Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Žala ir nuostoliai

Rašydami pretenzijas vieni kitiems, vežėjai ir ekspeditoriai dažnai naudoja tokias sąvokas kaip ‚žala‘, ‚nuostoliai‘, ‚išlaidos‘, ‚negautos pajamos‘ ir t.t., ne visada susimąstydami, ką šie terminai reiškia ir kas kada turėtų būti vartojama. Kita dažnai pasitaikanti klaida – verslininkai linkę visas turėtas išlaidas laikyti nuostoliais, ir reikalauti jų atlyginimo, nors neretai turėtos išlaidos nereiškia, kad buvo padaryti nuostoliai ir kad skolininkas privalo tas išlaidas atlyginti. Todėl pabandykime aptarti, kas yra žala ir kas nuostoliai, kokie nuostoliai laikomi tiesioginiais, o kokie – netiesioginiais, kada ir kiek nuostoliai turi būti kompensuojami.

Žala ar nuostoliai?

Civilinėje teisėje žala ir nuostoliai – skirtingos sąvokos. Žala – tai turto (įskaitant pinigines lėšas) netekimas ar sugadinimas, turėtos išlaidos ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų ar kito įvykio, kuris sukėlė žalą. Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška: jei praradus dalį krovinio padaroma žala, tai nuostolius sudaro pinigų suma, kuria yra įvertinama prarastoji krovinio dalis.

Pagal tai, kokioms vertybėms ir interesams – turtiniams ar neturtiniams – padaryta žala, ji gali būti skirstoma į turtinę ir neturtinę, kuri visuomenėje dažnai vadinama moraline. Neturtiniai interesai, kuriems gali būti padaryta žala, yra žmogaus sveikata ir gyvybė, juridinio asmens reputacija ir geras vardas, asmens garbė, orumas ir kt. Turtiniai interesai, kuriems gali būti padaryta turtinė žala, yra daiktų ar piniginių lėšų praradimas, sužalojimas, sugadinimas ir kt.

Nuostoliai, priklausomai nuo to, ar jie padaryti pakenkus realiai egzistuojančiam turtui, ar susiję su pajamų ar turto negavimu ateityje, skirstomi į tiesioginius bei netiesioginius nuostolius, arba negautas pajamas. Vežėjai, kurie domėjosi vežėjo atsakomybės apribojimais, nustatytais CMR konvencijoje, greičiausiai yra pastebėję, kad CMR konvencijos nuostatos neleidžia iš vežėjo reikalauti netiesioginių nuostolių, t.y. negautų pajamų, atlyginimo. Pavyzdžiui, vežėjas maršrutu Lenkija – Maskva gabena buitinės technikos (šaldytuvai, skalbimo mašinos, viryklės ir kt.) krovinį, kurio vertė vežimo metu nustatoma pagal didmenines kainas, nurodytas prekių siuntėjo surašytoje sąskaitoje – faktūroje (Invoice). Jei vežėjas praranda dalį ar visą minėtą buitinės technikos krovinį, jis privalo atlyginti padarytą žalą – nuostolius, kurių piniginė išraiška yra krovinio vertė. Krovinio gavėjo reikalavimai atlyginti netiesioginius nuostolius, t.y. negautas pajamas, kurios būtų gautos tokį krovinį pardavus mažmeninės prekybos tinkluose, yra nepagrįsti ir negalimi tarptautinių vežimų atvejais pagal CMR konvencijos nuostatas. Žinoma, tais atvejais kai vežėjas žalą padaro tyčiniais veiksmais arba veiksmais, kurie yra prilyginami tyčiniams, jo atsakomybė nėra ribojama, ir iš vežėjo gali būti pareikalauta atlyginti tiek tiesioginę, tiek netiesioginę žalą.

Netiesioginių nuostolių nereiktų tapatinti su negautomis pajamomis. Pavyzdžiui, jei krovinį mažmeninės prekybos tinkle pardavęs asmuo būtų gavęs 100 000 litų pajamų, dar nereiškia, jog jo negautos pajamos, lygios 100 000 litų, turi būti atlyginamos. Netiesioginius nuostolius sudaro pelnas, kurį asmuo būtų gavęs, jei skolininkas būtų tinkamai įvykdęs prievolę. T.y. apkaičiuojant nukentėjusiajam asmeniui atlyginamą netiesioginių nuostolių dalį, iš negautų pajamų turi būti atmetamos išlaidos, kurias nukentėjusioji pusė turėtų sumokėti (parduodamo daikto savikaina, mokesčiai, atlyginimas tarpininkams ir t.t.). Nukentėjusiajam turi būti kompensuojama tik negautų pajamų dalis, kuri susidaro iš visų negautų pajamų atėmus minėtąsias išlaidas.

Nuostolių sudėtis

Kaip jau aptarėme aukščiau, žala gali būti turtinio arba neturtinio pobūdžio, o patirti nuostoliai – tiesioginiai ir netiesioginiai. Tais pačiais veiksmais asmuo gali sukelti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, bei tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius. Pavyzdžiui, paskelbus apie asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, žala gali būti padaryta tiek turtiniams, tiek neturtiniams jo interesams: pakenkiama ne tik asmens geram vardui bei reputacijai, garbei ir orumui, bet ir turtiniams interesams – atsiranda išlaidų, susijusių su gero vardo atstatymu, paneigimų paskelbimu ir t.t.

Tačiau tiesioginių ir netiesioginių nuostolių Civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. nurodo ir kitas išlaidas, kurios taip pat turi būti atlyginamos nukentėjusiajam. Skiriamos trys tokių išlaidų rūšys:

· protingos išlaidos, susijusios su kelio žalai užkirtimu ir jos sumažinimu. Klasikinis tokių išlaidų pavyzdys – gaisro gesinimo išlaidos. Kitas galimas pavyzdys – krovinį gabenantis automobilis sugenda, ir vežėjas neturi galimybės jį pakeisti kitu, kuris laiku nugabentų krovinį į paskirties vietą. Išlaidos, kurias krovinio siuntėjas turėtų skubiai už didesnę kainą samdydamas kito vežėjo automobilį, galėtų būti laikomos protingomis išlaidomis, susijusiomis su kelio žalai užkirtimu. Tačiau jei skubus krovinio pristatymas konkrečiomis aplinkybėmis nėra būtinas, išlaidos kito vežėjo skubiam samdymui už gerokai didesnę kainą kažin ar galėtų būti laikomos protingomis išlaidomis, susijusiomis su kelio žalai užkirtimu ar jos mažinimu;

· protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Sakykim, įvyko kelių eismo įvykis, kurio dalyviai pasakoja prieštaringas įvykio versijas, ir kaltais dėl eismo įvykio pripažįstami abu jo dalyviai. Nesutikdami su tokiu aplinkybių vertinimu ir kaltės paskirstymu, įvykio dalyviai gali kreiptis į ekspertus, kurie ne tik įvertins padarytą žalą ir nuostolių dydį, bet pagal auomobilių apgadinimus bei užfiksuotus pėdsakus nustatys tikruosius įvykio dalyvių veiksmus. Vėliau, neginčijamai nustačius, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas tik vienas įvykio dalyvis, kitas pirmajam turėtų atlyginti ne tik automobilio sugadinimu padarytus nuostolius, bet ir ekspertų samdymo išlaidas. Tačiau ir ekspertų samdymo išlaidos gali būti pripažintos neprotingomis ir nebūtinomis: pavyzdžiui, kelių ekspertų samdymas, neįprastai dideli įkainiai už jų paslaugas arba eksperto samdymas, kai kitas įvykio dalyvis savo kaltės neginčija, leistų daryti išvadą, kad išlaidos ekspertams yra nebūtinos ir neprotingos, tad neturėtų būti atlyginamos;

· protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Patyręs nuostolių asmuo dėl jų atlyginimo gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesiimdamas ikiteisminių gynybos priemonių (pretenzijų, derybų ar specialios privalomos ikiteisminės tvarkos žalai išieškoti, nustatytos įstatymuose ir kt.). Tačiau ikiteisminės gynybos priemonės gali padėti išspręsti ginčą minimaliomis sąnaudomis, todėl gana dažnai jomis yra naudojamasi. Jei tokiu atveju nukentėjusysis kreipiasi dėl teisinės pagalbos, samdo advokatą ir pan., tokias išlaidas kaltininkas jam privalo kompensuoti, jei jos yra protingos.

Kaip pastebėjote, visos papildomos išlaidos, kurių atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo, yra vertinamos pagal protingumo kriterijų. Neprotingai didelės ar išlaidos, kurių protingas ir sąžiningas žmogus konkrečioje siuacijoje nebūtų turėjęs, neprivalo būti atlyginamos. Atkreipkite dėmesį: minėtasis Civilinio kodekso 6.249 str. nemini bylinėjimosi išlaidų – remiantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, jos atlyginamos pagal specialias taisykles. Pažymėtina, kad įstatymai iš dalies riboja ir bylinėjimosi išlaidas: žyminis mokestis yra mokamas įstatymų nustatyto dydžio, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra ribojamos teisingumo ministro nustatytais rekomenduojamais dydžiais ir t.t.

Reda AleksynaitėAdvokatė

"Transporto pasaulis"
Kovas Nr. 3 (75)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

Kelių transporto verslas: potencialas, priežiūra, kontrolė

Atgarsiai

Žiuri buvo sužavėta

Ekologija

BIODYZELIS - KELIŲ TRANSPORTO ATEITIS?

Klaipėdoje – ekologiškesni autobusai

Idėjos

Į ATEITĮ – PRAEITIES PĖDSAKAIS

Jubiliejus

Vežėjų klubui – 10 metų!

Logistika

„Rhenus Svoris“: paslaugos vidaus ir tarptautinei rinkai

Mobilus ryšys

Paskambinti į „Skype“ – bet kurio telefonu

Padangos

Mokslo ir technologijų laimėjimas

Pagaminta Lietuvoje

“Ad Blue”: paprasta, tačiau...

Patirtis

PADANGŲ ANGLIŠKA EKSPLOATACIJA

Portretai

Gyvenimas be monotonijos

Servisas

Skaitmeniniai tachografai ir jų ekslpoatacijos aktualijos

Specialioji technika

PATOGUS VAIRUOTOJUI „MACK TERRAPRO“

Lietuvoje ir pasaulyje

Žiemai baigiantis – dvi premjeros

DAF XF105 FTM

Lietuvai – Austrijos patirtis

Naujienos

„Autoverslas“ taps „Severstal metiz“ logistikos partneriu?

Žinotina

Akustinės sistemos automobilyje

Keleivinis transportas

Keleivinis transportas: 2006-ųjų statistika

Technika

MAN HYDRODRIVE – PAGALBA PAJUDANT

„Volvo“: naujoji informacinė transporto sistema „Dynafleet“

Teisė

Žala ir nuostoliai

Muziejus

Transporteriai ir „Transporter Meyer“