Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Nesaugomos stovėjimo aikštelės

CMR konvencijos 29 str. nustato, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios atleidžia jį nuo atsakomybės arba ją riboja, arba tomis nuostatomis, kurios įrodinėjimo naštą perkelia kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba kuri pagal įstatymus prilyginama tyčiniams veiksmams. Praktiškai tai reiškia tai, kad tyčiniu žalos padarymo atveju vežėjui netaikomas nei 8,33 SDR apribojimas, nei atleidimas nuo negautų pajamų atlyginimo, nei atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą ribojimas užmokesčio už vežimą dydžiu, nei kitos atitinkamą tikslą – riboti atsakomybę arba nuo jos atleisti – turinčios CMR konvencijos nuostatos.

Kokie konkretūs vežėjo veiksmai yra laikytini sąmoningu žalos padarymu arba tyčiniais veiksmais nei CMR konvencija, nei kiti galiojantys įstatymai nereglamentuoja, teisės aktuose nėra nustatyto baigtinio tokių veiksmų sąrašo. Pagrindinis informacijos šaltinis, kuriuo reikėtų remtis nagrinėjant šį klausimą, yra teisės teorija bei teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos, kuriose buvo taikytas CMR konvencijos 29 str. ir vežėjų veiksmai vertinti kaip atitinkantys ar neatitinkantys sąmoningo ir tyčinio žalos padarymo kriterijus.

Vienas iš aktualiausių klausimų vežėjams – kaip teismai vertina stovėjimo nesaugomose aikštelėse bei transporto priemonių su kroviniu palikimo be priežiūros atvejus? ar tokiais atvejais teismai taiko CMR konvencijos 29 str. ir neriboja vežėjo atsakomybės?

Per keletą pastarųjų metų susiklosčiusi teismų praktika šioje srityje – gana įvairi, tačiau galima išskirti tam tikrus kriterijus, į kuriuos teismai atsižvelgia, vertindami vežėjų veiksmus konkrečiose situacijose. Negalima teigti, kad stovėjimas nesaugomoje aikštelėje visais atvejais bus vertinamas kaip vežėjo tyčia arba didelis neatsargumas, tačiau kai kuriose bylose (pavyzdžiui, 2007 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gana aiškiai pasisako už tai, kad vežėjas, sustojęs nesaugomoje aikštelėje, būtų laikomas neapdairiu ar nerūpestingu. Todėl visais atvejais teismai, taikydami CMR konvencijos 29 str., turėtų aiškintis ir vertinti visas įvykio aplinkybes, susijusias su nesaugomos aikštelės pasirinkimu, aikštelės buvimo vieta, joje esančia įranga, galimybėmis pasirinkti kitą aikštelę ir t.t.

2001 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 31, apibendrinant Lietuvos teismų praktiką, taikant CMR konvenciją, yra pasisakyta taip: tarptautinėje praktikoje tyčiniams veiksmams yra prilyginamas grubus aplaidumas (didelis neatsargumas), pavyzdžiui:

·vežėjas, priešingai sutartiniams įsipareigojimams, perdavė krovinį neįgaliotam asmeniui;

·vežimas žinomai perkrauto krovinio;

·palikimas krovinio naktį be priežiūros, nesaugomoje, neapšviestoje aikštelėje;

·sunkvežimio vairuotojas įvykdo autoįvykį, būdamas girtas;

·sunkvežimio vairuotojas vairuoja transporto priemonę pervargęs, nesilaikydamas poilsio taisyklių;

·vežėjas vėluoja pristatyti krovinį ir siunčia jam nuvežti tik vieną vairuotoją, kuris negali suspėti atvežti krovinio laiku ir pan.

Kaip matote, sustojimo poilsiui nesaugomoje aikštelėje, kuri turi saugumo požymių – apšvietimą, infrastruktūrą, intensyvų judėjimą, įvažiavimo ribojimą kliūtimis ir pan. – šiame pavyzdiniame sąraše nėra. Todėl stovėjimą nesaugomose aikštelėse teismai paprastai vertina atsižvelgdami į daugelį aplinkybių, susijusių su nesaugomos stovėjimo vietos pasirinkimu, papildomomis apsaugos priemonėmis, kurių vežėjas ėmėsi, siuntėjo nurodymais, aikštelės buvimo vieta ir kt. Žemiau trumpai aptarsime keletą pavyzdžių – Lietuvos Aukščiausiojo teismo nagrinėtų bylų, kuriose transporto priemonės su kroviniu buvo apvogtos stovėjimo nesaugomose aikštelėse metu.

Civilinėje byloje Nr. 3K-3-671, išnagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d., krovinys buvo pagrobtas transporto priemonei nakties metu sustojus nesaugomoje aikštelėje netoli Panevėžio. Vairuotojas, apklausiamas dėl tokio sustojimo priežasčių, aiškino, kad jis sustojęs pasitikrinti kuro kiekio ir atsigerti. Teismas nurodė, kad reikalinga išsiaiškinti, ar vairuotojas žinojo apie tokio sustojimo žalingas pasekmes, ar žinojo, kad bus užpultas, ar lengvabūdiškai tikėjosi išvengti pasekmių ir kt. Įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas pasisakė: byloje nebuvo įrodyta, kad tokie vežėjo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas.

Kitoje, 2004 m. spalio 4 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2004, taip pat buvo vertinama krovinio vagystė, įvykdyta Lietuvos teritorijoje. Vežėjas gabeno krovinį – kompiuterinę įrangą – iš Kauno į Klaipėdą. Naktį vežėjas paliko savo transporto priemonę su brangiu kroviniu sandėlyje, kuris yra neapšviestoje ir nesaugomoje teritorijoje, sandėlio durys užrakintos viena įleidžiama spyna, veikė tik vietinė signalizacija, nesujungta su centriniu pultu, transporto priemonės rakteliai palikti sandėlio patalpose esančio rašomojo stalo stalčiuje. Įvertinęs šias krovinio saugojimo ir pagrobimo aplinkybes, nepaisant to, kad įvažiavimas į teritoriją buvo saugomas sargo, teismas pasisakė, kad tokie vežėjo veiksmai laikytini šiurkščiu aplaidumu, kuris tarptautinėje praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams, ir pritaikė CMR konvencijos 29 str., kuris neleidžia vežėjui remtis nei 8,33 SDR apribojimu, nei kitomis CMR konvencijos IV skyriaus nuostatomis, atleidžiančiomis vežėją nuo atsakomybės ar ją ribojančiomis.

Vienoje iš naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų, susijusių su krovinių vagystėmis stovint nesaugomose aikštelėse (civilinė byla Nr. 3K-3-259/2007, išnagrinėta 2007 m. birželio 26 d.), teismas vertino krovinio vagystę Lenkijos teritorijoje, automobiliui sustojus poilsio nesaugomoje degalinės aikštelėje. Teismas pasisakė, kad CMR konvencija, įtvirtindama griežtas vežėjo atsakomybės taisykles, kartu nustato ir tam tikras garantijas vežėjui – pavyzdžiui, atsakomybės dydžio ribojimą. Iš kitos pusės, tokios garantijos taikomos su išimtimis. Viena iš jų – vežėjas praranda krovinį dėl savo veiksmų, kurių jis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba dėl neveikimo – visų įmanomų veiksmų, kurie galėjo sumažinti riziką arba padėti jos išvengti, neatlikimo. Šioje byloje teismas pasisakė, kad net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams.

Šiuo konkrečiu atveju teismas kaip nesvarbias aplinkybes įvertino tai, kad krovinio siuntėjas nurodė vežėjui maršrutą; užsakovas krovinio gabenimui parinko tentinį automobilį, kuriame neįmanoma įrengti signalizacijos; krovinio supakavimą į smulkias dėžes, kurias nesudėtinga iškrauti; tai, kad vežėjas laikėsi darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių teisės normų ir paros poilsio vietą pasirinko atsižvelgdamas į darbo ir poilsio laiko reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad vežėjas, žinodamas apie dažnų vagysčių Lenkijos teritorijoje galimybę ir kartu apie saugomų aikštelių šioje valstybėje nebuvimą, privalėjo ir galėjo iš anksto imtis tam tikrų atsargumo priemonių, kad nebūtų tekę sustoti naktinio poilsio Lenkijoje, taip sumažinant krovinio vagystės riziką ar visiškai jos išvengiant.

Advokatė Reda Aleksynaitė

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr.9 ( 81)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

IRU tobulins autobusų klasifikavimo sistemą

Įkurtuvės

Atnaujintame „Volvo“ servise – daugiau paslaugų

„Autokurto“ servisas – ir Klaipėdoje

Kas yra kas

Populiariausi Vokietijoje: rinkimai 2007

Keliai Keleliai

Apie kelių muziejų veiklą – seminare Islandijoje

Palyginkite

Testas: sunkvežimių oro kondicionavimo įranga

Premjeros

MAN TG: nauja karta - X ir S

Servisas

Apskaičiuotos „Kumho“ ambicijos

„Amanda“ siūlo sutaupyti

Tradicijos

Keleivininkai džiaugėsi švente

XI varžybos: plentų asai – po aukštu Kėdainių dangum...

Lietuvoje ir pasaulyje

Didžiojoje Britanijoje – naujas kelio ženklas

Ekspeditorių susitikimas

ERF – jau istorija

Naujjienos

Transporto politika

Reglamentų ir direktyvų džiunglėse

Keleivinis transportas

Keleivių vežėjai dirbo stabiliai

Technika

Lietuvos kariuomenei – SISU

Transporteriai: kada keisti alyvą?

Teisė

Nesaugomos stovėjimo aikštelės

Save apkaltinti sunkiau

Muziejus

Vermachto kariai – “Mercedes Benz” L4500S/A