Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

IRU tobulins autobusų klasifikavimo sistemą

Rugsėjo pradžioje Lietuvoje lankėsi IRU Keleivinio transporto skyriaus vadovas Oleg’as Kamberski’s. Asociacijos „Linava“ surengtame pasitarime dėl Tarptautinės turistinių autobusų klasifikavimo sistemos pakeitimo dalyvavo Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis, Susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Mikalonis, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius Alvitis Lukoševičius, asociacijos „Linava“ informacijos sekretorius Algirdas Baranauskas bei turistinių autobusų klasifikavimo komisijos nariai: pirmininkas – asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mindaugas Grigelis, pavaduotojas – asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Eugenijus Stolovickis, bei nariai – Valstybinio turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vadovė Rima Jakytė, Valstybinės kelių transporto inspekcijos Keleivinio transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Trilupaitis bei asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus specialistė Laima Bajorūnienė.

Po pietų O. Kambersk’si susitiko su šalies vežėjų įmonių, dalyvaujančių autobusų klasifikavimo sistemoje, vadovais.

Paskirtis

Praėjusio šimtmečio aštuntąjį dešimtmetį IRU priimtos autobusų klasifikavimo sistemos tikslas – suvienodinti šiuolaikinių keleivinio transporto priemonių komforto reikalavimus. Tai turėjo garantuoti aukštesnes kokybės bei komforto paslaugas klientams, padidinti vežėjų konkurencingumą.

Lietuva prie sistemos prisijungė 1998-aisiais, ir dabar mūsų šalyje jau važinėja 53 žvaigždutėmis pažymėti autobusai.

„Priimdami vieningą autobusų klasifikavimo sistemą Europoje, manėme ją esant tokią gerą, kad veiks savaime. Deja, pasirodė, jai reikia postūmio, tad šiuo metu siūlome esmines pataisas, kurios turėtų paskatinti jungtis prie jos visų Europos šalių vežėjus“, – kalbėjo O. Kamberski’s.

Patirtis

Įvairiose Europos šalyse autobusų klasifikavimo patirtis yra skirtinga. Pasak O. Kamberski’o, sistema priimta 18-oje Europos šalių, tačiau aktyviai veikia dešimtyje. Penkiose – privaloma, kitose, tarp jų ir Lietuvoje – savanoriška. Kai kurių šalių, pavyzdžiui, Belgijos, vežėjai, suvienodinę reikalavimus autobusams, sugebėjo gauti iš to labai konkrečios naudos: šioje šalyje autobusų klasifikavimas privalomas, ir šiuo metu apie 12 proc. keleivinio transporto priemonių atitinka aukščiausią – keturių žvaigždučių – kategoriją. Tai belgams leidžia teigti, kad jų autobusų parkas – geriausias Europoje. „Pastaruoju metu vis labiau populiarėja nauja paslauga – kelių dienų turai po Europos šalis Azijos bei Amerikos turistams. Tarp vežėjų vyksta aštri konkurencija, kas juos turėtų aptarnauti – šie užsakymai itin pelningi. Belgijos vežėjai, siūlydami komfortiškus, pagal vieningą sistemą klasifikuotus autobusus, dažnai laimi konkurencinėje kovoje “, – apie klasifikavimo privalumus kalbėjo O. Kamberski’s.

Privaloma klasifikavimo sistema yra ir Bulgarijoje. Šiuo metu šioje šalyje klasifikuota apie penkis tūkstančius keleivinio transporto priemonių – taigi kiekvienas į Bulgariją atvykęs turistas gali tikėtis, kad jį po šalį vežios tik aukščiausios klasės autobusai.

Klasifikavimo paslauga privaloma ir Moldovoje. Tiesa, ji įdiegta laipsniškai: iš pradžių klasifikuoti tik tolimais maršrutais važinėjantys autobusai, vėliau – artimesniais ir galų gale įvesta visuotina privaloma sistema.

Šiek tiek kitu keliu nuėjo Olandija: čia tarp vežėjų ir turistinių agentūrų pasirašyta sutartis, kuri užtikrina, kad operatoriai aukščiausios klasės paslaugoms teikti naudosis tik klasifikuotais autobusais. Laikomasi nuostatos, kad keturių žvaigždučių viešbučių gyventojai turi važinėti tik tokios pat kokybės transporto priemonėmis. Vengrijoje klasifikavimas taip pat nėra privalomas, tačiau vežėjai visapusiškai skatinami suvienodinti reikalavimus autobusų komfortui. Čia siekiama, kad artimiausiu metu keleivius vežtų 200 klasifikuotų autobusų.

IRU sumanyta klasifikavimo sistema, pasak O. Kamberski’o, aktyviai domisi Kinijos, JAV, kitų pasaulio šalių keleivių vežėjai.

Permainos

Šiuo metu IRU, norėdama į sistemą įtraukti kuo daugiau Europos vežėjų, siūlo sistemą tobulinti. Daugiau dėmesio bus skiriama autobusų kriterijams, klasifikuotų autobusų reklamai.

Jau artimiausiu metu turėtų pradėti veikti interneto paieškos sistema, į kurią bus įtrauktos visos klasifikuotus autobusus turinčios įmonės. Norėdamas užsisakyti reikiamos komforto klasės autobusą, klientas IRU puslapyje pateiks užklausą ir gaus visų šiai kategorijai priklausančių transporto priemonių aprašymus bei duomenis apie juos siūlančią įmonę. Tai, pasak O. Kamberski’o, būtų puiki reklama visų šalių vežėjams.

Ketinama tobulinti kokybės, komforto bei saugumo reikalavimų standartus, pereiti prie 1–5 žvaigždučių sistemos. Apžiūra būtų atliekama ir sertifikatas išduodamas ne vieneriems metams – jo galiojimas priklausytų nuo konkretaus atvejo. Nauji autobusai turėtų būti tikrinami kas trejus metus, senesni – dažniau. Tuo pačiu sumažėtų ir mokestis už paslaugą. Ketinama supaprastinti dokumentaciją, administracines procedūras. Lenteles su žvaigždutėmis, tvirtinamas ant autobusų šonų, būtų galima gaminti Lietuvoje – tai vėlgi sumažintų klasifikavimo sąnaudas.

Diskusijos

Dauguma šalies vežėjų neabejoja klasifikavimo nauda, tačiau mano, kad prisijungę prie šios sistemos jie turėtų būti skatinami.

Į diskusijas dėl autobusų klasifikavimo aktyviai įsijungė ir Ūkio ministerijos Valstybės sekretorius Gediminas Miškinis. Pasak jo, idėja – puiki. Viešbučių klasifikavimas seniai tapo norma, išpopuliarėti turėtų ir keleivinio transporto priemonių žvaigždutės. Pasak sekretoriaus, klasifikuojantys autobusus vežėjai turėtų gauti kuo įvairesnių lengvatų. Privaloma sistema padėtų atnaujinti transporto priemonių parkus, o nauji autobusai prisidėtų prie šalies prestižo kėlimo. Pasak G. Miškinio, prie visuotinio klasifikavimo būtų galima pereiti etapais: iš pradžių visi į užsienį važiuojantys autobusai turėtų privalomą bent vienos žvaigždutės kategoriją, vėliau reikalavimai griežtėtų. Idėjai įgyvendinti būtų galima panaudoti ir ES struktūrinių fondų lėšas. Problemą ketinama aptarti kitais metais vyksiančiame Turizmo kongrese.

Turizmo departamento direktorius Alvitis Lukoševičius taip pat pažadėjo šiai problemai skirti daugiau dėmesio Būtina skatinti turistines kompanijas, nors, pasak A. Lukoševičiaus, dauguma jų yra nedidelės, turinčios vos vieną kitą autobusą, tad joms klasifikavimas taptų papildoma našta. Be to, autobusų sezono metu labai trūksta, užsakovai džiaugiasi gavę bet kokią transporto priemonę ir iš vežėjų nereikalauja ypatingo komforto.

Kaip teigė Susiekimo ministerijos atstovas Petras Mikalonis, ministerija palaiko iniciatyvą, tačiau problemą įžvelgia procedūros vykdyme: valdininkai baiminasi, kad autobusų klasifikavimo prerogatyva bus perleista asociacijai „Linava“, tuo tarpu ji nėra vienintelė vežėjų asociacija Lietuvoje ir tai galėtų sukelti kitų vežėjų nepasitenkinimą. „Panašių klausimų kyla visose šalyse, tačiau „Linava“ vienintelė iš Lietuvos vežėjų asociacijų priklauso IRU, kuri sumanė klasifikavimo sistemą, tad mes pasiliekame teisę skirti vykdytoją bei kontroliuoti jo darbo rezultatus“, – į pastabą atsakė O. Kamberski’s.

„Kol kas už geresnę kokybę užsakovai neketina mokėti daugiau, – teigė VKTI atstovas Antanas Trilupaitis. – Mažos turistinės įmonės su prastais autobusais numuša kainas, o geri autobusai priversti dirbti Rytų rinkose. Galima pagalvoti ir apie turistinio sezono pailginimą – šiuo metu jis trunka maždaug pusmetį, o tokiam laikotarpiui turistinėms bendrovėms įsigyti brangų autobusą per didelė prabanga“. A. Trilupaitis siūlė galimybę didinti tarifus ir reguliariuose maršrutuose – geresnė paslauga turėtų kainuoti brangiau. Be to, pirmenybę „žvaigždutėms“ galima teikti ir kitais atvejais: pavyzdžiui, ilgesnius maršrutus galėtų aptarnauti tik vežėjai, turintys klasifikuotus autobusus.

Turizmo departamento atstovė Rima Jakytė kalbėjo, kad turizmo agentūros iš esmės neprieštarauja klasifikacijai, tačiau jei dėl to brangtų paslauga, sumažėtų nedidelių bendrovių konkurencingumas. Pasak R. Jakytės, apie autobusų žvaigždutes bei jų reikšmę turėtų žinoti kuo didesnis klientų ratas, tuomet geresnių paslaugų reikalautų patys turistai, priversdami vežėjų įmones pasitempti.

Kaip teigė O. Kamberski’s, IRU neketina imtis drastiškų priemonių ir reikalauti privalomai klasifikuoti autobusus – teisė rinktis bus palikta vežėjams, tačiau prisijungę prie sistemos bus visapusiškai skatinami.

Nauda vežėjams

Tiek O. Kamberski’s, tiek diskusijų dalyviai ir vežėjai siūlė keletą skatinimo variantų: taikyti mažesnį PVM, leisti važiuoti Vokietijos greitkeliuose 100 km/val. greičiu. Taip pat, pasak O. Kamberski’o, jau aptartas klausimas dėl klasifikuotų autobusų kontrolės keliuose, stabdyti tikrinti tik kraštutiniais atvejais. Prie tarptautinės autobusų klasifikavimo sistemos prisijungiantys vežėjai pasirašytų sutartis, kuriose būtų apibrėžti itin griežti kokybės, saugumo bei komforto standartai. Vežėjai, dirbantys klasifikuotais autobusais reguliariuose maršrutuose, turėtų teisę taikyti didesnius tarifus. Kad vežėjams permainos nepasirodytų pernelyg drastiškos, siūlyta įvesti privalomą klasifikavimą tik naujiems autobusams.

Pasak E. Stolovickio, tiek vežėjų, tiek IRU atstovo pasiūlytas idėjas būtų galima įgyvendinti tuo atveju, jei sistema bus įteisinta teisės aktais. „Mūsų valdžia reikalauja rekomendacijų iš Briuselio, kurios įteisintų autobusų klasifikavimą valstybiniu lygiu. Antraip problema nebus pradėta spręsti“, – sakė Keleivinio transporto skyriaus vadovas.

IRU patobulintos kvalifikavimo sistemos diegimo veiksmus ketina derinti su vežėjų asociacijomis. Pasak O. Kamberskio, IRU generalinis sekretoriatas, bendradarbiaudamas su nacionalinėmis asociacijomis, užtikrins sistemos valdymą. Asociacijoms bus pateikti įsipareigojimų aktai, klasifikavimo medžiagos modeliai, lipdukai ir sertifikatai bei duomenų įvedimo į IRU svetainę standartinės normos.

Įvairių šalių vežėjai jau apsvarstė naujuosius IRU pateiktus reikalavimus bei autobusų vertinimo kriterijus ir pateikė savo pastabas bei pasiūlymus. Lietuvos vežėjai savo ruožtu taip pat aptarė sistemos perspektyvas bei jos tobulinimo galimybes, pareiškė pastabas dėl siūlomų naujų transporto priemonių vertinimo kriterijų. Vieningai nutarta, kad vienas iš pagrindinių stimulų diegti pataisas turėtų būti vežėjų motyvacija. Kaip teigė vežėjai, šiuo metu jie klasifikuoja savo autobusus norėdami palaikyti asociaciją bei gerą IRU idėją, negaudami iš to jokios konkrečios naudos.

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr.9 ( 81)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

IRU tobulins autobusų klasifikavimo sistemą

Įkurtuvės

Atnaujintame „Volvo“ servise – daugiau paslaugų

„Autokurto“ servisas – ir Klaipėdoje

Kas yra kas

Populiariausi Vokietijoje: rinkimai 2007

Keliai Keleliai

Apie kelių muziejų veiklą – seminare Islandijoje

Palyginkite

Testas: sunkvežimių oro kondicionavimo įranga

Premjeros

MAN TG: nauja karta - X ir S

Servisas

Apskaičiuotos „Kumho“ ambicijos

„Amanda“ siūlo sutaupyti

Tradicijos

Keleivininkai džiaugėsi švente

XI varžybos: plentų asai – po aukštu Kėdainių dangum...

Lietuvoje ir pasaulyje

Didžiojoje Britanijoje – naujas kelio ženklas

Ekspeditorių susitikimas

ERF – jau istorija

Naujjienos

Transporto politika

Reglamentų ir direktyvų džiunglėse

Keleivinis transportas

Keleivių vežėjai dirbo stabiliai

Technika

Lietuvos kariuomenei – SISU

Transporteriai: kada keisti alyvą?

Teisė

Nesaugomos stovėjimo aikštelės

Save apkaltinti sunkiau

Muziejus

Vermachto kariai – “Mercedes Benz” L4500S/A