Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Reglamentų ir direktyvų džiunglėse

Rugsėjo 12-ąją Vilniuje vyko seminaras Europos Sąjungos kelių transporto sektoriaus socialinių teisės aktų klausimais, kurį organizavo Europos komisija (TAIEX) bendradarbiaujant su Tarptautine kelių transporto sąjunga (IRU), asociacija „Linava“ ir Europos transporto darbuotojų federacija.

Skaitmeniniai tachografai kelią skinasi sunkiai

Praėjusiais metais Europos Sąjungoje įsigaliojęs reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl vairavimo ir poilsio laiko režimo sukėlė vežėjų darbe nemažai sumaišties. Daugybę diskusijų kelia ir kitais metais pradėsianti veikti direktyva 2003/59EB dėl vairuotojų mokymo. Tad pagrindinis seminaro rengėjų tikslas ir buvo išaiškinti vežėjams dėl teisės aktų bei jų taikymo kylančias problemas, atkreipti dėmesį į netikslumus atskiruose direktyvų straipsniuose, būtinybę suvienodinti jų taikymą visoje Europos Sąjungoje. „Tikimės, kad pavyks atsakyti į klausimus, su kuriais susiduria mūsų šalies vežėjai“, – pradėdamas seminarą kalbėjo asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Valdas Gilys.

Kaip teigė Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) nuolatinės atstovybės prie ES socialinių reikalų vadovas Damian‘as Viccars‘as, naujas reglamentas dėl darbo ir poilsio režimo turėjo supaprastinti teisės aktų taikymą bei pašalinti kai kurias atgyvenusias išimtis. Be to, jis suderintas su skaitmeninių tachografų naudojimu. Kalbėjusysis supažindino su naujomis darbo ir poilsio režimo taisyklėmis, įdiegtomis naujovėmis. D. Viccars‘as apgailestavo, kad užtikrinti naujųjų taisyklių taikymą praktikoje yra sunku. „Sudėtingas reglamento interpretavimas, jo kalba – miglota. Skirtingose ES valstybėse teisės aktai interpretuojami nevienodai, už tuos pačius pažeidimus taikomos skirtingos nuobaudos, jų dydis svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Tai skaldo vieningą ES transporto rinką“, – teigė D. Viccars‘as. Šiuo metu Briuselyje įkurta teisinė darbo grupė, kurianti memorandumą, skirtą išaiškinti visas naujojo reglamento nuostatas. Jo kūrime dalyvauja ir asociacija „Linava“ – vežėjai paraginti siųsti pastabas apie patiriamas problemas asociacijai, kuri perduos jas darbo grupei.

Pasak José Piscitelli’o, Liuksemburgo muitų ir akcizo valdybos, Saugumo reikalų departamento vidaus transporto vyresniojo politikos patarėjo, naujojo reglamento tikslas buvo pagerinti kelių eismo saugumą, suvienodinti konkurenciją skirtingose ES šalyse, pagerinti vairuotojų darbo sąlygas. Tačiau reglamento taikymas yra sudėtingas: dar nėra tobulos tikrinimo programinės įrangos, dauguma valstybių nepasirengę vykdyti kontrolę, neparengta techninė bazė. Tikrintojai, peržiūrintys darbo ir poilsio režimo laikymąsi, privalo patikrinti daugybę dokumentų. Pareigūnai duomenis gali interpretuoti skirtingai, taigi ir vežėjams taikomos sankcijos gali būti įvairiausios. Problemų kyla ir dėl reglamento vertimo į skirtingas kalbas – tai vėlgi suteikia galimybių jį skirtingai interpretuoti. „Tiek tikrinimų skaičius, tiek sąlygos, tiek bausmės turi būti vienodos visose šalyse. Kol kas nukentėję vežėjai turi nebijoti kreiptis į nubaudusios šalies atsakingas institucijas, jei jaučiasi nuskriausti – pasitaiko, kad reglamento reikalavimai traktuojami neteisingai“, – kalbėjo J. Piscitelli.

Europos Komisija aktyviai dirba tobulindama reglamentą: vyksta teisinės darbo grupės susitikimai, ketinama parengti vieningą tikrinimo reikalavimų formą visai Europai. Kuriama ir nauja skaitmeninių tachografų karta, kadangi dabartinė, pasak kalbėjusiojo, nėra tobula. Rengiamas ir vadovas reglamentui išaiškinti.

Apie direktyvų įgyvendinimą mūsų šalyje kalbėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas. Pasak jo, skaitmeniniai tachografai Lietuvoje kelią skinasi sunkiai: neišspręsti duomenų perkėlimo iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų reikalai, nėra kam mokyti darbuotojų. Šiuo metu bauda už darbo ir poilsio režimo nesilaikymą mūsų šalyje yra nuo 100 iki 200 Lt. Beje, baudžiamas darbdavys, nebent jis įrodo, kad vairuotojas sąmoningai nesilaikė darbo ir poilsio režimo ir darbdavio reikalavimų.

Nuomonę dėl skaitmeninių tachografų naudojimo bei darbo ir poilsio režimo išsakė ir šalies vežėjai. „Skaitmeniniai tachografai bei naujoji darbo ir poilsio režimo laikymosi tvarka nepalengvina vairuotojų darbo. Susidaro įspūdis, kad reglamentas sukurtas kontroliuojančioms institucijoms – jame daugiausia dėmesio skiriama pažeidimams traktuoti ir kitoms su tikrinimu susijusioms problemoms išaiškinti. Reikėtų labiau atsižvelgti į sunkų darbą dirbantį vairuotoją. Jei jam iki namų lieka pora valandų kelio, o darbo laikas baigiasi, ar bus geriau, jei jis dvi poilsio paras praleis beprasmiškai stumdamas laiką degalinėje ir miegodamas vilkiko kabinoje? Gal vertėtų sudaryti sąlygas jam grįžti namo ir pailsėti šeimoje, net jei darbo bei poilsio režimas bus šiek tiek pažeistas“, – kalbėjo auditorijos aplodismentų sulaukęs vežėjų atstovas.

Vairuotojų mokymo direktyva

Dar viena svarbi problema vežėjams – nuo kitų metų įsigaliosianti Direktyva 2003/59/EB dėl vairuotojų mokymo. 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva nustato reikalavimus tam tikrų kelių transporto priemonių vairuotojų pradinei kvalifikacijai ir periodiniam mokymui. Ją seminaro dalyviams pristatė Damian‘as Viccars‘as. Jis aptarė ES teisės aktus, reklamentuojančius direktyvos taikymą, apžvelgė dabartinę vairuotojų mokymo situaciją skirtingose šalyse, direktyvos perkėlimo situaciją į šalių teisinę sistemą bei diegimą praktikoje.

Kaip teigė D. Viccars‘as, direktyva sukurta tam, kad visų ES šalyse vairuotojai atitiktų vienodą lygį, būtų suvienodinti reikalavimai jiems rengti. Be vairuotojo pažymėjimo, kiekvienas ES važinėjantis vairuotojas privalės turėti dar ir profesionalių gebėjimų sertifikatą (vadinamąjį CPC). Direktyva taikoma ES piliečiams ir ne piliečiams, įdarbinamiems ES teritorijoje – visiems, kuriems reikia CD ir E kategorijos. Tiesa, yra ir išimčių, kada direktyvos reikalavimai netaikomi.

Remiantis direktyva, pradinę kvalifikaciją vairuotojui galės suteikti valstybės įgaliota institucija ar atestavimo centras. Numatomi du būdai jai įgyti. Pirmasis – privalomas mokymo kursas, kurį sudaro praktinė ir teorinė dalis. Jį išklausę, vairuotojai spręs testą ir gaus CPC. Antrasis – išsamus egzaminas vairuotojams, kuris laikomas neišėjus mokymo kurso. Kiekviena ES šalis pasirenka kelią, kuris jai labiau priimtinas. Pasak D. Viccars‘o, nors egzaminas atrodytų paprastesnis būdas CPC įgyti, jis yra daug sudėtingesnis už testą: teorinė dalis trunka 6 val., po to dar dvi valandas tikrinamos praktinės žinios. Visa ši sistema taikoma tik pradiniam vairuotojų rengimui – šiuo metu dirbantys per penkerius metus privalės išklausyti 35 val. įgūdžių atnaujinimo kursus ir gaus tai paliudijantį sertifikatą.

Pradedančiųjų vairuotojų testas apims pačias įvairiausias darbo sritis: jie turės išmanyti pagrindines transporto priemonės savybes, ekonomiško vairavimo pagrindus, sugebėti saugiai pakrauti ir iškrauti krovinį, o vežantys keleivius – žinoti saugumo ir komforto reikalavimus. Visiems pradedantiesiems vairuotojams bus privalu išmanyti darbo ir poilsio režimo, skaitmeninių tachografų naudojimo reikalavimus. Jie privalės turėti ir elementarių žinių apie sveikatos priežiūrą (mitybos pagrindai, sėdėsena, nuovargio pavojai ir pan.). Numatoma, kad vairuotojai bus mokomi elgtis su kontroliuojančių institucijų pareigūnais.

Direktyva keleivinio transporto priemonių vairuotojams įsigalios nuo 2008 m. rugsėjo 10 dienos, visiems komercinio transporto vairuotojams – nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. Dirbantieji autobusų vairuotojai 35 val. įgūdžių atnaujinimo kursus privalės baigti iki 2013 m, krovininių – iki 2014-ųjų.

Kaip teigė VKTI viršininko pavaduotojas Darius Sadaunykas, Lietuva po ilgų diskusijų pasirinko kursų ir testo kelią. Visi 18 m. vairuotojai privalės išklausyti 280 val. trunkančius teorinius kursus bei atlikti 20 val. praktines pratybas, vyresnio (nuo 21 m.) amžiaus vairuotojams jie bus sutrumpinti – teorinis kursas truks 140 val., 10 val. bus skiriama praktinių įgūdžių formavimui. Vairuotojų, gavusių CPC, pažymėjime bus dedama atitinkama žyma (bendrijos kodas 95).

Ispanijos transporto ministerijos atstovė Matilde Fernandez-Balbin aptarė direktyvos įgyvendinimo problemas Ispanijoje. Pasak prelegentės, svarbu, kad įgyvendindami direktyvą, kartu dirbtų vežėjai, profesinės sąjungos bei valstybinės institucijos. „Mokymai – vienas iš svarbiausių dalykų rengiant darbuotojus ir perspektyva ateičiai. Jie turėtų būti svarbūs tiek vairuotojui, tiek darbdaviui – šioje srityje laimi abi pusės“, – kalbėjo M. Fernandez-Balbin. Svarbus aspektas vežėjams yra mokymų kaina ir kas už juos turėtų mokėti. Kaina nėra maža: apskaičiuota, kad Ispanijoje, kur yra 600 tūkst. profesionalių vairuotojų, mokymo sąnaudos turėtų sudaryti 42 mln. eurų per metus. Pinigų, pasak kalbėjusiųjų, būtų galima gauti iš ES fondų, finansuojančių mokymus, be to, darbdavys dėl mokėjimo turėtų susitarti su darbuotoju tarpusavyje.

Apie mokymo priemones bei galimybes pagal direktyvą 2003/59/EB kalbėjo „Linavos“ mokymo centro direktorius Julius Salenekas. Jau artimiausiu metu Lietuvoje ketinama steigti penkis saugaus eismo centrus, kur vairuotojai bus mokomi važiuoti ekstremaliomis sąlygomis. Iki šiol tiek jauni vairuotojai, tiek profesionalai šito mokėsi vien tiktai keliuose. Darbuotojai parengė vairuotojų perkvalifikavimo centrų sukūrimo ir veiklos programą 2007–2010 m. Šie centrai turėtų ženkliai prisidėti prie saugumo gerinimo šalies keliuose. Jau pasirašytas ketinimų protokolas su austrais, kurie perteiks Lietuvai savo patirtį. Kol kas sprendžiami žemės bei finansavimo klausimai. Siekiama, kad centrų kūrimas būtų pripažintas nacionalinės reikšmės projektu.

Apie darbuotojų mokymą kalbėjo IRU mokymo akademijos atstovas René Meeuws. Šiuo metu akademijoje vykdomas projektas bei rengiamas vadovas vairuotojų mokymo direktyvai išaiškinti. Darbus ketinama pabaigti iki šių metų pabaigos. Apie TAIEX organizacijos vaidmenį ir tikslus, jos rengiamus seminarus bei mokymus transporto srities darbuotojams pasakojo Europos Komisijos atstovas Sean‘as O. Sullivan‘as

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr.9 ( 81)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

IRU tobulins autobusų klasifikavimo sistemą

Įkurtuvės

Atnaujintame „Volvo“ servise – daugiau paslaugų

„Autokurto“ servisas – ir Klaipėdoje

Kas yra kas

Populiariausi Vokietijoje: rinkimai 2007

Keliai Keleliai

Apie kelių muziejų veiklą – seminare Islandijoje

Palyginkite

Testas: sunkvežimių oro kondicionavimo įranga

Premjeros

MAN TG: nauja karta - X ir S

Servisas

Apskaičiuotos „Kumho“ ambicijos

„Amanda“ siūlo sutaupyti

Tradicijos

Keleivininkai džiaugėsi švente

XI varžybos: plentų asai – po aukštu Kėdainių dangum...

Lietuvoje ir pasaulyje

Didžiojoje Britanijoje – naujas kelio ženklas

Ekspeditorių susitikimas

ERF – jau istorija

Naujjienos

Transporto politika

Reglamentų ir direktyvų džiunglėse

Keleivinis transportas

Keleivių vežėjai dirbo stabiliai

Technika

Lietuvos kariuomenei – SISU

Transporteriai: kada keisti alyvą?

Teisė

Nesaugomos stovėjimo aikštelės

Save apkaltinti sunkiau

Muziejus

Vermachto kariai – “Mercedes Benz” L4500S/A