ).

1990 metais Argentina buvo lyderė pasaulyje pagal mokamų kelių ilgį – 9800 km. Iki šiol ši šalis pirmauja pagal pagrindinių kelių kiekį (1/3) dalis, kuriais važiuojant tenka mokėti.

Gerų kelių žemynas

ES daug kalbama apie būtinybę panaikinti mokesčius už greitkelius, kadangi skirtingų ES valstybių piliečiams sudarytos nelygiavertės sąlygos.

Kadangi pirmųjų greitkelių projektas Vokietijoje buvo nemokamas, tai ir visi keliai lengvųjų automobilių vairuotojams šioje šalyje yra nemokami. Nors yra išimčių: mokami kelių ruožai – tai Alpių egzotika stačiausiose nacionalinių parkų perėjose ir sudėtingiausiuose Garmiš – Partenkircheno apylinkių ruožuose. Jais mažai kas važinėja, o jeigu pasiryžta, yra įtraukiamas į specialius žurnalus, kad būtų žinoma, kur vėliau siųsti gelbėtojus.

Nesama nė vieno kilometro mokamų kelių Didžiojoje Britanijoje. Ten greitkeliai imti tiesti 1936 metais – pagal specialų britų armijos sprendimą. Kodėl čia viskas nemokama? Atsiliepė, matyt, senosios anglosaksiškos teisės tradicijos: Anglijoje nuo XIV amžiaus draudžiama užtverti užkarda bet kokį kelią, kada nors paženklintą žemėlapyje.

Mokamų kelių nėra Olandijoje, Belgijoje, Austrijoje, Liuksemburge. Jie neprigijo nė vienoje iš protestantiškų Europos valstybių – Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje. Kalvinistinėje Olandijoje valstybės sąskaita tiesiami ir eksploatuojami ne tik keliai, bet ir visi dirbtiniai įrenginiai. Danijoje mokamų kelių taip pat nėra.

Turniketai - Pietų požymis

O štai katalikiškose Europos šalyse beveik visi greitkeliai mokami. Dabar mokestis už kelius įvedamas ir kai kuriose Rytų Europos šalyse. Mokamų kelių naudai paprastai iškeliama keletas argumentų: lengviau kontroliuoti statybos išlaidas, geresnė tvarka pačiame kelyje (greitkeliai atitverti nuo supančios erdvės, turniketuose įtaisytos stebėjimo kameros).

„Mes reguliariai mokame mokesčius, kasdien mokame akcizus už benziną kelių išlaikymui, o kai vykstame atostogauti į Pietus, tenka mokėti dar už Ispanijos, Italijos, Portugalijos kelių būklę, – piktinasi vokiečiai. – O juk jie mūsų šaly važinėja nemokamai.“

Aukso vidurys

Tarp katalikiškų Pietų ir protestantiškos Šiaurės yra mažytė šalis, kur Šveicarijos Alpėse dar viduramžiais paskelbto tolerantiškumo dėka taikiai sugyvena visi gyventojai. Greitkeliai čia tarsi ir mokami, bet jokių užkardų ir turniketų nėra. Kiekvienas įvažiuojantis į šalį automobilis, jeigu naudosis greitkeliais, perka specialų lipduką ir klijuoja ant priekinio stiklo. Jo kaina nedidelė, net jei įvažiavote į šalį tik vienai dienai.

Tačiau kalnuose esama kitos rūšies rinkliavų – už perėjų kirtimą ant geležinkelio platformos. Užmokėjus už šį važiavimą, galima kirsti visas Alpes iš pietų į šiaurę. Įdomu tai, kad pastaraisiais metais, kai greitieji traukiniai pradėjo važiuoti greičiau už automobilius, važiavimas geležinkelio platformomis pradėjo plisti visoje Europoje. Traukiniai paprastai kursuoja atostogų metu. O greta platformų – komfortiški vagonai keleiviams. Atostogaujantiems nereikia važiuoti į stotį siauromis centro gatvelėmis: tokie traukiniai išvyksta iš tylių tolimųjų priemiestinių stotelių.

Permainos laukia ir Rusijos

Į Rusiją mūsų vežėjai patraukia itin dažnai. Į ją vykstantys vairuotojai netrukus gali sulaukti permainų.

Rusijos premjeras neseniai pasirašė dusyk istorinį potvarkį dėl konkurso organizavimo keliui, pagaliau pabaigiančiam automobilinį žiedą aplink Sankt Peterburgą, nutiesti. Tai bus pirmasis šioje šalyje pasaulinio lygio mokamas kelias, nutiestas nuo nulio. Paraleliai kuriami keletas mokamų greitkelių projektų visoje šalyje, taigi atrodo, jog Rusijoje prasideda tikroji kelių revoliucija.

Mokamas Sankt Peterburgo kelias kainuos 82, 7 mlrd. rublių. 34 procentai lėšų bus skirta iš investicinių fondų, 16 proc. – iš miesto biudžeto, o pusė – privačių investuotojų. Dabar dėl teisės investuoti pinigus į šį Rusijos kelią kyla karštų susirėmimų. Jau pasiryžę dalyvauti per 20 kompanijų, tarp jų – ir iš užsienio. Konkurso nugalėtoją planuojama paskelbti iki 2007 metų vasaros, o kitų metų antrojoje pusėje prasidės tiesimo darbai. Naują mokamą kelią planuojama pradėti eksploatuoti 2011 metais. Jis leis tranzitinėms krovininėms mašinoms išvažiuoti į federalines trasas aplenkiant miestą. Daugiau kaip pusė kelio nusidrieks estakadomis. Su kitais keliais jį suves 14 kryžkelių. Važiavimo kaina priklausys nuo mašinos svorio ir paros laiko: už lengvąją – iki 100 rublių, už sunkvežimį – nuo 150 iki 300. Tai – tik apytiksliai įkainiai, jie gali kisti.

Pasak valdžios, kelias atsipirks per 30 metų. Bet ir po to trasa bus mokama – juk kelią reikės išlaikyti geros būklės.

Pažangos užkarda

Apskritai mokamų kelių Rusijoje jau esama. Jų nedaug (kiek tiksliai – niekas negali pasakyti, mat jie funkcionuoja absoliučiai paslaptingu režimu).

Labiausiai žinomas mokamas kelias (tiksliau netgi ne kelias, o 18 km federalinės trasos M4 ruožas Lipecko srityje), kuriuo važiuojant tenka mokėti po 10 ir daugiau rublių. Šiuos pinigus vairuotojai ploja už galimybę važiuoti daugmaž nebloga kelio danga ir be ypatingai įkyraus Valstybinės autoinspekcijos darbuotojų dėmesio.

Pasitaiko, kad tenka mokėti ir už kai kuriuos Rusijos provincijos kelius, kuriuos vietos valdžia yra nusprendusi paskelbti mokamais. Beje, iš vietinių gyventojų mokesčiai neimami, tik iš tranzitininkų. Dažnai imami pinigai už važiavimą tiltais. Jeigu paklausi, kodėl, atsako, jog lėšos renkamos jų remontui. Tačiau taisymo darbų paprastai vis nesulaukiama.

Tokio valdžios savivaliavimo priežastį Rusijoje dažniausiai lemia kelių įstatymų netobulumas. Mokamų kelių funkcionavimą reguliuoja šios šalies vyriausybės 1999 metų nutarimas, kuriame numatytos laikinos mokamų kelių eksploatavimo taisyklės. O nuolatinio federalinio įstatymo dėl naudojimosi mokamais keliais šioje šalyje nėra, taigi mokesčiai imami „iš akies“. Niekas nesureguliuoja mokamų kelių nuosavybės klausimų: lėšas už važiavimą ima vos ne kas panorėjęs.

Pasak specialistų, greičiausiai į mokamų kelių rangą pereis ir kelias iš Maskvos į Domodedovo oro uostą, ir tos pačios „pietinės trasos“ dalis iki Kaširos. Daug viliasi kelininkai iš apvažiuojamosios magistralės tiesimo aplink Odincovą. Ši trasa palengvins važiavimą tiek Minsko, tiek Rubliovo greitkeliuose. Puoselėjami ir du patys ambicingiausi projektai: tiesti naują magistralės Maskva – Sankt Peterburgas atkarpą iki Solnečnogorsko ir Centrinį žiedinį autokelią aplink Maskvą.

Apskritai mokamų kelių priešininkų Rusijoje maža, nes visi supranta, jog be jų jau tampa neįmanoma išsiversti. Juolab kad šiandieninė apverktina kelių būklė reikalauja kuo skubesnio įsikišimo.

Mokami keliai Lietuvoje

Lietuvos magistraliniuose keliuose (A1–A18) naudotojo mokesčio lengvosioms transporto priemonėms nėra. Jis taikomas autobusams, krovininėms bei specialioms kelių transporto priemonėms ir jų junginiamsį. Mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal transporto priemonės registracijos liudijime nurodytą leidžiamą maksimalią masę. Transporto priemonių savininkai ar valdytojai mokestį apskaičiuoja patys ir atsako už apskaičiavimo teisingumą. Naudotojo mokesčio sumokėjimą kelyje kontroliuoja Lietuvos Respublikos muitinė, teritorinės policijos įstaigos bei Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos nurodytuose keliuose bei muitinės punktuose. Transporto priemonių savininkams ar valdytojams (vairuotojams), nesumokėjusiems naudotojo mokesčio, taikomos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos sankcijos - baudos nuo 300 iki 2600 Lt.

Parengė Dana Kurmilavičiūtė

"Transporto pasaulis"
Vasaris Nr. 2 (74)

"Linava" informuoja

Kronika

Prezidiumo posėdyje

Aktualijos

Iš vežėjų – į politikus

Dilerių naujienos

ATSIPALAIDUOTI NEGALIME NĖ MINUTEI

Eismas

Naujienos

įvairenybės

Kada atsirado autobusas

Keliai Keleliai

Keliai, kuriais riedame

Naujienos

"DAF Trucks N.V." įdiegė naują standartą

Patirtis

“RVS technologija”: ekonomija + ekologija

Pažintys

Patirtis Lietuvoje padeda verslo plėtojimui Lenkijoje

Portretai

Dešimtmečiai prie vairo

Sportas

“Dakaras 2007” – trumpiausias istorijoje

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Naujienos

Transporto politika

Rusija: pragmatizmo keliu

Žinotina

„Goodyear“ – padangos nugalėtojams

Technika

Euro 5 – be “AdBlue”!

Rekordiniai „Volvo Trucks“ metai

Teisė

Preliminariosios sutartys

Muziejus

LENKIJOS SUNKVEŽIMIAI TARPUKARYJE