Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

„Hoptransa“: nuo durų iki durų

Vos Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šalies vežėjai it meteoras įsiveržė į tarptautinę krovinių vežimo rinką, priversdami su savimi skaitytis kur kas labiau patyrusius kolegas iš Vakarų. Išradingi, darbštūs, nuolat ieškantys naujovių mūsų krovinių gabentojai jau antrąjį dešimtmetį neužleidžia pirmaujančių pozicijų Europoje. Per šį laikotarpį nuveikta daugybė darbų, sukaupta neįkainojamos patirties. Rubrikoje „Patirtis“ ir pasakojame apie tai, kuo gyvena krovinių vežėjų bendrovės, apie jų kelius į sėkmę, kasdienius darbus, ateities planus.

Šiandien mūsų svečias – Kaune įsikūrusi bendrovė „Hoptransa“ ir jos vadovas Vytas VOLKEVIČIUS.

– Gabenate krovinius kone visomis įmanomomis transporto rūšimis – žeme, oru, jūromis. Tačiau iki dabartinės sėkmės, ko gero, reikėjo nueiti netrumpą ir nelengvą kelią. Nuo ko pradėjote savo verslą?

– Krovinių gabenimo versle esame nuo 1993-iųjų. Pradėjome nuo dviejų vilkikų – MAZ ir MAN. 1997 m. turėjome jau trisdešimt. Tais pačiais metais įkūrėme ir „Grifas auto“ – padalinį Kaliningrade. Turint bendrovę kaimyninėje šalyje, lengviau spręsti leidimų į Rusiją stygiaus problemas. Beje, pradžioje daugiau orientavomės į Rytų rinkas – gabenome krovinius į Rusiją, Kazachstaną, Uzbekistaną. Teko išbandyti ir gana egzotiškų maršrutų, pavyzdžiui, į Mongoliją, Kiniją. Tačiau tokios ilgos kelionės pasirodė pernelyg sudėtingos mūsų vairuotojams, todėl maršrutų atsisakėme. Šiuo metu į tolimesnes Rytų šalis krovinius dažniausiai gabename geležinkeliu.

1999-aisiais perpirkome „Grifas “ akcijas ir įkūrėme bendrovę „Hoptransa“. Jau po metų Rusijos sostinėje Maskvoje atidarėme atstovybę „Hoptrans Rus“. Joje šiuo metu dirba aštuoni žmonės, kurių tikslas – palaikyti ryšius su klientais, priimti krovinių gabenimo užsakymus, ieškoti naudingų verslo kontraktų. Turime didesnes ir mažesnes atstovybes Rygoje, Kinijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Ar prieš tai turėjote ką nors bendra su automobilių transportu?

– Esu baigęs Žemės ūkio akademiją. Verslą drauge su verslo partneriu Valdu Buivydžiu pradėjome nuo tuomet, ko gero, populiariausios verslo rūšies – prekybos metalais. Kroviniams gabenti samdėme įvairių bendrovių automobilius, tačiau jų įkainiai buvo pernelyg dideli, todėl savoms reikmėms įsigijome keletą vilkikų. Vėliau gabenome krovinius kaip DFDS koncerno partneriai. Pamatę, kad verslas pelningas, klientų pradėjome ieškoti patys.

Papasakokite apie dabartinę bendrovės veiklą.

– Siūlome visas transporto paslaugas: nuo krovinių vežimo sausumos transportu ir traukiniais iki konteinerių gabenimo jūra bei skraidinimo į daugelį pasaulio šalių. Sausumos bei oro keliais mūsų kroviniai keliauja nuo Portugalijos iki Uralo kalnų. Daugiausia krovinių gabenama į Europos šalis – Italiją, Prancūziją bei Ispaniją, nemaža dalis – į Rusiją, Kazachstaną, Uzbekiją.

Bendrovėje dirba 120 patyrusių vilkikų vairuotojų, profesionalių muitinės tarpininkų, kvalifikuotų administracijos darbuotojų. Per trumpiausią laiką galime nugabenti krovinį į bet kurią pasaulio vietą. Kombinuoti vežimai, beje, vis labiau populiarėja – klientai pageidauja visas reikalingas paslaugas pirkti iš vienų rankų.

Apie 20 proc. mūsų turimų automobilių dirba Vakarų Europoje. 80 „Hoptransos“ vilkikų registruota Lietuvoje, 45 – Kaliningrade. Ši įmonė daugiausia orientuota į Rusijos rinką. Visi čia dirbantys vilkikai registruoti Rusijoje, jų vairuotojams, dažniausiai šios šalies piliečiams, vykstant į Europos Sąjungos šalis netaikomi jokie ypatingi reikalavimai, nereikalingi Rusijos leidimai.

Kaip atsirado būtinybė gabenti krovinius oro transportu?

– Tiesą pasakius, šios veiklos ėmėmės ne iš gero gyvenimo. Rusijos krizės laikotarpiu, kai krovinių srautai buvo gerokai sumažėję, drauge su kitomis krovinius gabenančiomis įmonėmis išgyvenome nelengvus laikus. Taip sutapo, kad tuo metu bendradarbiavome su partneriais iš Kinijos, išvežiodami iš Klaipėdos uosto jūromis atkeliavusius konteinerius į Rusiją bei kitas šalis. Kiniečiai pasiūlė greitesnį krovinių pristatymo kelią – lėktuvais. Kodėl pasirinko Lietuvą kaip tranzito šalį? Todėl, kad siųsti krovinius į Rusiją per Lietuvą jiems atrodė patikimiau: stabiliau dirbančios mūsų muitinės, palankesni įstatymai, labiau užtikrinamas krovinių saugumas. Karmėlavos oro uostas, per kurį pradėjome gabenti krovinius, tuo metu nebuvo pasirengęs priimti didelių krovininių lėktuvų, o panašiu verslu nesivertė nė viena Baltijos šalies įmonė. 2000 metais tapome bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ bendrasavininkiais , įrengėme muitinės terminalą Karmėlavos oro uoste, kuris ribojasi su pakilimo taku ir yra vienintelis toks ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Galime priimti ir iškrauti bet kokio tipo lėktuvą, tarp jų ir didžiausius pasaulyje krovininius „Ruslan“. Turime specialią lėktuvų iškrovimo įrangą, kuri gali pasiekti krovinį iki 7,5 metrų aukštyje. Čia pat, terminale, teikiame ir muitinės paslaugas. Pradžioje eksplotavome ir tris savus lėktuvus, tačiau vėliau buvom priversti nutraukti jų nuomą dėl Europos Sąjungos sertifikavimo : išlaikyti šias transporto priemones kainuoja labai brangiai, jų prastovos atneša milžiniškų nuostolių, todėl nusprendėme, kad kur kas pigiau lėktuvus samdyti.

Kuo ypatingas krovinių gabenimo oro transportu verslas?

– Krovinius klientams lėktuvais galima pristatyti per trumpiausią laiką, nors tai gana brangi paslauga. Kinijoje turime bendrovės patikėtinį, kuris rūpinasi, kad mūsų užsakyti kroviniai būtų atgabenti į oro uosto terminalus bei saugiai sukrauti į užsakytus lėktuvus. Čarteriniams reisams lėktuvus dažniausiai nuomojame iš Rusijos, Uzbekijos, Baltarusijos avialinijų. Priimame užsakymus ne mažiau kaip penkių tonų kroviniui. Vienas lėktuvas gali atgabenti maždaug 47 tonų svorį. Lietuvon atkeliavusius krovinius iškrauname terminale Karmėlavos oro uoste, juos sveriame, rūšiuojame ir išvežiojame užsakovams į Rusiją ar Europos šalis savais vilkikais. Terminalas bei jame veikianti muitinė, beje, dirba ištisą parą, kone ištisus metus – ilsimės tik vieną parą metų sandūroje.

Oro transportu gabename krovinius ne tik į Europą bei Aziją, bet ir į (iš) Jungtines Amerikos Valstijas. Per metus mūsų terminalas Karmėlavoje priima maždaug 170 lėktuvų, oro transportu atsigabename apie 10 tūkst. tonų krovinių.

Kaip jau minėjau, neseniai įkūrėme ir bendrovės padalinį Jungtiniuose Arabų Emyratuose, nors dirbam šioje rinkoje beveik dešimt metų, iš kur į Lietuvą kroviniai taip pat atkeliauja lėktuvais.

Kaip pavyko užmegzti kontaktus su tokia egzotiška šalimi?

– Kontaktų, tiesą pasakius, net ieškoti nereikėjo – jei dirbi patikimai, klientai patys tave susiranda. Bendradarbiauti pasiūlė arabų kolegos. Į Jungtinius Arabų Emyratus suplaukia kroviniai iš Vietnamo, Indijos, kitų Azijos šalių, vėliau jie lėktuvais atskraidinami į Lietuvą, rūšiuojami ir išvežiojami užsakovams į įvairias pasaulio šalis. JAE mūsų atstovybėje šiuo metu dirba keturi žmonės – du lietuviai ir du indai.

Siūlote klientams ir daugiau paslaugų?

– Vežame krovinius geležinkeliu: atgabentus iš Vakarų Europos vilkikais, perkrauname juos į traukinius ir paskirstome į Rytų šalis, dažniausiai Kazachstaną, Uzbekiją. Teikiame ir krovinių gabenimo jūrų transportu paslaugas.

Įmonės teritorijoje įrengtos modernios techninės priežiūros bei remonto dirbtuvės, sandėliai, kuriuose saugome prekes, skirtas vietinei rinkai. Gabename vadinamuosius rinktinius krovinius iš Vokietijos oro uostų: du kartus per savaitę siunčiame į Vokietiją po dvi mašinas, kurios surenka reguliariais reisais atkeliavusias nedideles siuntas ir atgabena į Lietuvą. Vėliau kroviniai paskirstomi ir išvežiojami užsakovams.

Gabename ir pavojingus krovinius. Šiuo metu bendrovės teritorijoje statome cheminių medžiagų perpylimo terminalą, skirtą išpilstyti freoną. Kadangi vienkartinėje taroje įvežti jį draudžia ES direktyvos, gabensime freoną izotanko konteineriais, perpilsime į atskiras talpas ir nuvešime klientams.

Teikiate pirmenybę kurios nors markės transporto priemonėms?

– Parke dominuoja „Mercedes-Benz Actros“. Tačiau turime ir MAN, DAF, „Scania“, „Renault“. Seniausias mūsų įmonės Lietuvoje automobilis pagamintas 2004-aisiais. Kasmet įsigyjame 20–25 naujus vilkikus. Senesnius parduodame savo bendrovei Kaliningrade, kur reikalavimai transporto priemonėms ne tokie griežti. Į Vakarus važinėjame tik naujausiais. Visi jie turi GPS kontrolės ir navigacinę sistemas, vairuotojų patogumui kabinose įrengti kondicionieriai, šaldytuvai, mikrobangų krosnelės. Krovinius gabename tik tentinėmis puspriekabėmis, daugiausia – „Schmitz Cargobool“.

Per visą pokalbį iš jūsų lūpų neišgirdau nė vieno skundo. Ar neturite jokių problemų?

– Be abejo, jų yra. Kartais su bendrovės darbuotojais netgi pajuokaujame: be problemų būtų nuobodu dirbti. Paprastai visas jas sėkmingai išsprendžiame ir iškart pamirštame.

Mums, kaip ir kitoms vežėjų bendrovėms, trūksta vairuotojų, kitų kvalifikuotų darbuotojų. Tačiau mūsų įmonei ši problema kol kas nėra labai aštri: verčiamės įvairia veikla, tad vairuotojams galime pasiūlyti darbą pagal kiekvieno pageidavimus. Norintieji gali dirbti tik Vakarų Europoje, kiti – važinėti iš Lietuvos tik į ES šalis ar rinktis keliones į Rusiją, todėl kadrų kaita mūsų įmonėje nėra didelė. Tačiau jei įmonių transporto priemonių parkai ir toliau augs tokiais tempais, vairuotojų trūkumas gali tapti pačiu didžiausiu stabdžiu plėtoti verslą.

Dar viena problema susijusi su mūsų darbo specifika – bendrovės klientai išsibarstę kone po visą Žemės rutulį, gyvena skirtingose laiko juostose. Privalome taikytis prie Azijos, Amerikos paros skirtumų, todėl vienų darbuotojų darbo diena prasideda šiek tiek anksčiau, kitų – vėliau nei įprasta.

Ką dar naujo ketinate pasiūlyti savo darbuotojams bei klientams?

– Jau planuojame naujo bendrovės pastato statybą. Kol kas vyksta projektavimo darbai, ir netrukus vietoj dabartinių patalpų turėtų išdygti modernus stiklo konstrukcijų administracinis pastatas, kuriame darbui bus sudarytos pačios geriausios sąlygos. Planuojame dar labiau plėsti bei tobulinti logistikos sistemą, bendrovės veiklą orientuoti į kombinuotus vežimus.

Dėkoju už pokalbį ir linkiu kuo didžiausios sėkmės.

Kalbėjosi Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr.5 (77)

"Linava" informuoja

NUO KONKRESO – IKI KONGRESO

VKTI klientai jau galima atsiskaityti banko kortelėmis

Aktualijos

Asociacijos „Linava“ XVII kongresas: vežėjų verslo pasiekimai ir plėtros galimybės

Ekspedicija

Asociacija “Lineka”: darbo ataskaita, žvilgsnis į ateitį, rinkimai

Įkurtuvės

„Skubos“ pagalba sunkvežimiams – ir Šiauliuose

Jubiliejus

DAF pagamino 750 000- ąjį sunkvežimį

Keliai Keleliai

Mūsų tiltai: nuo istorinio paveldo iki pažangiausių technologijų

Modeliai ir modifikacijos

“Stralis”: atėjo brandos metas

Naujienos

“AdBlue”: žaidimai baigėsi

Patirtis

„Hoptransa“: nuo durų iki durų

VKTI vaidrodyje

Lietuvos vežėjų potencialas ir verslo aplinka

Transporto politika

25,25 m „Euro Combi“ junginiai:ilgas kelias nuo bandymų iki realybės

Žinotina

Naujienos Europos keliuose

Keleivinis transportas

Užsakomiesiems reisams – patogiausi autobusai

Vairuotojų meistriškumas – lenktynių trasose

Technika

Erdvu, šviesu, patogu...

”Volvo“: Euro 4 su EGR sistema

Teisė

Ekspeditorių veiklos klausimai teismų praktikoje

Muziejus

ŠVEDIJOS „GYVYBĖS KELIAS“