Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Vilniaus „krovinių kaimelis“ atviras visiems...

Gegužės pradžioje oficialiai pristatytas Vilniaus regione pradedamas kurti logistikos centras, jo steigimo koncepcija bei projekto vykdymo eiga. Visa tai paskelbė iniciatyvinė grupė, atstovaujanti transporto įmonėms, ekspeditoriams, Europos transporto centrų tinklui, muitinės sandėlių ir importo-eksporto terminalams, kelininkams bei transporto mokslo institucijų atstovams.

Pristatyme dalyvavęs l.e.p. Vilniaus apskrities viršininkas Arvydas Klimkevičius akcentavo, kad logistikos centro įkūrimas būtų ne tik papildomų darbo vietų sukūrimas Vilniaus apskrityje. Tai ir geresnių darbo sаlygų sudarymas transporto bendrovėms, geresnės darbo sаlygos muitinių procedūrų atlikimui, t.y. valstybė turės galimybę atlikti operatyvesnį muitinį tikrinimа, greitа transporto patikrа neperkraunant krovinio ir užkertant galimybę gabenti draudžiamus krovinius.

Aktyviai projekte dalyvauja ir asociacija „Linava“, kuri logistikos centrus mato kaip vienа iš Lietuvos vežėjų konkurencingumа sustiprinsiančių veiksnių. Balandžio mėnesį įsteigus Vilniaus logistikos centro administravimu bei veiklos koordinavimu užsiimsiančiа viešаjа įstaigа, jos valdybos pirmininku tapo asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Apie tai, koks logistikos centras kursis Vilniuje, ir kalbiname asociacijos „Linava“ prezidentа.

- Gal pradėkim nuo elementarių dalykų: visose šalies transporto raidos ir logistikos dokumentuose iki šiol buvo kalbama apie tai, kad Lietuvoje turėtų būti įkurti trys logistikos centrai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Tuo tarpu Jūs kalbate apie krovinių kaimelį. Ar tarp tokio kaimelio ir logistikos centro galima dėti lygybės ženklа, ar ateityje jie egzistuos nepriklausomai vienas nuo kito?

- Logistikos centras - per siauras apibrėžimas, kuris neapibūdina to, kа mes, iniciatyvinės grupės nariai, siekiame sukurti. Europoje tokio pobūdžio centrai vadinami krovinių kaimeliais (angl. „freight villages“), arba dar kitaip - naujos kartos verslo paslaugų centrais. Išskirtiniai krovinių kaimelio bruožai - mokslo, verslo ir valstybinių institucijų dalyvavimas bei naujų informacinių technologijų panaudojimas. Be to, krovinių kaimeliai yra atviri visoms iniciatyvoms ir įvairių, nebūtinai su transportu ir logistika susijusių, bendrovių veiklai. Būtent tai ir skiria paprastа logistikos centrа nuo vadinamojo krovinių kaimelio.

Džiaugiamės, kad šiа iniciatyvа palaiko visų minėtų šakų atstovai. Labai aiškiai galima įvardinti šio projekto pliusus: krovinių kaimelio Vilniaus regione įsteigimas sustiprins Lietuvos vežimo įmonių bei Lietuvos ekonomikos konkurencingumа, įstojus į Europos Sаjungа. Be to, Vilnius, būdamas būsimos Europos Sаjungos rytiniame pasienyje, yra labai palanki vieta logistikos centro kūrimui ir pritrauks tranzitinių krovinių srautus iš ES ir NVS šalių, kartu sukurdamas naujus verslo paslaugų traukos centrus. Krovinių kaimelių tinklas plačiai išvystytas visoje Europoje: vien Vokietijoje jų yra apie 20. Tikimės, kad Vilnius taip pat sėkmingai integruosis į Europinį krovinių kaimelių tinklа.

- Kiek, Jūsų manymu, tokių kaimelių turėtų būti Lietuvoje? Ar užteks Vilniui vieno?

- Pradžiai reikėtų, kad efektyviai pradėtų bendrai veikti Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus logistikos centrai, kurių kūrimas yra numatytas 2002 metais parengtoje Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategijoje. Neabejoju, kad Vilniaus krovinių kaimelio veiklos efektyvumas nemažai priklausys ir nuo Klaipėdos jūrų uosto pajėgumo bei jo patrauklumo, ir nuo Kauno analogiško kaimelio, įsikūrusio dviejų tarptautinių transporto koridorių sankryžoje, ir netgi nuo būsimojo Baltijos jūros regiono krovinių kaimelių tinklo, kurio formavimo projektas Suomijos, Vokietijos bei Danijos iniciatyva jau pradedamas vykdyti. Susiformavus šiam tinklui, išaiškės ir tikrieji poreikiai bei jų mastai, tada ir bus sprendžiama, jau gana ar reikia dar.

- Dabar, matyt, pats laikas pradėti aiškintis esminius klausimus - kas, kа, kur ir už kokius pinigus kuria? Vasario 24 d. krovinių kaimelio steigimo iniciatyvinė grupė paskelbė pareiškimа, tačiau po juo nepasirašė nė vienas valstybės administracijos pareigūnas. Taigi natūraliai kyla klausimas, koks santykis tarp valstybės ir kaimelio steigėjų?

- Viena iš krovinių kaimelio kūrimo būtinybių - valstybės parama ir dalyvavimas. Jau pačioje steigimo koncepcijoje pasakyta, kad be jos dalyvavimo šie darbai sunkiai įsivaizduojami. Noriu pabrėžti: Vilniaus regiono krovinių kaimelio steigimo projektas vykdomas remiantis europine patirtimi. O ten, Europoje, steigiami įvairių organizacinių formų bei turinio kaimeliai, atviri visoms transporto, logistikos, draudimo bendrovėms, bankams, remonto dirbtuvėms bei servisams, parduotuvėms, žodžiu, viskam, ko gali prireikti didinant krovinių mobilumа, transporto priemonių panaudojimo efektyvumа, keliant transportavimo paslaugų kokybę. Krovinių kaimelių steigimo svarbiausiais veikėjais paprastai tampa privataus verslo atstovų grupės, kurios suformuoja kaimelio koncepcijа ir kreipiasi į savivaldybes ar regionines administracijas, siekdamos jų pritarimo, palaikymo ir paramos.

Pareiškimas, kurį minėjote, ir buvo toks pirmasis žingsnis projekto įgyvendinimo link - informacija, kad Vilniaus regione jau susiformavo transporto ir kitų verslo atstovų iniciatyvinė grupė, turinti aiškiа vizijа ir pasiryžimа bendradarbiaujant su valstybinėmis ir savivaldos institucijomis sukurti modernų krovinių kaimelį.

šis pareiškimas ir iniciatyva leido mums kreiptis į valstybines institucijas, išreiškiant aiškų projekto keliа. Dar sykį noriu pabrėžti, kad sėkmę gali užtikrinti tik glaudus verslo struktūrų, valdžios bei mokslo institucijų bendradarbiavimas. O tai - jau antras žingsnis, kuris taip pat žengtas: logistikos centro administravimui bei veiklos koordinavimui įsteigta viešoji įstaiga, kurios veikloje dalyvauja ir Vilniaus miesto savivaldybės, ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Vilniaus krovinių kaimelio steigimа ir veiklа palaiko Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, kurios atstovas dalyvavo ir krovinių kaimelio koncepcijos pristatyme.

- Aiškinkimės toliau: kas bus sukurta ir kur tai įsikurs?

- Vienas iš pagrindinių kriterijų, steigiant krovinių kaimelį Vilniaus regione, tai 100-200 hektarų žemės sklypas šalia tarptautinių magistralinių kelių ir geležinkelio trasų. Turint galvoje, kad Vilniaus regione žemė grаžinta tik 30 proc. buvusių savininkų, rasti tokio dydžio sklypа gali ir nepavykti, tad tinkamos vietos dairomės ir Trakų bei šalčininkų rajonuose. Esame pasirengę analizuoti ir kitas galimas vietas, kur galėtų įsikurti krovinių kaimelis.

Preliminariais skaičiavimais, Vilniaus krovinių kaimelis sukurs per 1000 darbo vietų ir jame veiks per 100 tiesiogiai ir netiesiogiai su transporto ir logistikos veikla susijusių įmonių. Krovinių kaimelis, kaip ir kiti tokio pobūdžio centrai Europoje, atliks tokias funkcijos: krovinių perkrovimas iš vienos transporto rūšies į kitа, krovinių sandėliavimas, jų paskirstymas smulkiomis siuntomis ir išvežiojimas arba atidavimas gavėjams, t. y. čia bus atliekamos visos logistikos operacijos, kurios, įmonių kooperacijos ir glaudžios sаveikos dėka tampa ne tik operatyvesnės, bet ir pigesnės. Visuotinai pripažinta, kad tokia sаveika yra vienas iš svarbiausių krovinių kaimelių steigimo ir jų tinklo kūrimo motyvų. Kitas ne mažiau svarbesnis - ekologija: miestuose gerokai apmažėja sunkiojo transporto srautai, o krovinių pristatymas nuo durų iki durų išvaduoja įmones nuo būtinybės turėti sandėlius miestų teritorijoje.

- Ir paskutinieji klausimai: kiek tai kainuos, kas finansuos ir kada Vilniaus regiono krovinių kaimelis galėtų pradėti darbа?

- Multimodalinio transporto plėtra ir logistikos centrų kūrimas yra viena iš ES transporto politikos gairių. Tokių projektų kūrimas ir vystymas finansuojamas iš ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų. Tikimės iš jų gauti apie 80 proc. kaimelio įkūrimui reikalingų lėšų. Krovinių kaimelių tinklo kūrimo idėjа taip pat remia Europos Komisija: sukurta speciali „Marko Polo“ programa, nes manoma, kad kaimeliai - puiki intermodalinio transporto plėtros priemonė, mažinanti kamščius svarbiausiose Europos magistralėse.

Kalbant apie projekto vykdymo laikа, esame suplanavę, kad lygiai po metų jau galėsime svarstyti detalųjį krovinių kaimelio planа bei pradėti jį įgyvendinti. Tikimės, kad bendrų pastangų dėka krovinių kaimelis bus sėkmingai įgyvendintas ir prisidės prie palankaus Lietuvos valstybės, kaip tranzito šalies, įvaizdžio kūrimo.

Darbo bus, žinoma, daug, tačiau ir nauda - akivaizdi.

- Dėkui už pokalbį.

Kalbėjosi Kęstutis BRUZGELEVIčIUS

Autoriaus nuotr.

Vilniaus krovinių kaimelio steigimo iniciatyvinės grupės

PAREIšKIMAS

Lietuvai integruojantis į bendrа Europos Sаjungos erdvę, vienas iš prioritetinių transporto sektoriaus raidos uždavinių yra krovinių kaimelio tinklo kūrimas (šiame tekste pavadinimo krovinių kaimelis reikšmė atitinka modernaus „Logistikos centro“ reikšmę). Siekiant, kad Lietuvos transporto sektorius būtų konkurencingas ir sėkmingai integruotųsi į ES transporto paslaugų rinkа, reikia racionaliai spręsti transportavimo procesų problemas. Krovinių kaimelių infrastruktūros sukūrimas suvienytų verslo ir mokslo interesus ir taptų naujos kartos verslo paslaugų centrais.

Krovinių kaimeliai paprastai apima visas transporto rūšis - kelių, geležinkelių, oro ir jūrų transportа, o visų transporto rūšių integracija atveria naujas galimybes krovinių mobilumui, transporto priemonių panaudojimo efektyvumui bei transportavimo paslaugų kokybei. Krovinių kaimeliai yra kuriami prie svarbiausių europinės reikšmės transporto kelių ir koridorių. Pažymėtina, kad Lietuvos geografinė padėtis tokių krovinių kaimelių kūrimui yra ypač palanki: per Lietuvа driekiasi 2 labai svarbūs Europinės reikšmės transporto koridoriai - I ir IX.

Modernių krovinių kaimelių kūrimas Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus regionuose yra apibrėžtas 2002 metais parengtoje Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategijoje. Tai vienas iš valstybės tikslų transporto srityje. Tuo tarpu Vilnius, būdamas vienas iš aktyviausių plėtros ir verslo vystymo centrų, atveria plačias galimybes krovinių kaimelių kūrimui. Todėl mes, Vilniaus regiono verslo ir mokslo institucijų atstovai, susitelkėme į iniciatyvinę grupę, kurios pagrindinis tikslas - įsteigti naujos kartos krovinių kaimelį Vilniaus regione.

Mes deklaruojame, kad:

• Vadovaujantis europine patirtimi Vilniuje būtina sukurti krovinių kaimelį, efektyviai integruosiantį kelių bei geležinkelių transportа;

• Vilniaus krovinių kaimelis turi būti integruotas į bendrа Europos krovinių kaimelių erdvę;

• Vilniaus krovinių kaimelis taps aktyvus partneris Lietuvos krovinių kaimelių tinkle, kuris susidarys iš krovinių kaimelių Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje;

• Siekiame sukurti krovinių pristatymo „nuo durų iki durų“ sistemа, kuri atvers naujas galimybes įvairių verslo sričių įmonėms Vilniaus regione be būtinybės turėti sandėlį Vilniaus mieste;

• Krovinių kaimelis padės sukurti aplinkosaugai palankiа transporto sistemа bei suteiks galimybes efektyviai koncentruoti tarptautiniais maršrutais gabenamus krovinius;

• Krovinių kaimelis - tai naujas verslo paslaugų centras, sukursiantis naujas darbo vietas;

• Krovinių kaimelis užtikrins paslaugos kokybę, krovinio pristatymo saugumа bei aukštа logistikos paslaugų lygį.

• Krovinių kaimelio sukūrimas Vilniaus regione padės mažinti kamščius automagistralėse.

Mes siekiame, kad projektas Krovinių kaimelis sujungtų valstybinių, mokslo institucijų ir verslo iniciatyvas. Siekiant tobulinti transporto grandinę, visų šių institucijų dalyvavimas yra būtinas ir svarus. Svarbiausias mūsų grupės tikslas yra parengti naujus efektyvius transporto sprendimus Vilniaus regione, kartu įgyvendinant ir Lietuvos transporto sektoriaus strateginius tikslus.

šiuo pareiškimu mes taip pat kreipiamės į valstybines institucijas, prašydami paramos ir pritarimo, kuriant efektyviа naujos kartos transporto infrastruktūrа Vilniaus regione.

Asociacijos „Linava“ prezidentas

Algimantas Kondrusevičius,

EUROPLATFORMS (Europos transporto centrų tinklas) viceprezidentas bei Danijos transporto centrų

asociacijos (FDT) prezidentas Kent Bentzen,

Asociacijos „Lietuvos keliai“

prezidentas Rimvydas Gradauskas,

Nacionalinės muitinės sandėlių ir

importo-eksporto terminalų asociacijos

generalinis direktorius Paulius Darginavičius,

Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos

„Lineka“ prezidentas Vytautas Levickas,

VGTU transporto mokslo instituto

direktoriaus pavaduotojas dr. Algirdas šakalys.

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 5 (29)

"Linava" informuoja

Austrija

Derybos su Danija

Kova su skolininkais

Latvija

Lenkija

Linava

Prancūzija

Prancūzija - Jungtinė Karalystė

Sustabdoma narystė

TOKS SėKMINGAS PRIVATIZAVIMAS

Aktualijos

Kalvarijos punkte - pasienio procedūrų tyrimas

Idėjos

Vilniaus „krovinių kaimelis“ atviras visiems...

Kongresui pasibaigus

XIII-asis asociacijos „Linava“ kongresas

Psichologija

KAIP ATSIKRATYTI VAIZDINIų NAšTOS

Specialusis transportas

„Miško broliai“, vardu MAZ

Lietuvoje ir pasaulyje

Bendradarbiavimas

NAUJA BILIETų SISTEMA

Sindromo grėsmė

Sulaikyti pareigūnai

Transporto politika

ETMK: geresnio bendradarbiavimo siekiant

KALNų LAVINA - AUTOMAGISTRALIų MOKESTIS

Žinotina

VALSTYBINEI KELIų TRANSPORTO INSPEKCIJAI - 10

Perspektyvos

EUROSPEKTRAS: dar daugiau krovininių automobilių detalių

Keleivinis transportas

Tarėsi keleivinio transporto biuro nariai

Technika

Dviaukščiai buna ne tik autobusai

MTIS: kad padangos tarnautų ilgai

Palfinger jau Lietuvoje

„Pamaitinti“ dyzeli tačiau - kaip?

Teisė

Visiškos materialinės atsakomybės sutartys pagal naujаjį Darbo kodeksа

Verslo etika

APIE DIKCIJА IR TARSENА

Automobilių sportas

Krazo kometa

„SKRAJOJANčIO OLANDO“ EPOPėJA