Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

ETMK: geresnio bendradarbiavimo siekiant

Balandžio 23-24 d. Briuselyje vyko Europos transporto ministrų

konferencijos (ETMK) 87-oji sesija, kurioje mūsų šaliai atstovavo

susisiekimo ministras Zigmantas BALčYTIS. žurnalisto

Kazio BAGDONAVIčIAUS paprašytas, ministras atsakė į keletа klausimų.

- šįmet ETMK švenčia 50 metų jubiliejų, tad eiline 87-osios sesijos nepavadinsi. Kokius klausimus joje nagrinėjote?

- į dienotvarkę buvo įtraukti septyni klausimai, ir kiekvienas iš jų susilaukė atskiros rezoliucijos arba deklaracijos.

Pirmasis aptartas klausimas - subalansuoto transporto politika. Visi ministrai buvo vieningos nuomonės, jog Europos transporto politikа būtina koreguoti, nes tradiciniais metodais eismo augimo jau nebegalima suvaldyti. Reikalingos naujos paskatos, nauji infrastruktūros apmokestinimo principai, naujos investicijų ir eismo valdymo priemonės. Diskusijų metu buvo išryškinti klausimai, kuriems ateityje bus skiriamas ypatingas dėmesys.

Kitas svarstytas klausimas - transporto mokesčių politikos reforma. 1998 m. ir 2000 m. ministrų jau buvo priimtos dvi ETMK rezoliucijos, kuriose numatyta skatinti laipsniškа mokesčių reformа siekiant pagerinti transporto efektyvumа, išvengti diskriminacijos ir konkurencijos iškraipymo, sumažinti transporto daromа žalа aplinkai. šiais metais irgi buvo priimta dar viena rezoliucija šioje srityje. Jos pagrindu tapo ekspertų atlikta analizė. Aptarę ekspertų pateiktas išvadas, ministrai patvirtino, kad ataskaita pateikia tinkamа pagrindа transporto mokesčių sistemos reformai, siekiant padidinti efektyvumа bei subalansuotа plėtrа ne tik transporto, bet ir visame ūkio sektoriuje. Mokesčių reformos nauda, ministrų nuomone, yra svarbi, todėl nėra jokių argumentų, dėl kurių šiа reformа reikėtų atidėti.

Transporto ir aplinkosaugos klausimu sesijos dalyviai priėmė net dvi rezoliucijas: vienа - dėl sprendimų priėmimo proceso, kitа - dėl degalų be sieros priemaišų.

- Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl toks, atrodytų, paprastas dalykas - sprendimų priėmimo procesas - susilaukė atskiros rezoliucijos? Kas tuo norėta akcentuoti?

- 2000 m. Prahoje vykusi ETMK sesija priėmė sprendimа dėl transporto politikos plėtros. Jame pabrėžtas poreikis nuolatos vertinti sаnaudas ir pelnа, efektyviai tirti poveikį aplinkai bei būtinybė supažindinti su šio vertinimo rezultatais sprendimus priimančius valstybės institucijų vadovus. Todėl geresnis sprendimų priėmimas ir yra tas įrankis, kuris gali padėti integruoti aplinkos politikа į transporto politikа. Subalansuotos transporto politikos tikslus pasieksime tik tada, kai į šį procesа bus įtrauktas ir valstybinis sektorius, ir privatusis, ir visuomeninės organizacijos. Sesijos dalyviai priimtoje rezoliucijoje pabrėžė, kad siekiant norimų tikslų turi būti parengtos ir patvirtintos visuomenės įtraukimo į sprendimo priėmimo procesа strategijos. Ministrai buvo vienos nuomonės, jog geras ekonominis transporto politikos ir projektinių pasiūlymų įvertinimas yra esminė sаlyga, užtikrinanti efektyvų ir pagrįstа sprendimų priėmimа ir išteklių panaudojimа. Rezoliucijos turinį trumpai galėčiau apibendrinti taip: visi sutarėme, kad vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros turi pagerinti, o ne uždelsti reikalingus sprendimus.

Dėl degalų be sieros naudojimo ministrai sutarė: ETMK šalių - ne ES narių - transporto ministrai kartu su pramonės, energetikos bei finansų ministrais imsis priemonių užtikrinti, kad degalai be sieros priemaišų būtų kaip galima greičiau ir pakankamais kiekiais pateikiami į rinkа. To reikalauja ir ES direktyva, kurioje numatyta, jog nuo 2005 m. sausio 1 d. visos šalys narės privalės naudoti tik tokius degalus, kurių sudėtyje nėra sieros priemaišų.

- Dabar norėčiau Jūsų paklausti apie labiausiai vežėjams rūpimа klausimа - kelių transporto problemas…

- Tai buvo šeštasis sesijos darbotvarkės klausimas. Jį ministrai išskaidė į dvi dalis: pirmoji buvo skirta diskusijoms dėl socialinių aspektų, antroji - daugiašalės kvotos klausimams. Socialiniais klausimais buvo priimta rezoliucija dėl vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolės sistemos sukūrimo. Sutarėme, jog ETMK šalys narės rinks ir kasmet keisis duomenimis apie AETR konvencijos pažeidimus naudojantis standartine, visiems vienoda duomenų pateikimo forma. Bus fiksuojami AETR susitarimo pažeidimai ne tik atliekant tarptautinius, bet ir vidinius vežiojimus. Metinis vairuotojų darbo ir poilsio režimo patikrinimo skaičius turi sudaryti 1 proc. visų dirbtų darbo dienų - taip, kaip numatyta ir Europos Sаjungos direktyvoje dėl darbo ir poilsio laiko kontrolės.

Aptardami daugiašalės kvotos klausimus, sesijos dalyviai patvirtino du dokumentus. Pirmasis - rezoliucija dėl ETMK daugiašalės kvotos patobulinto valdymo, joje pateikti šeši pasiūlymai dėl kvotos sistemos kontrolės bei administravimo. Manau, kad yra prasmės juos išvardinti: rezoliucija numato, kad sekretoriatas turi būti iš karto informuojamas apie panaikintus, sustabdytus, pavogtus ir pamestus ETMK leidimus, kiekviena šalis tam paskiria specialų asmenį, kiekvienų metų pradžioje kiekviena valstybė informuoja sekretoriatа apie tarptautinių vežimų rinkа, parko struktūrа, turinčių leidimus vežėjų skaičių, iki spalio 15 d. privalo grаžinti nepanaudotus ETMK leidimus.

Antroji rezoliucija - dėl daugiašalių kvotų sistemos restruktūrizavimo. Po ilgų diskusijų nutarta, kad nuo 2004 01 01 įsigalios 6 savaičių ETMK leidimo galiojimo principas. Tai reiškia, kad leidimo turėtojas po 6 savaičių privalės sugrįžti į tа šalį, kurioje jis įregistruotas. Po vienerių metų bandomojo laikotarpio bus įvertinti gauti rezultatai. Taipogi buvo išnagrinėta leidimų perpaskirstymo galimybė. Po ES plėtros 25 šalys narės galėtų laisvanoriškai sutikti sumažinti leidimų skaičių, kurie būtų perpaskirstyti nepriklausančioms ES šalims. Be to, buvo nutarta inicijuoti bendrа kvotų sistemos peržiūrėjimа, kurio priežastis - daugybė naujų veiksnių: ES išsiplėtimas, Euro 4 transporto priemonių įvedimas į rinkа, laipsniškas Ґžalių“ sunkvežimių atsisakymas, licencijų naudojimo laiko apribojimų įvedimas.

Nepaminėjau tik vieno sesijoje aptarto klausimo - ETMK vaidmens ateityje bei tolimesnės šios organizacijos veiklos, bet vien iš to, kas jau pasakyta, aišku, kad jos įtaka transporto sferoje didės. Ministrai nutarė, kad ETMK veikla sprendžiant sausumos transporto problemas plėsis ir apims multimodalinių vežimų skatinimа, suderinamumа tarp atskirų transporto šakų, taipogi bus nagrinėjami ir saugos, aplinkosaugos, energetikos, socialiniai ir fiskaliniai klausimai bei daug kitų dalykų.

- Ir paskutinis klausimas: ar teko su kolegomis aptarti Lietuvos reikalus?

- Papildomai buvau susitikęs su Europos Komisijos viceprezidente, transporto ir energetikos komisare L. de Palacio, kuriai pristačiau Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros planus, informavau apie Lietuvos pasiūlytа projektа dėl transeuropinių tinklų plėtros ҐGeležinkelių tinklo modernizavimas I ir IX koridoriaus pagrindu“. Kartu pasakiau ir apie problemas, kurios atsiranda įgyvendinant minėtа projektа dėl skirtingų Baltijos šalių ir Lenkijos transporto infrastruktūros plėtros prioritetų. Komisarė pabrėžė, jog Europos Komisija palaiko Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos valstybių pasiūlytа projektа dėl I koridoriaus plėtros ir tarpininkaus, kad jis būtų įtrauktas į prioritetinių projektų sаrašа. L. de Palacio taip pat akcentavo, kad šis mūsų siūlomas projektas galės būti finansuojamas iš Sanglaudos fondo lėšų, bei patarė, kad Lietuva ir ateityje teiktų prioritetus didelės apimties projektams, nei daugybei smulkių. Komisarė pasveikino Lietuvа įkūrus saugios laivybos administracijа ir pareiškė viltį, jog ateityje sulaikytų laivų skaičius su Lietuvos Respublikos vėliava mažės. Taip pat buvo pabrėžta jūros apsaugos nuo taršos klausimo svarba, nes Suomijos ir švedijos ekspertų atlikti tyrimai parodė, jog Baltijos jūra yra stipriai užteršta. Susitikimo pabaigoje pakviečiau komisarę apsilankyti Lietuvoje liepos 6-osios proga ar kitu jai patogiu laiku. Sesijos metu taipogi susitikau su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, švedijos transporto ministrais, su kuriais aptarėme aktualius dvišalio bendradarbiavimo klausimus.

- Ačiu už pokalbį.

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 5 (29)

"Linava" informuoja

Austrija

Derybos su Danija

Kova su skolininkais

Latvija

Lenkija

Linava

Prancūzija

Prancūzija - Jungtinė Karalystė

Sustabdoma narystė

TOKS SėKMINGAS PRIVATIZAVIMAS

Aktualijos

Kalvarijos punkte - pasienio procedūrų tyrimas

Idėjos

Vilniaus „krovinių kaimelis“ atviras visiems...

Kongresui pasibaigus

XIII-asis asociacijos „Linava“ kongresas

Psichologija

KAIP ATSIKRATYTI VAIZDINIų NAšTOS

Specialusis transportas

„Miško broliai“, vardu MAZ

Lietuvoje ir pasaulyje

Bendradarbiavimas

NAUJA BILIETų SISTEMA

Sindromo grėsmė

Sulaikyti pareigūnai

Transporto politika

ETMK: geresnio bendradarbiavimo siekiant

KALNų LAVINA - AUTOMAGISTRALIų MOKESTIS

Žinotina

VALSTYBINEI KELIų TRANSPORTO INSPEKCIJAI - 10

Perspektyvos

EUROSPEKTRAS: dar daugiau krovininių automobilių detalių

Keleivinis transportas

Tarėsi keleivinio transporto biuro nariai

Technika

Dviaukščiai buna ne tik autobusai

MTIS: kad padangos tarnautų ilgai

Palfinger jau Lietuvoje

„Pamaitinti“ dyzeli tačiau - kaip?

Teisė

Visiškos materialinės atsakomybės sutartys pagal naujаjį Darbo kodeksа

Verslo etika

APIE DIKCIJА IR TARSENА

Automobilių sportas

Krazo kometa

„SKRAJOJANčIO OLANDO“ EPOPėJA