Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Rusijos Federacija: vežėjų perspektyvos ir problemos

Rimantą Budrevičių Lietuvos vežėjai vertina kaip vieną geriausių Rusijos Federacijos (RF) ekonomikos žinovų, jaučiantį kasdienį transporto verslo pulsą, sugebantį įžvelgti plėtros tendencijas, palaikantį draugiškus santykius su įvairių sluoksnių RF valstybės pareigūnais, politikais, verslo atstovais, gelbstintį ir patariantį kolegoms ekstremaliose situacijose. “Linavos” atstovybės Maskvoje vadovą Rimantą Budrevičių vežėjai gerbia ir dėl nuoširdaus būdo, mokėjimo žmogiškai bendrauti, gebančio padėti, patarti, kai to labiausiai reikia. Šiame straipsnyje Rimanto Budrevičiaus žurnalistui Vidmantui Kliukui išsakytos mintys pravers ne vienam Lietuvos vežėjui, dirbančiam Rytų rinkoje ar ketinančiam šia linkme plėtoti savo verslą.

RF ekonomikos augimą skatina importas

Naujausia statistika tarsi veidrodis atspindi Rusijos valstybės ekonomikos plėtrą, juo labiau, kai ją gauni objektyvią ir iš pirmų rankų – RF muitinės tarnybos. Šios institucijos duomenimis, per pastarųjų metų tris ketvirčius krovinių gabenimo rinka, lyginant su analogišku pernai metų periodu, padidėjo 48 procentais. Importo prekių struktūroje įvežamų mašinų ir įrangos dalis sudaro net 53 proc. Šis skaičius – didelių investicijų į Rusijos ekonomiką rodiklis. Verslininkai, stebintys Rusijos rinką, mato, kad ši šalis linkusi plėsti savo ekonomiką. Vien tik šių metų rugsėjo mėnesį žaliavų gamybai įvežta 108 proc. daugiau nei per praėjusių metų rugsėjį. Mėsos įvežimas (taigi ir vartotojų poreikiai) padidėjo 93 proc.

Į Rusiją prekes vežantys Lietuvos vežėjai turi darbo ir artimiausiu metu jo nepritrūks. Tačiau sparti rinkos raida – tai tarsi lazda, antruoju galu kertanti per vežėjų verslą ilgomis vilkikų eilėmis pasienyje. RF ekonomika auga greičiau nei jos dalyvių, ypač valstybinių pasienio tarnybų, galimybės teikti tinkamas paslaugas ekonomikos plėtrai tarnaujantiems vežėjams. Paprastai tariant, transporto srautai didėja greičiau, nei plečiami senieji pasienio punktai ar statomi nauji, per kuriuos būtų galima sparčiau gabenti krovinius.

Auga Rusijos transporto parkas

Šiuo metu RF vežėjai turi didžiulį ir nuolat augantį automobilių transporto parką, kurį sudaro per 30 000 sunkiavorių transporto priemonių. Pasak RF įsikūrusių užsienio šalių automobilių gamintojų atstovų, Rusijos vežėjai jau išpirko kitų metų naujų automobilių kvotą. Taigi kitais metais parkas padidės dar 5000 vilkikų. Toks pat augimas buvo ir šiais metais: RF vežėjai matė geras transporto verslo sąlygas bei perspektyvas, todėl ir pirko naujus krovininius automobilius.

Savo šalyje Rusijos vežėjai pagal vežtų krovinių kiekį užima dominuojančią poziciją, lietuviai šioje rinkoje – treti.

Pasienio problemos

Nuo liepos mėnesio netrumpėja eilės Latvijos ir Rusijos pasienyje, tikėtina, kad prieš Naujuosius jos dar pailgės. Kaip į tai reaguoja Rusijos valstybinės institucijos?

Buvo suformuotos dvi komisijos, kurios lankėsi pasienyje ir įvertino situaciją. Deklaruotas siekis išspręsti sienų laidumo problemas realiai nebus įgyvendintas dar bent pora metų... Rengiami projektai, organizuojami susitikimai su vežėjais, verslininkais, bet iki konkrečių darbų dar toli.

Rusijos federalinės muitinės tarnybos nuomone, siekiant išplėsti pasienio punktus, reikia bendradarbiauti su kitų šalių – Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos – muitinėmis. Oficialiuose pasisakymuose šios šalys dar įvardijamos kaip Europos Sąjungos (ES) pasienio valstybės. Taigi diskusija dėl pasienio punktų plėtros turėtų pasiekti ir ES struktūras, kuriose Lietuvai būtų naudinga turėti savų lobistų, sugebančių ginti mūsų valstybės interesus, greičiau išjudinti sienų laidumo problemos sprendimą iš mirties taško. Be politinių sprendimų skaičiavimai, analizės ir projektai dar ilgai liks teoriniais samprotavimais, o vežėjai ir toliau skaičiuos nuostolius, susidarančius dėl pasienio eilių.

Suomija – sektinas pavyzdys

Rusija su savo kaimyne Suomija nuo seno palaiko ekonominius ryšius, todėl pasienio infrastruktūra laipsniškai buvo pritaikyta nusistovėjusiam krovinių gabenimo srautui, o šalių muitinės išugdė geras bendradarbiavimo tradicijas. Plečiantis prekybai tarp kaimyninių šalių, intensyvėja ir muitinių, transporto ministerijų bendradarbiavimas, pasireiškiantis pareigūnų vizitais, derybomis dėl suderintos pasienio infrastruktūros plėtros. Štai spalio 11 d. RF transporto ministerijos delegacija lankėsi Suomijos pasienyje ir derėjosi dėl Torfianovkos pasienio posto plėtimo abiejose sienos pusėse siekiant padidinti transporto laidumą. Buvo kalbama apie poreikį didinti deklarantų skaičių pasienyje, naujų darbo vietų kūrimą muitinės tarnautojams ir kt.

Toks Rusijos ir Suomijos bendradarbiavimas turėtų paskatinti ir mūsų šalies valstybinių institucijų pareigūnus artimiau bendradarbiauti tarp žinybų, kad nuolatinis dialogas pagreitintų pasienyje permainas, reikalingas kaimyninių šalių transporto plėtrai ir ekonomikos augimui.

Pasienio postai – tik krovininiams automobiliams

RF muitinė išanalizavo pasienio postų veiklą ir padarė išvadą, kad iš 190 net 100 postų mažai efektyvūs – per parą per juos pervažiuoja po 10 automobilių. Išvada – postus reikia reorganizuoti, muitininkų pajėgas perkelti prie Rusijos vakarinės sienos – Latvijos, Estijos, Baltarusijos, kur muitininkų ypač trūksta.

Perspektyvus ir RF muitininkų siūlymas steigti specializuotus pasienio postus, per kuriuos būtų praleidžiami tik krovininiai automobiliai, o autobusai, lengvieji automobiliai būtų nukreipiami į kitus postus. Toks pasienio postas numatomas įsteigti Latvijos ir Rusijos pasienyje. Įgyvendinus projektą, tikėtina, kad krovininių automobilių eilės sumažės, sutrumpės patikrinimo laikas.

Nauji vėjai

Naujasis RF premjeras Viktoras Zubkovas savo kalbose permainų pasienyje vilkinimo kaltininkais įvardija valstybinių tarnybų biurokratus. Mat nuo šių metų liepos pirmos dienos iš pasienio turėjo būti iškeltos sanitarinė epidemiologinė bei transporto inspekcijos tarnybos. Pažangų vyriausybės sprendimą, siekiant sumažinti transporto patikrinimo procedūrų kiekį ir trukmę, sužlugdė biurokratai. Įvardinta problema suteikia vilčių, kad ją įveikti bus stengiamasi kuo greičiau, o nurodymai duodami aukščiausiu lygiu. Kitose valstybėse egzistuoja praktika, kad sanitarinė epidemiologinė tarnyba, transporto inspektoriai dirba už pasienio posto ribų, šalies gilumoje, ar yra iškviečiami prireikus.

Premjero kritikos susilaukė ir neįgyvendinamos naujo RF muitinės kodekso nuostatos, numatytos 372 straipsnyje, – muitinis patikrinimas turi būti vykdomas po krovinio deklaracijos pateikimo paskirties muitinėje. Realiame gyvenime pokyčių kol kas nematyti, ir į pasienį atvykęs vairuotojas pateikia muitininkams krovinio dokumentus, atsako už duomenų tikrumą, svorio ir kiekio atitikimą. Nors vairuotojai, vežantys skirtingus krovinius, nėra ir negali būti specialistai, galintys paaiškinti, kuo vienas vežamas daiktas skiriasi nuo kito, jie dažnai netgi nėra matę vežamų prekių, nes jos sandariai supakuotos, bet jiems vis tiek primetama atsakomybė. RF muitininkai pripažįsta, kad egzistuoja ydinga praktika, kurią būtina keisti – muitinį patikrinimą perkelti į paskirties muitinę.

Pokyčių galima tikėti po poros metų, tam reikia naujų terminalų, kuriuose ir bus tikrinama prekių bei dokumentų atitikimas. Tada transporto srautai per sieną pajudės greičiau.

Realijos

Ilgos vilkikų eilės prie sienos su Rusija išlieka. Vidutiniškai vairuotojui tenka laukti apie 50 valandų. Vienam vilkiko vairuotojui įforminti krovinio dokumentus pasienyje trunka dvi valandas. Gaišatį pasienyje vežėjai įskaičiuoja į technologinį procesą, informuoja apie tai prekių gavėją, siuntėją, ir visiems belieka tik susitaikyti su esama padėtimi. Dabar krovinys iš Vilniaus į Maskvą nuvežamas ne per įprastas dvi paras, o per keturias ar penkias. Ir tik tuo atveju, jei pasienyje tikrinami vien krovinio dokumentai. Tikrinant ne tik dokumentus, bet ir visą krovinį (taip kontroliuojamas vidutiniškai kas aštuntas autotraukinys), sugaištama gerokai daugiau, nei RF muitinės kodekse numatytos trys paros. Detalusis tikrinimas užtrunka maždaug savaitę, už šią “paslaugą” vežėjas moka 2000 litų (automobilio saugojimas aikštelėje ir krovos darbai). Perspektyvoje numatyta naikinti komercines struktūras, veikiančias šalia RF muitinės. Tai, kad ši problema įvardinta, teikia vilčių, jog bus ir įveikta. Juk iki šiol buvo teigiama, kad patikrinimas būtinas muitinės gyvybingumui palaikyti...

Elektroninis prekių deklaravimas

Išankstinis elektroninis prekių deklaravimas – tai viena iš priemonių, siekiant sumažinti gaišatį pasienyje. Šia paslauga galės naudotis patikimi krovinių vežėjai. RF premjeras V. Zubkovas šiam projektui pritarė susitikime su Federalinės muitinės ir Transporto ministerijos atstovais. Kadangi premjeras skiria didelį dėmesį tarptautinei prekybai, reikia tikėtis, kad šiam projektui bus skiriamas ypatingas dėmesys.

Dešimt ES valstybių jau rengia bendrą projektą su Rusija dėl išankstinio elektroninio prekių deklaravimo. Deja, tarp projekto dalyvių nėra Lietuvos. Todėl galime tik paraginti kolegas Lietuvos ekspeditorius, muitinės tarpininkus ar suinteresuotus vežėjus (ypač tuos, kurie turi terminalus) pradėti aktyviai veikti ir kurti bendrus projektus su Rusija.

Kol kas dėl techninių priežasčių išankstinio elektroninio prekių deklaravimo projektas įstrigo – “nesusikalba” skirtingos programos. Bet įveikus technines kliūtis vaisius raškys tie pirmieji, suskubę pasiūlyti šią paslaugą vartotojams – vežėjams.

Prekių srautų perskirstymas

Dar vienas būdas sutrumpinti autotraukinių eiles Rusijos pasienyje – perskirstyti prekių srautus kitoms transporto rūšims – geležinkelio, vandens, oro transportui. Štai rugsėjo mėnesį Latvija paleido eksperimentį krovininį traukinį į Rusiją ir jau džiaugiasi pirmaisiais rezultatais.

Toks perskirstymas vežėjams automobilių keliais nėra naudingas, nes reiškia dalies rinkos praradimą. Geresnis variantas, kai prekių srautai perskirstomi pasirenkant kitus kelius, pavyzdžiui per Baltarusiją. Dabar fiksuojame kas mėnesį 3 proc. didėjantį krovinių gabenimo srautą per Baltarusiją.

Kliuviniai – leidimai ir darbuotojai

Lietuvos vežėjai išsikovojo gerą pozicija Rusijos rinkoje, jie čia treti pagal krovinių gabenimo apimtį, kokybę, patikimumą. Rusijos verslininkai mielai renkasi Lietuvos vežėjus, nes jų automobilių parkas vienas iš naujausių tarp ES valstybių, be to, greta vežimo paslaugos partneriams pasiūlomos prekių sandėliavinas, perskirstymas, operatyvus forminimas ir pateikimas klientui. Tai, kad šiemet Rusijoje nebuvo užfiksuota nė vieno atviros kontrabandos atvejo, irgi padeda ugdyti Lietuvos vežėjų autoritetą. Žinoma, administacinių bylų pasitaiko, bet jų nėra labai daug. Užtat padaugėjo atvejų, kai vairuotojai pameta krovinio ar asmeninius dokumentus, tada tenka paplušėti ir “Linavos” atstovybei Maskvoje, ir Lietuvos ambasados konsulinio skyriaus darbuotojams, kad vairuotojas galėtų sėkmingai išvykti namo. Tokie atvejai siejami su vairuotojų stygiumi: vežėjai į darbą priima mažesnės kvalifikacijos, nepatyrusius vairuotojus, kurie nelabai atsakingai atlieka savo pareigas.

Leidimų gabenti krovinius į Rusiją Lietuvos vežėjai, ypač mažesnių įmonių, pritūksta kasmet, bet kasmet ši problema įveikiama aktyviu asociacijos vadovų – prezidento Algimanto Kondrusevičiaus ir generalinios sekretoriaus Valdo Gilio – darbu. Patirtis, įdirbis, nusistovėję draugiški ryšiai leidžia tikėtis, kad ir šiemet leidimų stygiaus problemą įveiksime, gausime papildomą jų kiekį, padėsiantį vežėjams išlaikyti intensyvų darbo ritmą.

Atstovybės rūpesčiai

Asociacijos “Linava” atstovybės Maskvoje pagrindinis darbas – informuoti ir konsultuoti vežėjus, palaikyti ryšius su RF valstybinėmis bei verslo institucijomis, kurios susijusios su transporto verslu. Greta to, atstovybė analizuoja vežėjų darbą Rusijoje.

Pastarųjų metų praktika rodo, kad Lietuvos vežėjams iškeltų bylų Rusijoje nemažėja, bet keičiasi jų pobūdis. Anksčiau dažnai pasitaikydavo vairuotojų užpuolimo, prekių grobimo, dalinio nukrovimo atvejų, o šiemet metų pradžioje buvo užfiksuoti tik du atvejai, kai praplėšus tentą buvo pavogta gabenamų prekių.

Reikia pripažinti, kad RF teisėsaugos institucijos Centrinės Rusijos regione padarė pažangą: Sebežo kelias dabar tapo saugesnis, o jame sutikti ir pakalbinti Lietuvos vairuotojai nesiskundė, kad juos kas terorizuotų ar mėgintų apvogti.

Pastebima šių metų tendencija – Lietuvos vežėjams keliamos administracinės bylos, kurių patyrę vairuotojai sugebėdavo išvengti, mat avarijos atveju užtrukus krovinio pristatymui, pametus TIR knygelę, CMR važtaraštį, sąskaitą ar kitus krovinio dokumentus reikia laiku informuoti RF muitinės tarnybą. Kita tendencija – vis dažniau pastebimas vairuotojų polinkis piktnaudžiauti alkoholiu, išjungti mobilaus ryšio telefoną.

Vis daugėja darbo atstovybei dėl vežėjų nesugebėjimo tinkamai įforminti dokumentus administracinėse bylose ar sprendžiant kilusias problemas su Rusijos valstybinėmis institucijomis. Esmė ta, kad Lietuvos transporto įmonėse vis mažėja žmonių, mokančių kalbėti ir rašyti rusiškai. Taigi atstovybė gelbsti vežėjams suformuluodama dokumentų turinį, išsiųsdama tekstus vežėjams, kad šie išspausdintų juos ant firminių blankų ir faksu išsiųstų RF valstybinei institucijai. Būtent šis techninis darbas atima daugiausia laiko. Vežėjams galime patarti daugiau investuoti į personalą (vairuotojus, vadybininkus), jų kvalifikacijos kėlimą.

Kai kurie vežėjai klaidingai mano, kad pakanka telefonu informuoti atstovybę apie jiems kilusią problemą, tarsi po to reikalas turėtų išsispręsti savaime. Pagal įstatymų nuostatas atstovybė negali atstovauti vežėjų interesams teisme, gali tik kosultuoti, padėti ieškant advokato.

Šiuo metu atstovybė bendradabiauja su keturiais sertifikatus turinčiais juristais Maskvoje ir trimis Sankt Peterburge. Advokatų ieškoma Šiaurės Rusijoje, Uralo srityje, nes tomis kryptimis daugėja gabenamų krovinių, taigi ir konfliktinių situacijų. Deja, rasti gerą advoktą Rusijoje, kuris imtųsi transportininkų bylų, gerai išmanytų muitinės teisę, transporto struktūrą, prekių nomenklatūrą, nėra lengva.

Propaguoti teisinę praktiką, susijusią su vežėjų darbo Rusijoje specifika, – dar viena atstovybės veiklos sritis. Šiuo tikslu kviečiami transporto specialistai, teisininkai, kurie aiškina vežėjams apie dažniausiai kylančias konfliktines situacijas ir jų sprendimo būdus. Lapkričio pabaigoje (26 – 27 dienomis) tokį seminarą planuojame surengti Vilniuje. Teisinės praktikos apžvalgos, komentarai būtų naudingi vežėjams, kurie galėtų išmokti išvengti konfliktinių situacijų, o joms kilus – operatyviai problemas išspręsti. Taigi švietėjišką veiklą ketinama organizuoti kartu su žurnalu “Transporto pasaulis”, kuriame nuo kitų metų atsiras nauja teisminės praktikos rubrika.

"Transporto pasaulis"
Lapkritis Nr.11 (83)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

Rusijos Federacija: vežėjų perspektyvos ir problemos

Navigacija

Siemens VDO

Parodos

Kai viskas atnaujinta, galima tobulinti

„Busworld Europe 2007“ – kupina naujovių

Pas kaimynus

Bankrutuoja „Latvijas auto” padalinys

Priekabų ūkis

Keturi kart keturi

„Hanse Trailer“ aktyvina puspriekabių nuomą

Stambiu planu

Vienas iš trynukų – “Jumper

„Hankook“ krovininių padangų naujovės

Lietuvoje ir pasaulyje

15 milijoninis “VW Passat”

Apdovanoti geriausi logistikos projektai

Naujienos

Transporto politika

Problemų amplitudė: nuo Pietų Europos iki Vidurinės Azijos

Ir kariamas šuo pripranta, tačiau

Žinotina

Ašys ir jų gamintojai

„DKV Euro Service“: visos paslaugos iš vienų rankų

Perspektyvos

Rekviem rankinei pavarų dėžei

Keleivinis transportas

Problemas aptarė keleivininkai

„Temsa Opalin“ pateisino lūkesčius

Teisė

Laikinosios apsaugos priemonės (areštas)

Muziejus

SUNKVEŽIMIŲ APTAKUMO IŠTAKOS