Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Tunelis tarp Europos ir Azijos

Per Bosforo sąsiaurį permestus du tiltus Stambule kasdien pravažiuoja 350 tūkst. transporto priemonių. Šių vienintelių sausumos transporto arterijų apkrovą turėtų sumažinti naujas tunelis, trumpiausiu keliu sujungsiantis Europą ir Aziją.

Tikimasi, jog šis unikalus įrenginys ir kitos Turkijos kelių infrastruktūros pertvarkymo priemonės padės išspręsti ne tik tarp dviejų žemynų esančios sostinės, bet ir visos šalies transporto problemas.

Turkijos transporto ministerijos nutarimas dėl tunelio per Bosforo sąsiaurį statybos paskelbtas šių metų birželio mėnesį. Pasak transporto ministro Binali¢o Yildirm¢o, tunelio tarp Europos ir Azijos statybą numatoma baigti per trejus metus. Šiuo metu dar nepatvirtintas detalusis statinio planas, tačiau pagal galutinį variantą tunelio ilgis turėtų būti apie 5,4 km. Nors dabar dar vykdoma daugelis projekto derinimo darbų, tačiau jau aišku, jog naujasis statinys primins milžinišką adatos skylutę. Tai bus labai didelio skersmens dviejų aukštų vamzdis, kurio kiekviename aukšte numatyta įrengti po dvi eismo juostas: viršuje – į pietus, apačioje – į šiaurę, arba atvirkščiai. Be to, dar nepatvirtintas galutinis projekto variantas, pagal kurį gali būti nustatyti ribojimai sunkiasvoriams ir stambiagabaričiams sunkvežimiams bei jų junginiams, nukreipiant šias transporto priemones per Bosforo sąsiaurį jungiančius tiltus.

Siekdama, kad šio tunelio projektas būtų patrauklus investuotojams, Turkijos vyriausybė garantuoja, jog kasmet už tunelio eksploatavimą bus surenkama ne mažiau kaip po 75 mln. dolerių, kadangi per metus tuneliu naudosis apie 25 mln. transporto priemonių, mokančių minimalią 3 dolerių rinkliavą.

Kitos kelių infrastruktūros plėtros priemonės

Turkija – prekybos tiltas tarp Europos ir Azijos žemynų. Prekių eksporto apimtis nuo 31,4 mlrd. JAV dolerių 2001 m. padidėjo iki 85,5 mlrd. praėjusiais metais, importas per tą patį laikotarpį nuo 41,4 mlrd. išaugo iki 138,3 mlrd. JAV dolerių. Didžiausia prekių dalis gabenama automobilių kelių transportu, kurio tarptautiniai maršrutai iš Europos ir atgal eina per kaimynines Kaukazo respublikas, Iraną, Iraką ir Artimųjų bei Viduriniųjų Rytų regionus.

Šį darbą Turkijoje dabar atlieka apie 1300 vežėjų įmonių ir tikriausiai dar dvigubai daugiau ekspeditorių, samdančių transporto priemones gabenti krovinius vidaus ir tarptautiniais maršrutais. Šių metų pradžioje Turkijos vežėjų parką sudarė 40 757 vilkikai ir 45 911 priekabų bei puspriekabių, įskaitant ir specialiosios paskirties transporto priemones.

Iš 10 mln. Turkijoje registruotų transporto priemonių apie ketvirtadalis tenka Stambului ir jo priemiesčiams. Todėl suprantama, jog tarp dviejų žemynų esančioje šalies sostinėje itin aktualių transporto spūsčių problemų jau seniai nebepajėgia išspręsti vieninteliai du tarp Europos ir Azijos kabantys tiltai – Bosforas ir Sultan Fatih Mehmet. Kaip vieną iš Stambulo transporto infrastruktūros plėtros priemonių, Turkijos valdžios atstovai jau paskelbė ir apie trečiojo tilto per Bosforo sąsiaurį statybą, kuri turėtų būti baigta maždaug kartu su tuneliu. Naujojo tilto paskirtis – ne tik pagerinti visų eismo priemonių pralaidumą, bet pirmiausia sudaryti kuo patogesnes sąlygas visuomeninio transporto plėtrai, kartu iki penktadalio sumažinant individualaus transporto, važiuojančio į Stambulą, skaičių.

Daug dėmesio pastaruoju metu skiriama mokamų magistralinių kelių priežiūrai ir remontui. Turkijos vyriausybė jau paskelbė nutarimą, pagal kurį iki 2008 m. pabaigos numatyta privatizuoti abu tiltus per Bosforo sąsiaurį ir šešias magistralinių kelių atkarpas: Edirne–Stambulas–Ankara, Pozanti–Tarsus–Mersin, Tarsus–Adana–Gaziantep, Toprakkale–Iskenderun, Izmir–Cesme ir Izmir–Aydin.

Valstybinė magistralinių kelių direkcija konkursus laimėjusiems naujiems savininkams perduos ne tik kelių naudotojo teises, bet ir atsakomybę už šių kelių priežiūrą ir remontą. Tikimasi, kad šitaip bus pagerintas automagistralių ir tiltų eksploatavimo vadybos efektyvumas, tačiau šalies krovinių vežėjai baiminasi ir neatmeta galimybės, jog naujieji savininkai pirmiausia padidins kelių mokesčius.

Pirmasis nutarimas privatizuoti Turkijos automagistrales ir tiltus per Bosforo sąsiaurį buvo paskelbtas 2003 m., tačiau iki šiol net nebuvo pradėtas įgyvendinti. Dabar Turkijos statybos ministerijai pavaldi generalinė automagistralių direkcija pasiryžusi pagal numatytus terminus įgyvendinti ne tik šiuos ambicingus projektus, bet ir daugelį kitų investicinių programų, skirtų šalies kelių infrastruktūros plėtrai.

Parengė Tomas LABŽENTIS

"Transporto pasaulis"
Rugpjūtis Nr.8 (80)

"Linava" informuoja

Kronika

Rekonstruotas „Volvo” sunkvežimių serviso centras Vilniuje

Aktualijos

Nacionalinės verslo ypatybės

Nesileiskime skriaudžiami

Debiutai

“Goodyear”: naujiems sunkvežimiams – naujos padangos

Egzotika

“Tractomas” – gigantas, įrašytas į Gineso knygą

įvairenybės

Jo nuopelnai automobilizmui – neįkainojami

Kolegos

Slovakijos vežėjai

Patirtis

„Transgesta“: svarbiausia – žmogiškasis veiksnys

Perspektyvos

Tunelis tarp Europos ir Azijos

Specialioji technika

DAF statyboms: CF FAT (6x4) bei FAD (8x4)XF105 FTM (8x4) LF

Stambiu planu

Itališkoji valiuta – “Scudo”

Užsienyje

GYVŪNŲ KARALYSTĖ ASFALTO PASAULYJE

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Rusijoje sugriežtintos baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus

Sunkvežimių ir krovinių vagystės: Lietuva – saugiausių ES valstybių sąraše

“Merker” skverbiasi į Rytų Europą

Transporto politika

25,25 m ir 60 t “Euro Combi” junginiai Danijoje

Keleivinis transportas

Ateities transportas: ką rinksimės?

Technika

DIETA SUNKVEŽIMIAMS

Partempti autobusus bus paprasčiau

Teisė

Nekonkuravimas darbo santykiuose

Muziejus

SUNKVEŽIMIAI IŠ RYTŲ VOKIETIJOS LIETUVOJE