Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Nekonkuravimas darbo santykiuose

Įvairiose verslo srityse, įskaitant ir krovinių gabenimo bei logistikos paslaugas, pastaruoju metu jaučiamas nuolatinis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas bei jų migravimą ne tik į užsienį, bet ir tarp Lietuvoje veikiančių įmonių. Todėl nenuostabu, kad darbdaviai stengiasi suvaldyti tokius migravimo procesus, įvairiomis motyvacijos priemonėmis skatinti darbuotojus nekeisti darbo vietos. Kita vertus, suvokdami, kad darbuotojų migravimas iš vienos įmonės į kitą, ieškant geresnių darbo sąlygų, yra neišvengiamas procesas, darbdaviai stengiasi teisėtomis ir neteisėtomis priemonėmis apriboti darbuotojų galimybes įsidarbinti konkuruojančiose įmonėse po darbo santykių pasibaigimo ar nutrūkimo.

Galiojančiuose teisės aktuose nėra užtektinai normų, reglamentuojančių šį darbo santykių aspektą, ypač – nekonkuravimo draudimą, pasibaigus darbo santykiams. Siekdami bent psichologiškai paveikti darbuotojus, darbdaviai darbo sutartyse neretai siekia įrašyti formuluotes, kurios vėliau teismuose pripažįstamos negaliojančiomis. Deja, retas kuris darbdavys gilinasi, kokiais principais ir normomis reiktų vis dėlto vadovautis, ginant savo teisėtus interesus, susijusius su sąžiningą konkurenciją pažeidžiančiais tiek buvusių darbuotojų, tiek konkurentų veiksmais.

Konkurencijos įstatymas

Galiojantis Lietuvos Respublikos konkurecijos įstatymas (toliau – Konkurecijos įstatymas) nustato, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis. Remiantis Konkurencijos įstatymo 16 str., ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant:

  • siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui;
  • informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje, sprendžiant klausimą, ar buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos kriterijus atitinkantys veiksmai, vertina tokias aplinkybes, kaip darbo sutarties nutraukimo priežastys (jei darbo sutartis nutraukiama be priežasties, yra pagrindo manyti, kad darbuotojo perėjimas į kitą įmonę gali būti nesąžiningų konkurentų veiksmų rezultatas); laikotarpis, kuriam praėjus darbuotojas įsidarbina kitame ūkio subjekte ir kt.

Kita vertus, darbdaviams nereikėtų pamiršti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja darbuotojams teisę laisvai pasirinkti darbo vietą bei darbo sąlygas arba savarankiškai užsiimti veikla. Europos Bendrijų bendrosios rinkos pagrindinės laisvės (prekių, paslaugų, kapitalo bei asmenų judėjimo) užtikrina asmenų teisę laisvai judėti Europos Bendrijų teritorijoje bei laisvai pasirinkti darbą, atitinkantį asmens poreikius ir kvalifikaciją. Todėl pagal galiojančius teisės aktus, darbdavių galimybės ginti savo interesus ir kontroliuoti darbuotojų teisę pasirinkti kitą darbo vietą, pasibaigus darbo santykiams, yra gana ribotos.

Susitarimas dėl nekonkuravimo

Galiojančio Darbo kodekso 94 str. nuostatos numato, kad šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, lyginant su ta, kurią nustato Darbo kodeksas, kiti galiojantys teisės aktai ar kolektyvinė sutartis, jei tokia įmonėje galioja. Tačiau to paties Darbo kodekso 95 str. 4 d. nustato, kad šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jei galiojantys teisės aktai ar kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (pavyzdžiui – išbandymo ir kt.). Tiesiogiai Darbo kodekse reglamentuoti ir įteisinti susitarimus tarp darbdavio ir darbuotojo dėl nekonkuravimo iki šiol nepavyko: teiktiems Darbo kodekso pakeitimo projektams nebuvo pritarta kaip prieštaraujantiems Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai teisei laisvai pasirinkti darbą ar savarankiškai užsiimti tam tikra veikla. Tačiau darbo teisės doktrinos specialistai mano, kad nesant atitinkamų normų darbo teisėje, nekonkuravimo santykiams tarp darbdavio ir darbuotojo reikėtų taikyti Civilinio kodekso normas – Civilinio kodekso 6.164 str., reglamentuojantį prekybos agento ir atstovaujamojo susitarimus dėl nekonkuravimo, pasibaigus prekybos agento ir atstovaujamojo sudarytai sutarčiai.

Apžvelgus ne itin gausią teismų praktiką šioje srityje, galima daryti tam tikras išvadas dėl nekonkuravimo susitarimo sąlygų nustatymo tarp šalių, kurias sieja darbo santykiai. Pirmasis ir svarbiausias principas – nekonkuravimo susitarimai galioja tik tada, kai jie yra sąžiningi, atitinka sutarties šalių lygybės, sąžiningumo bei teisingumo principus ir nustato abipusius įsipareigojimus tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Privalomas elementas tokiuose susitarimuose – materialinė kompensacija darbuotojui už laikotarpį, kai pagal susitarimo sąlygas bus ribojamos jo galimybės užsiimti veikla, susijusia su darbu ankstesnėje įmonėje. Koks kompensacijos dydis turėtų būti mokamas, galiojantys įstatymai nereglamentuoja, tai yra šalių susitarimo bei derybų klausimas, tačiau manoma, kad ji neturėtų būti mažesnė kaip 50 procentų vidutinio to darbuotojo darbo užmokesčio. Susitariant dėl konkrečios kompensacijos dydžio, reikėtų atsižvelgti į tai, kad kompensacijos dydis turi užtikrinti darbuotojo padėties bei gyvenimo sąlygų nepablogėjimą.

Antrasis principas – darbuotojo galimybė įsidarbinti kitose įmonėse negali būti ribojama neapibrėžtomis sąlygomis, tokiomis kaip ‚pasibaigus darbo santykiams, darbuotojui neribotą laiką draudžiama įsidarbinti įmonėse, užsiimančiose panašia veikla‘, ‚pasibaigus darbo santykiams, darbuotojui draudžiama steigti įmonę ar savarankiškai užsiimti panašia veikla‘ ir pan. Nekonkuravimo draudimas turi būti apibrėžtas tam tikromis įmonėmis, teritorija ir kitais konkrečiais kriterijais, kad nebūtų nepagrįstai ribojama darbuotojo teisė pasirinkti darbą ar veiklą, kuri nekonkuruoja su buvusiu darbdaviu.

Trečiasis principas – susitarimas dėl nekonkuravimo turėtų būti terminuotas. Taikant pagal analogiją minėtąjį Civilinio kodekso 6.164 str., teisės doktrinoje manoma, kad nekonkuravimo susitarimas neturėtų galioti ilgiau kaip 2 metus po darbo santykių pasibaigimo.

Taigi, ar konkretaus darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl nekonkuravimo bus pripažįstamas galiojančiu ir vykdomas, priklauso nuo susitarimo formuluotės ir konkrečių jo sąlygų. Netinkama tokio susitarimo formuluotė gali lemti tiek bylos pralaimėjimą teisme, tiek nuostolius, kurių atlyginimo darbdaviui nepavyks pasiekti. Kita vertus, dalį darbdavio problemų, susijusių su darbuotojų nekonkuravimu, galėtų išspręsti darbdavio ir darbuotojo susitarimai dėl įmonės komercinių paslapčių apsaugos, pastariesiems netaikomi tokie griežti reikalavimai kaip aukščiau aptartoms nekonkuravimo sutartims, tačiau tai jau atskiro straipsnio tema.

Advokatė Reda Aleksynaitė

"Transporto pasaulis"
Rugpjūtis Nr.8 (80)

"Linava" informuoja

Kronika

Rekonstruotas „Volvo” sunkvežimių serviso centras Vilniuje

Aktualijos

Nacionalinės verslo ypatybės

Nesileiskime skriaudžiami

Debiutai

“Goodyear”: naujiems sunkvežimiams – naujos padangos

Egzotika

“Tractomas” – gigantas, įrašytas į Gineso knygą

įvairenybės

Jo nuopelnai automobilizmui – neįkainojami

Kolegos

Slovakijos vežėjai

Patirtis

„Transgesta“: svarbiausia – žmogiškasis veiksnys

Perspektyvos

Tunelis tarp Europos ir Azijos

Specialioji technika

DAF statyboms: CF FAT (6x4) bei FAD (8x4)XF105 FTM (8x4) LF

Stambiu planu

Itališkoji valiuta – “Scudo”

Užsienyje

GYVŪNŲ KARALYSTĖ ASFALTO PASAULYJE

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Rusijoje sugriežtintos baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus

Sunkvežimių ir krovinių vagystės: Lietuva – saugiausių ES valstybių sąraše

“Merker” skverbiasi į Rytų Europą

Transporto politika

25,25 m ir 60 t “Euro Combi” junginiai Danijoje

Keleivinis transportas

Ateities transportas: ką rinksimės?

Technika

DIETA SUNKVEŽIMIAMS

Partempti autobusus bus paprasčiau

Teisė

Nekonkuravimas darbo santykiuose

Muziejus

SUNKVEŽIMIAI IŠ RYTŲ VOKIETIJOS LIETUVOJE