Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

XIII-asis asociacijos „Linava“ kongresas

Gegužės 9 d. Vilniuje, „Le Meridien Villon“ viešbutyje,

įvyko tryliktasis nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“

kongresas. Skaičius 13 šį kartа neturėjo jokios magiškos

galios, priešingai, į vežėjų kongresų istorijа tryliktasis įeis

kaip vienas iš darbingiausių ir konstruktyviausių.

Skaičiai ir faktai

Kaip paaiškėjo iš mandatų komisijos protokolo, į kongresа atvyko 291 asociacijos narys, t. y. 51,5 proc. šiuo metu asociacija jungia 613 narių, iš kurių 48-iems teisės dėl laiku nesumokėtų nario mokesčių suspenduotos. Taigi kvorumas buvo, tačiau prisimenant, kad regioniniuose vežėjų pasitarimuose dalyvavo vos 30 proc. vežėjų, toks asociacijos narių „aktyvumas“ jau, ko gero, turėtų kelti nerimа. Juk tiek pasitarimuose, tiek kongrese priimami vežėjams gyvybiškai svarbūs klausimai.

Tačiau yra ir kitas lazdos galas: tokiuose renginiuose dalyvauja aktyviausioji vežėjų dalis - tie žmonės, kuriems nuoširdžiai rūpi verslo problemos, o ne vandens drumstimas priešrinkiminėse batalijose. Galbūt tai ir nulemia, kad negausūs regioniniai pasitarimai bei kongresai lengvai ir greitai priima racionaliausius sprendimus.

Ataskaitiniame asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus pranešime nuskambėjo ir daugiau skaičių, vertų skaitytojo dėmesio. Pirmiausia akivaizdu, kad nuo 2000-ųjų metų toliau mažėja asociacijos narių bei kandidatų skaičius ir netgi kongreso išvakarėse vis dar nebuvo aišku, kiek jų esama. Pranešime teigiama, kad per 1500. šios permainos rodo, jog pildosi prognozės, tvirtinusios sumažėsiant vežėjų dėl aštrios vidaus konkurencijos, dėl vis sunkėjančių verslo sаlygų. O štai automobilių parkas - priešingai: nuo 2000-ųjų metų tik didėja ir iš esmės keičiasi. 2003 metais licencijuojamų transporto priemonių užregistruota daugiau negu 1998-aisiais (13 103). Nauji (iki 5 metų) krovininiai automobiliai dabar sudaro 40 proc. vežėjų parko, iki 10 metų - 27 proc. ir per 10 metų - 33 proc. Apie jų kokybę sako tai, kad pusė visų licencijuotų automobilių (6 500 vnt.) yra Euro 3 lygio.

šiame fone, deja, tragiškai atrodo keleiviams vežti skirta technika, be to, situacija kasdien blogėja: daugiau kaip keturi penktadaliai (81,1 proc.) visų autobusų - senesni kaip 10 metų, o naujų įsigyjama kasmet vis mažiau. Lėšų į šį verslа praktiškai neinvestuojama, o dėl keleivių vežimo sistemos didelių vidinių prieštaravimų privatus verslas į šiа sritį nesiveržia. Netobuli ir nepalankūs šiam verslui įstatymai, savivaldybių savivalė, o dar dažniau - ir abejingumas keleivių vežimo reikalams kasdien kiša pagalius į vežėjų ratus. Jei nebus kardinalių šios srities permainų, keleivių vežimo reikalai ir toliau - reikia sakyti atvirai - merdės.

Problemos

Palyginti su dvyliktuoju kongresu šiemet problemų kelta ir daugiau, ir įvairesnių. Tai suprantama: pernai Rusijos bei Baltarusijos muitinių milijoninių pretenzijų akivaizdoje rūpėjo du klausiamai: kas kaltas ir kа daryti. Dabar, kai iš reikalautų 8 milijonų dolerių pretenzijų liko apie 290 tūkst. ir kontrabandos skandalas subliūško, vežėjai prakalbo apie esmines verslo kliūtis. Pasikeitė ir klausimų pobūdis - svarbiausais tapo žodis kodėl. Kodėl Lietuvoje, turinčioje savo naftos gamyklа, pačios didžiausios dyzelino kainos tarp Baltijos šalių. Kodėl didžiausias fizinių asmenų pajamų mokestis? štai rusai šį mokestį pasidarė tik 15 proc. ir pajamų ėmė surinkinėti daugiau, o mūsų valdžia vis žada, tačiau nieko nedaro. Kodėl Lietuvoje mokesčiai už negabaritinį transportа dešimtį kartų didesni negu kaimyninėse šalyse ir vežėjai rizikuoja geriau mokėti baudа negu pirkti leidimus. Kodėl pas mus taip pat patys didžiausi veterinarijos mokesčiai? Kodėl mes vėl likome vos ne paskutiniai „žalios kortos“ draudimo istorijoje? Kodėl niekaip iš mirties taško nepajuda ekspeditorių veiklos licencijavimo ar sertifikavimo reikalai? Paradoksalus dalykas - kirpėjui licencijos reikia, o ekspeditoriams, kuriems neretai patikimi milijoninės vertės kroviniai, - ne! Kodėl taip neracionaliai sutvarkyta Kalvarijos muitinės terminalo veikla? Vežėjų duomenimis, tokie terminalai mokami tėra Lietuvoje ir Italijoje, visur kitur mokama už paslaugas.

Visi kongrese iškelti klausimai turi vienа ypatybę: jų sprendimas - ne vežėjų asociacijos kompetencija. Galima, žinoma, priekaištauti asociacijai, kad Lietuvoje vangiai rengiami profesionalūs vairuotojai, kad asociacija nesiima ryžtingų priemonių priversti valdžiа mažinti mokesčius, kad kažkas mirtinai nesuinteresuotas pagaliau išspręsti ekspeditorių kvalifikacijos problemа, tačiau tai bus vien tik žodžiai. XIII kongreso dalyvių garbei reikia pasakyti, jog jų buvo nedaug.

Perspektyvos

Kongresas vyko referendumo dėl stojimo į ES išvakarėse, galbūt todėl niekas iš kalbėjusiųjų neužsiminė, jog XIV kongresas gali vykti mums jau gyvenant ir dirbant naujoje aplinkoje. Tačiau viltis, kad Lietuva pritars stojimui, buvo gyva, o nerimas dėl verslo sаlygų jau būnant ES - akivaizdus. Kaip akivaizdi atrodo būtinybė pertvarkyti asociacijos darbа, atsisakyti senų ir pasirinkti naujus prioritetus. Juk šiuo metu didžiausias rūpestis - užtikrinti TIR sistemos funkcionavimа, o įstojus į ES 50-60 proc. turėtų sumažėti išduodamų TIR knygelių: jų reikės tik dirbant su Rytų rinkomis. Užtat be galo svarbu sukurti palankiа transporto ir tranzito verslo aplinkа, padidinti mūsų vežėjų konkurencingumа. Apie tai kalbėjo asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, pristatydamas numatomas integracijos į ES pasekmes kelių transporto rinkai, akcentuodamas profesinio mokymo svarbа bei asociacijos vaidmenį.

Vertina vežėjai

Taip tryliktasis vežėjų kongresas atrodė žurnalistui. O kaip jį vertino patys vežėjai.

Vidmantas Pelėda, UAB „Transekspedicija“: Manau, kongresas praėjo sėkmingai, tvarkingai, be didelių emocijų ir sukrėtimų. Gaila, kad nebuvo išnagrinėti ir priimti keli, mano supratimu, vertingi pasiūlymai, tačiau kita vertus, dėl to šiek tiek buvo kalti ir tie, kas juos pateikė. Kongresas turbūt ne vieta nuodugnioms diskusijoms, juk yra „Linavoje“ įvairios sekcijos, komitetai, komisijos, tad tokie pasiūlymai turi būti pirmiausia išnagrinėjami ten, aptariami su juristais ir tik tada pateikiami visuotiniam svarstymui. Man, žinoma, gaila, kad vežėjai tinkamai neįvertino dvigubo apmokestinimo problemos Lietuvoje, taigi dar ilgai turėsime mokėti, sakyčiau, už savo neįžvalgumа. O kiek kartų iš kongreso tribūnos buvo dejuota dėl pernelyg sunkios mokesčių naštos! Pasirodo, padejuoti lengviau, negu imtis kongrečių žygių tai naštai sumažinti.

Gintaras Nakutis, UAB „Vilniaus autobusai“: šis kongresas ypatingas, ko gero, tuo, kad kaip niekad daug dėmesio skirta keleivių vežėjams. Apie juos nemažai šnekėjo savo pranešime prezidentas, kalbėta ir diskusijose, o baigiamojoje rezoliucijoje keleivių vežėjams įtraukti du punktai, skirti labai aktualioms problemoms. Ankstesniuose kongresuose būdavo šnekama praktiškai vien apie krovinių vežėjus. Gal tai, kad šis kongresas - ne rinkiminis, o gal kad labiausiai vežėjus kankinusias problemas pavyko išspręsti, šį kartа mažiau liejosi emocijų, kaltinimų būtomis ar išgalvotomis nuodėmėmis. O vienas kitas nuskambėjęs priekaištas prezidiumui ar sekretoriatui iš esmės buvo ne už tai, kad jie kažko nepadarė, o neišreikalavo, kad padarytų kažkas, kieno kompetencija tai padaryti. Bet, manau, tokių priekaištų esmę suprato tiek patys kritikuojamieji, tiek kongreso dalyviai.

Saulius BALTRAITIS, UAB „Modus“: Džiaugiuos, kad šiemet, skirtingai nuo kai kurių ankstesnių kongresų, neįsiplieskė aistros, dažnai trukdančios įžvelgti reikalo esmę. Būtų šaunu, kad ir ateityje kongresai vyktų taip pat konstruktyviai. Kitas dalykas, kuriuo norėčiau pasidžiaugti, - pagaliau ėmėme ir imsime skaičiuoti, kur važiuojam ir už kiek vežam. Kiekviena įmonė, žinoma, skaičiuoja savo pajamas ir išlaidas, tačiau toje saviveikloje neretai dingsta tikrieji veiklos rezultatai. įvedus vieningа skaičiavimo metodikа, pagaliau kiekvienas vežėjas galės sužinoti, ko vertas jo triūsas.

Ko pasigedau? Kongreso veiklos tęstinumo. Pernai priėmėme rezoliucijа, dabar nepamenu kiek joje punktų, tad būtų visai logiška, jei šiemet kažkas - prezidiumas ar sekretoriatas - atsiskaitytų už kiekvieno punkto realizavimo eigа: kas padaryta, kas daroma, ties kur ir kodėl įstrigome. Manau, bendrų frazių - dirbome, ieškojome ir t. t. - nepakanka. Taškas žemėlapyje yra vieta, du taškai jau rodo kryptį. „Surišę“ du kongresus akivaizdžiau matytume, kur einam. Pagaliau tokia tvarka priverstų visus atidžiai išnagrinėti, kа darome, ko dar nepadarėm.

O bene labiausiai gaila, kad kongresas nestabtelėjo prie siūlymo keisti regionų atstovų rinkimo į prezidiumа tvarkа. Suprantu, kad ši idėja turėjo būti apsvarstyta regioniniuose vežėjų pasitarimuose, kad šitaip pateikta kongresui ji išdygo tarsi Pilypas iš kanapių, tačiau esu tikras - ji verta dėmesio ir prie jos bus sugrįžta po metų.

Autoriaus nuotraukos

Kęstutis BRUZGELEVIčIUS

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 5 (29)

"Linava" informuoja

Austrija

Derybos su Danija

Kova su skolininkais

Latvija

Lenkija

Linava

Prancūzija

Prancūzija - Jungtinė Karalystė

Sustabdoma narystė

TOKS SėKMINGAS PRIVATIZAVIMAS

Aktualijos

Kalvarijos punkte - pasienio procedūrų tyrimas

Idėjos

Vilniaus „krovinių kaimelis“ atviras visiems...

Kongresui pasibaigus

XIII-asis asociacijos „Linava“ kongresas

Psichologija

KAIP ATSIKRATYTI VAIZDINIų NAšTOS

Specialusis transportas

„Miško broliai“, vardu MAZ

Lietuvoje ir pasaulyje

Bendradarbiavimas

NAUJA BILIETų SISTEMA

Sindromo grėsmė

Sulaikyti pareigūnai

Transporto politika

ETMK: geresnio bendradarbiavimo siekiant

KALNų LAVINA - AUTOMAGISTRALIų MOKESTIS

Žinotina

VALSTYBINEI KELIų TRANSPORTO INSPEKCIJAI - 10

Perspektyvos

EUROSPEKTRAS: dar daugiau krovininių automobilių detalių

Keleivinis transportas

Tarėsi keleivinio transporto biuro nariai

Technika

Dviaukščiai buna ne tik autobusai

MTIS: kad padangos tarnautų ilgai

Palfinger jau Lietuvoje

„Pamaitinti“ dyzeli tačiau - kaip?

Teisė

Visiškos materialinės atsakomybės sutartys pagal naujаjį Darbo kodeksа

Verslo etika

APIE DIKCIJА IR TARSENА

Automobilių sportas

Krazo kometa

„SKRAJOJANčIO OLANDO“ EPOPėJA