Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Rusija: pragmatizmo keliu

Vasario pradžioje viena įtakingiausių Rusijos visuomeninių organizacijų – Pramonininkų bei verslininkų sąjunga – pažymėjo veiklos 15 metų sukaktį. Šalia tradicinių jubiliejinių renginių, paprastai organizuojamų tokiomis progomis, Maskvoje įvyko konferencija “Verslas ir valdžia”, kurioje dalyvavo šios šalies aukščiausio rango pareigūnai bei įtakingiausieji verslininkai. Tarp daugybės svečių šiame renginyje dalyvavo ir LNVA “Linava” prezidentas Algimantas KONDRUSEVIČIUS. Jo ir paprašėme pasidalinti įspūdžiais apie šį neeilinį ir netradicinį renginį, į šios šalies verslo politiką leidusį pažvelgti atidžiau.

Internetas pirmiausia išplatino žinią, kad konferencija buvo organizuota ne tik Rusijoje, bet ir daugelyje kitų šalių netradiciniu būdu: pranešimus konkrečia tema skaitantiems valdininkams oponavo verslo struktūrų atstovai. Tiesą pasakius, sunku įsivaizduoti, kad mūsų transporto ministrui viešai oponuotų, tarkim, “Linavos” ar “Linekos” prezidentai, o žemės ūkio ministrei – koks nors žemės ūkio bendrovės direktorius ar pieno perdirbėjų asociacijos vadovas. Pasirodo – galima?

–Ne tik galima. Būtina. Šiuolaikinis pasaulis ir šiuolaikinis verslas tapo nepaprastai sudėtingi. Niekas, net kompiuteriais iki dantų apsikrovę valdininkai, negali žinoti ir netgi suvokti visų verslo subtilybių, todėl daugybė klaidų neretai padaroma ne iš piktos valios, o vien todėl, kad – paradoksas – arba trūksta informacijos, arba nepajėgiama jos tinkamai įvertinti. Vieši debatai, stebint šimtams tos srities profesionalų, užkerta kelią demagogijai ir tuščiažodžiavimui: kiekvienas žodis turi būti pasvertas, kiekvienas argumentas – pagrįstas. Štai šiuo požiūriu konferencija “Verslas ir valdžia”, mano nuomone, buvo puiki.

Puiki– tai tik žodis, skaitytojai man nedovanos, jei neiškvosiu, kas už jo slypi.

– Tada pradėti reikėtų iš tolėliau... Iki šiol mes Rusiją, beje, visai ne be pagrindo, pažinojome kaip valstybę, kuri politinių interesų vardan lengvai aukodavo ekonominius. Vienas iš geriausių šiuolaikinių pavyzdžių – Baltarusija: mūsų kaimynai sumaniai pasinaudojo šia Rusijos užsienio politikos ypatybe, kuri gana gražiai pasitarnavo jų ekonominės gerovės stiprėjimui. Tačiau laikai keičiasi, keičiasi ir žmonės. Rusijoje vis didesnę galią įgauna pragmatiškai mąstantys žmonės, suvokiantys, kad ekonomika diktuoja politinius sprendimus, o ne atvirkščiai. Tačiau šios tiesos suvokimo tempas labai skiriasi tarp aukštus postus užimančių valdininkų ir verslininkų: vienus senoji ideologija kartais dar laiko tarsi inkaras laivą, kiti – jau seniai atviroje jūroje burėmis gaudo verslo vėjus. Be galo įdomu buvo stebėti šias diskusijas ir su džiaugsmu širdyje konstatuoti, kad pragmatiškas mąstymas Rusijoje pagaliau ima viršų, o tai, kaip rodo istorija, geriausia garantija verslui. Ypač džiaugiausi tuo, kad šiose diskusijose dalyvavo aukščiausio rango pareigūnai: bent penketas įvairių sričių ministrų ir visų ministerijų atstovai, Dūmos vicespykeris, Maskvos vicemeras, garsiausių Rusijos verslo kompanijų vadovai, taigi buvo itin palanki proga suvokti, ką kas “išpažįsta”, kaip suvokia pasaulį ir, kaip pasakytų filosofas, pasaulį savyje.

Klausausi aš Jūsų ir su nerimu mintyse formuluoju kitą klausimą: ką naujasis pasaulio išpažinimas Rusijoje žada mums? Užtenka prisiminti kai kurių Rusijos Dūmos deputatų raginimus anuliuoti Estijos vežėjų leidimus vežti krovinius į Rusiją, jei Talino valdžia nuspręstų perlaidoti Antrajame pasauliniame kare žuvusių karių palaikus, palaidotus pačiame miesto centre.

– Sakyčiau gal nevertėtų daryti reikšmingų apibendrinimų iš kelių marginalų pasisakymų, tokių visada yra bet kurios šalies parlamente, netgi ir mūsų. Ne jie lemia valstybės politiką, kad ir kiek betriukšmautų prieš televizijos kameras.

Sutinku. Tačiau nerimui yra dar viena, tyli, priežastis. Spaudoje pasirodė informacija, kad Rusija nusprendusi pirkti 1020 tūkst. vilkikų ir lengvatinėmis sąlygomis juos parduoti šalies vežėjams. Prisimenant, kad prieš penketą metų rusai vežėsi apie 20 proc. jiems reikalingų krovinių, o dabar – apie 40, toks parko šuolis galėtų turėti rimtų pasekmių visiems su Rusija susijusiems transportininkams.

– Įdomi informacija... Negirdėta ir, mano nuomone, neįtikinama. Būtų paskelbta balandžio 1- ąją, sakyčiau vykęs pokštas. Pirmiausia, kodėl Rusija turėtų žlugdyti savo automobilių pramonę, kurią stengiasi išsaugoti bet kokia kaina? Parodose ne kartą mačiau naujus rusų pagamintus sunkvežimius su naujausiais užsienio firmų varikliais, pavarų dėžėmis. Pagaliau jie ir patys kuria Euro standartus atitinkančius naujus variklius ir anksčiau ar vėliau juos pradės gaminti. Kodėl būsimą savo rinką turėtų atiduoti kažkam? Abejonių keltų ir finansinė šio reikalo pusė – kažkas turėtų mokėti milžiniškus importo mokesčius, nustatytus šioje šalyje. Jei valstybė, tai dėl ko? Jei vežėjai, tai jie tuos mokesčius vienaip ar kitaip vis viena turėtų mokėti. Pagaliau šios šalies vežėjus labiausiai pjauna ne sunkvežimių stoka, o dideli mokesčiai. Užtektų juos sumažinti, ir vežėjai patys prisipirktų vilkikų – be valstybės malonės ir paramos, be milžiniškų investicijų, padarytų ko vardan nežinia. Esu tikras, Rusija užtektinai turi kitų rūpesčių, o Europos vežėjai tvarkingai pristato jai reikalingus krovinius iš bet kurios pasaulio vietos. Ir, beje, galima sakyti, kasdien vis daugiau.

Kalbos iš iškilmių tribūnų būna dažnai labai gražios, tačiau nelabai nuoširdžios – kalbama tai, ką tokia proga reikia pasakyti. Esu tikras, turėjote progų pabendrauti su konferencijos dalyviais ir neoficialioje aplinkoje. Ar pajutote skirtumų tarp “tribūninių” kalbų ir privataus pokalbio?

– Kadangi buvau įgaliotas Lietuvos verslininkų konfederacijos vardu pasveikinti Rusijos pramonininkų bei verslininkų sąjungą, bendraujant tiek su aukščiausiais šalies pareigūnais, tiek su verslininkais teko kalbėti apie mūsų ekonominę situaciją, aiškintis problemas, kurios kartais kiša koją abiejų šalių verslo atstovų bendradarbiavimui. Ir žinot kas labiausiai mane nustebino – ekonominio mąstymo, ekonominės logikos prioritetas visuose aptarinėjamuose klausimuose, realistinis pasaulyje besiklostančių įvykių vertinimas. Tačiau bene labiausiai džiugino tai, kad galėjome labai nuoširdžiai pabendrauti su mūsų bičiuliais iš ASMAP. Pasakysiu atvirai, jų dėka rusiškų leidimų skaičius pernai buvo rekordinis. Ir šiemet jis toks, tačiau, kaip rodo naujausios žinios, jų šiemet mums trūks dar apie 30–40 tūkst. Ar gausime tiek – nežinau, bet labai tikiuosi, nes manau, kad pragmatiškas mąstymas verčia kalbėti tai, ką galvoji, ir daryti tai, kas reikalinga.

Į tolimą kelionę retai kada susirengiama vien dėl jubiliejinių iškilmių. Matyt, būta ir kitokių tikslų?

– Be abejo, nuvažiavus tokį kelią nuodėmė nepasinaudoti proga ir nepabandyti išspręsti kai kurių įsiskaudėjusių klausimų. Vienas iš jų – transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo reikalai. Per pastaruosius porą metų draudimo įkainiai vežėjams pabrango nežmoniškai, o draudimo kompanijos, apsukriai manipuliuodamos skaičiais, įrodinėja, kad vežėjus drausti joms nuostolinga, ir rengiasi dar didinti įkainius. Neslėpsiu, turim idėją į Lietuvą “atsivesti” patikimą užsienio draudimo kompaniją, tad Maskvoje ir vyko preliminarios derybos. Pavasariop, priklausomai nuo derybų rezultatų, teks vykti į Hamburgą arba Ženevą tartis dėl konkrečių konkrečios draudimo kompanijos atvykimo dirbti Lietuvoje sąlygų. Pakeliui galiu pasakyti, kad analizuojama galimybė steigti savotišką tarptautinį Lietuvos, Lenkijos bei Rusijos vežėjų klubą, kurio korporatyviniai nariai gautų išskirtines draudimo sąlygas vienoje iš Lenkijos draudimo bendrovių. Tačiau visa tai – netolimos ateities reikalas, tad kai tik bus išsamesnės informacijos, Lietuvos vežėjus būtinai informuosime.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Kęstutis Bruzgelevičius

"Transporto pasaulis"
Vasaris Nr. 2 (74)

"Linava" informuoja

Kronika

Prezidiumo posėdyje

Aktualijos

Iš vežėjų – į politikus

Dilerių naujienos

ATSIPALAIDUOTI NEGALIME NĖ MINUTEI

Eismas

Naujienos

įvairenybės

Kada atsirado autobusas

Keliai Keleliai

Keliai, kuriais riedame

Naujienos

"DAF Trucks N.V." įdiegė naują standartą

Patirtis

“RVS technologija”: ekonomija + ekologija

Pažintys

Patirtis Lietuvoje padeda verslo plėtojimui Lenkijoje

Portretai

Dešimtmečiai prie vairo

Sportas

“Dakaras 2007” – trumpiausias istorijoje

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Naujienos

Transporto politika

Rusija: pragmatizmo keliu

Žinotina

„Goodyear“ – padangos nugalėtojams

Technika

Euro 5 – be “AdBlue”!

Rekordiniai „Volvo Trucks“ metai

Teisė

Preliminariosios sutartys

Muziejus

LENKIJOS SUNKVEŽIMIAI TARPUKARYJE