Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

MAN HYDRODRIVE – PAGALBA PAJUDANT

Kai dyzelino kaina kyla, investuoti į brangius ir ne pačius ekonomiškiausius didelio pravažumo krovininius automobilius gali tik tas, kam tokių automobilių būtinai reikia darbui karjeruose ar statybose. O jei užsukti į statybvietę ar karjerą reikia tik retkarčiais, tokia technika atsipirks negreit. Bet gal įmanomas kompromisas?

Koncerno MAN inžinieriai sukūrė būtent tokią kompromisinę konstrukciją, skirtą ne nuolatiniam darbui itin sunkiomis eksploatacijos sąlygomis, o tiems atvejams, kai eiliniam sunkvežimiui prireikia papildomos traukos, nes varantieji galiniai ratai buksuoja minkštame grunte ar stačioje įkalnėje. Patys vokiečiai tokią padedančią pajudėti iš vietos sistemą paprastai vadina „Anfahrhilfe“ – „pagalba pajudant“. Tačiau „Hydrodrive“ pavadinta pagalbinė sistema yra šis tas daugiau, nei kokia nors diferencialo blokuotė ar ratų praslydimo kontrolės sistema.

Pavadinimas sako, kad tai sistema, pagįista hidraulikos panaudojimu. Ji negali pakeisti tradicinės mechaninės priekinių ratų pavaros, tačiau turi ir daug privalumų.

Pradėkime nuo bendros schemos. „Hydrodrive“ susideda iš aukšto slėgio hidraulinio siurblio, priekinių ratų stebulėse sumontuotų radialinių hidromotorų, juos valdančių vožtuvų bloko, alyvos bako, papildomo radiatoriaus sistemoje cirkuliuojančiai alyvai aušinti ir visus šiuos mazgus jungiančių vamzdelių. Sistema valdoma labai paprastai – pasukant trijų pozicijų jungiklį prietaisų skydelyje, kurį galima jungti ir automobiliui riedant.

Pagrindinis mechanizmas sistemoje – radialiniai hidromotorai. Jų cilindruose slankioja stūmokliai su viršuje įrengtais ritinėliais. Vožtuvų blokui paeiliui paduodant iki 420 barų suslėgtą alyvą į cilindrus, stūmokliai juda į išorę, ritinėliai remiasi į korpusą gaubiančio judamo žiedo vidinės dalies banguotą paviršių, stumia šonan ir taip verčia jį suktis viena ar kita kryptimi. Žiedai fiksuoti ratų stebulėse, jiems sukantis stebulės su pritvirtintais priekiniais ratais taip pat sukasi. Kadangi hidrosiurblys yra pritvirtintas prie pavarų dėžės ir sukasi greičiu, proporcingu pavarų dėžės antrinio veleno sukimosi greičiui, sinchronizuoti priekinių ir galinių ratų sukimosi greičius paprasta. Apie įjungtą hidraulinę priekinių ratų pavarą vairuotojui primena raudonai šviečiantis visus keturis ratus vaizduojantis simbolis. Manui įsibėgėjus iki 30 km/h, priekinių ratų pavara automatiškai išsijungia.

„Hydrodrive“ pavara, nors ir gerokai kompaktiškesnė nei mechaninė 4x4 tipo, užima daugokai vietos tarp rėmo lonžeronų, tad mazgai sukomponuoti glaustai, o standartinius stabdžių sistemos resiverius teko pakeisti mažesniais. Be to, automobiliuose su „Hydrodrive“ nerasime įprasto už pavarų dėžės montuojamo lėtintojo (retarderio). Jį pakeitė variklio bloko priekyje sumontuotas su variklio aušinimo sistema sujungtas pirminis lėtintojas „Pritarder“ (irgi patentuotas MAN inžinierių kūrinys). Jis sveria vos 50 kilogramų – net 80 mažiau nei tradicinis hidraulinis alyva užpildytas retarderis. Nepaisant kuklių matmenų, pritarderis pasiekia iki 600 kW stabdymo galingumą, o svarbiausia – jo stabdymo efektyvumas nepriklauso nuo automobilio važiavimo greičio – vienodas ir judant 10 km/h, ir 90.

Pati „Hydrodrive“ pavara sveria 300 kilogramų, taigi padidina sunkvežimio nuosavą svorį. Bet juk mechaninė priekinių ratų pavara su paskirstymo dėže, kardano velenais, varančiuoju priekiniu tiltu sveria visa puse tonos daugiau. Kitas pranašumas – 10–12 % mažesnės degalų sąnaudos, nei eksploatuojant tokio pat dydžio sunkvežimį su mechanine priekinių ratų pavara.

Pažvelkite į MAN TG-A su „Hydrodrive“. Ar įžvelgiate kokį nors skirtumą tarp jo ir serijinio to pat modelio sunkvežimio? Ne, nes tų išorinių skirtumų beveik nėra. Kabina tokiame pat aukštyje, ratai – ne bekelei skirti, manevringumas irgi už standartinį variantą neprastesnis, tad nežinodamas ir nepasakysi, jog prieš tave – padidinto pravažumo automobilis. Tiesa, ne visureigis, bet galintis pats išsikapstyti ten, kur kiti stringa...

Sistema „MAN Hydrodrive“ skirta naudoti dviašiuose, triašiuose ir keturašiuose sunkvežimių modeliuose be priekinio varančiojo tilto, kurių didžiausias leistinas svoris neviršija 18 tonų, turinčiuose D20 šeimynos dyzelinius variklius (galia nuo 310 iki 430 AG) su maksimaliu sukimo momentu esant palyginti nedideliems alkūninio veleno sūkiams (1000–1400 aps/min). Gamintojo nuomone, automobiliai su šia pravažumą didinančia sistema ras savo vietą tarp komunalinėms, gelbėjimo tarnyboms skirtos technikos, juos apsimokės eksploatuoti kalnų keliuose, kaimo vietovėse, kur galimas sezoninis kelio sąlygų pablogėjimas. Juk kol „Hydrodrive“ neįjungta, sunkvežimis nei eksploatacinėmis savybėmis, nei valomumu niekuo nesiskiria nuo modifikacijos be priekinių ratų pavaros.

O pabaigai – informacija apie kainas. Lyginant su 4x2 tipo MAN TG-A toks pat sunkvežimis (važiuoklė, savivartis ar balninis vilkikas) su klasikine 4x4 transmisija, kainuos vidutiniškai 9395 eurais daugiau, o variantas „Hidrodrive 4x4H“ už bazinį bus brangesnis 12 930 eurų. Skirtumas tarp abiejų padidinto pravažumo variantų nedidelis, jis greitai atsipirks dėl mažesnių degalų sąnaudų bei šiek tiek didesnio kraulumo.

Liucijus Suslavičius

"Transporto pasaulis"
Kovas Nr. 3 (75)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

Kelių transporto verslas: potencialas, priežiūra, kontrolė

Atgarsiai

Žiuri buvo sužavėta

Ekologija

BIODYZELIS - KELIŲ TRANSPORTO ATEITIS?

Klaipėdoje – ekologiškesni autobusai

Idėjos

Į ATEITĮ – PRAEITIES PĖDSAKAIS

Jubiliejus

Vežėjų klubui – 10 metų!

Logistika

„Rhenus Svoris“: paslaugos vidaus ir tarptautinei rinkai

Mobilus ryšys

Paskambinti į „Skype“ – bet kurio telefonu

Padangos

Mokslo ir technologijų laimėjimas

Pagaminta Lietuvoje

“Ad Blue”: paprasta, tačiau...

Patirtis

PADANGŲ ANGLIŠKA EKSPLOATACIJA

Portretai

Gyvenimas be monotonijos

Servisas

Skaitmeniniai tachografai ir jų ekslpoatacijos aktualijos

Specialioji technika

PATOGUS VAIRUOTOJUI „MACK TERRAPRO“

Lietuvoje ir pasaulyje

Žiemai baigiantis – dvi premjeros

DAF XF105 FTM

Lietuvai – Austrijos patirtis

Naujienos

„Autoverslas“ taps „Severstal metiz“ logistikos partneriu?

Žinotina

Akustinės sistemos automobilyje

Keleivinis transportas

Keleivinis transportas: 2006-ųjų statistika

Technika

MAN HYDRODRIVE – PAGALBA PAJUDANT

„Volvo“: naujoji informacinė transporto sistema „Dynafleet“

Teisė

Žala ir nuostoliai

Muziejus

Transporteriai ir „Transporter Meyer“