Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Magistralės jubiliejus

Kauno muzikiniame teatre paminėtas pagrindinio Lietuvos kelio 20-metis

Moderni šiuolaikiška magistralė sujungė tris didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Darbai vyko dviem etapais: 1970 metais asfalto juostom su skiriamąja veja buvo sujungti Vilnius ir Kaunas, o 1987-aisiais šios juostos nusidriekė iki Klaipėdos. Kelią tiesė iš abiejų ruožo pusių: maždaug tuo pat laiku kelininkai iš Vilniaus pajudėjo Kauno link, o iš Kauno – Vilniaus kryptimi. Tokiu pat principu kelią tiesė iš Kauno į Klaipėdą. Šis ilgaamžis transporto statinys sujungė Lietuvos sostinę Vilnių su Baltijos pajūrio uostamiesčiu Klaipėda. Tai pirmoji ir pati ilgiausia mūsų krašto automagistralė.

Vilniaus–Kauno magistralę tiesti pradėjo 1960 metais. Pirmuosius darbus Žemuosiuose Paneriuose atliko 4-asis Vilniaus kelių statybos rajonas, 1960 m. pavadintas 2-ąja tiltų statybos valdyba (TSV-2). Antrosios važiuojamosios dalies darbus pradėjo vyriausiasis darbų vykdytojas Antanas Povilaitis. Jis statė ir pirmąjį monolitinį viaduką per magistralę.

Jonas Samajus

Trasa aplenkė visas gyvenvietes

Tiesiant naująją magistralę, atsisakyta amžiais Lietuvoje galiojusios tradicijos, pagal kurią kelias turi eiti nuo vienos gyvenvietės prie kitos – Kauno–Klaipėdos ruožo trasa nutiesta aplenkiant visas gyvenvietes. O kaip tik šiame ruože buvo pirmasis ir didžiausias nepriklausomos Lietuvos transporto statinys – Žemaičių plentas, kurį norėta kuo racionaliau išnaudoti. Tačiau naujoji magistralė su Žemaičių plentu buvo sutapatinta tik techniškai tikslingiausiose vietose, o didžioji senojo kelio dalis palikta greta esančių miestų ir miestelių gyventojų poreikiams.

Vilniaus–Kauno–Klaipėdos magistralę projektavo Valstybinis kelių tyrinėjimų ir projektavimo institutas (iki 1965 m. – projektavimo kontora „Lietautokelprojektas“). Automagistralę tyrinėjo ir projektavo per 100 specialistų. Vilniaus–Kauno ruožo projektavimui vadovavo instituto Kelių skyriaus projekto vyriausiasis inžinierius Lionginas Antanavičius. Geologinius tyrinėjimus atliko grupės vadovės Dalios Linkevičiūtės geologai.

Kauno–Kryžkalnio automagistralės ruožą tyrinėjo ir projektavo kelios instituto Kelių skyriaus grupės ir Tyrinėjimų skyriaus geologai. Pagrindinius projektinius sprendimus rengė skyriaus viršininkas Juozas Gudmonas (iki 1980 m.). Kryžkalnio–Klaipėdos ruožą projektavo instituto Klaipėdos skyriaus specialistai (viršininkas – Zenonas Ališauskas).

Vilniaus–Kauno–Klaipėdos magistralės tiltus ir viadukus projektavo instituto Tiltų skyriaus specialistai (viršininkas – Vytautas Kvedaras). Tiltą per Nerį su šiauriniu Kauno aplinkkeliu, kuris vėliau buvo rekonstruotas ir įtrauktas į Vilniaus–Kauno–Klaipėdos automagistralę, projektavo Baltarusijos institutas „Belgiprodor“.

Dirbo Statybos tresto valdybos

Magistralės tiesimo darbus atliko Kelių statybos trestas (valdytojai – Albinas Valentavičius (1966–1977), Antanas Černiauskas (1977–1988) ir jam pavaldžios kelių, tiltų statybos valdybos. Paskutiniai kubiniai metrai žemės magistralės sankasai prie Klaipėdos buvo supilti 1985 m. gruodžio 17 d. pavakarę.

Kauno–Klaipėdos automagistralės ruožo oficialus atidarymas įvyko 1987 m. rugsėjo 4 d. prie Babtų. Respublikos vadovybės delegacijos vadovas Algirdas Brazauskas perkirpo autorinės lentos uždangalo juostelę. Pagrindinės iškilmės įvyko Šilalės sankryžoje (236-ajame km nuo Vilniaus).

Vilniaus–Kauno magistralės statyba kainavo 18 mln. rub., KaunoKlaipėdos magistralės (212,2 km) tiesimo kaina – 181 mln. rub.

Vilniaus–Kauno–Klaipėdos automagistralė projektuota ir intensyviai tiesta apie 30 metų. Projektuotojai jau 1970 m. pakankamai tikslai prognozavo būsimą automobilių bumą Lietuvoje ir gerokai padidino naujai projektuojamų automagistralės ruožų laidumą.

Nuo 1993 metų pabaigos magistralę eksploatuoja valstybės įmonė „Automagistralė“ (direktorius Vladislovas Molis). Magistralė tapo tarptautinio susisiekimo keliu, priklauso IX transporto koridoriui. Jo atšaka IXB transporto koridorius yra svarbiausia Lietuvos transporto magistralė Rytų–Vakarų kryptimi. 1997 m. ji buvo prijungta prie visos Europos plėtotinų tarptautinių transporto koridorių sistemos.

IXB transporto koridorius

Bendras IXB transporto koridoriaus ilgis Lietuvoje – 328 km. Iš jų kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 296 km (296,3), kelio A3 Vilnius–Minskas 27 km (27,4), kelio A13 Klaipėda–Liepoja 4 km. Pietiniu Vilniaus aplinkkeliu bus sujungti magistraliniai keliai Vilnius–Klaipėda ir Vilnius–Minskas.

Daugėjant automobilių, didėjant krovininio transporto eismui kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, tobulinama kelio danga, ji pritaikoma Europos Sąjungoje leistinai 11,5 tonos ašies apkrovai. Kad IXB transporto koridorius taptų dar modernesnius, numatyta tobulinti kelią iki automagistralės standartų: bus platinama ir stiprinama kelio danga, rekonstruojami tiltai ir viadukai, statomos skirtingo lygio sankryžos, skirtingo lygio pėsčiųjų perėjos, įgyvendinamos eismo saugumo ir aplinkosaugos priemonės.

Pirmasis IXB transporto koridoriaus Vilnius–KaunasKlaipėda kelio rekonstrukcijos etapas pagal ES ISPA programos projektą vyko 2001–2004 metais. Iš ISPA programos biudžeto buvo finansuojama 75 proc. projekto vertės, kita dalis – Lietuvos lėšos.

2004–2008 metais projektų darbai buvo finansuojami iš Sanglaudos fondo, kurio tikslas – finansuoti didelius kelių tiesimo ir aplinkosaugos projektus (fondas įsteigtas 1994 m. gegužės 16 d.).

2008 metų pirmąjį pusmetį planuojama pasirašyti darbų sutartį, kuri apims Grigiškių mazgo rekonstrukcijos I etapą (numatoma vertė – apie 40 mln. litų).

IXB transporto koridoriaus rekonstrukcija pailgins kelio dangos amžių, sumažins kelio priežiūros, transporto priemonių eksploatacijos išlaidas, gerins eismo saugumą.

"Transporto pasaulis"
Gruodis Nr. 12 (84)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

Apie vežėjų verslo aktualijas – ant metų sandūros slenksčio

Kaip išvengti problemų Rusijoje

Egzotika

“KrAZ” SIEKS DAKARO LAURŲ

Keliai Keleliai

Lietuvoje eismo intensyvumas auga greičiau, nei galimybės kelius prižiūrėti

Magistralės jubiliejus

Modeliai

"Temsa Safari HD "– naujovė Lietuvoje

Vėl nauji FH

„Solbus“ – naujovė iš Lenkijos

Parodos

Lūžio metas: būtinas sisteminis požiūris

Pas kaimynus

Prieššventinė prekyba koreguoja krovinių gabenimo maršrutus

PREVENCIJA

Tikslas : saugus eismas ir vienodos konkurencijos sąlygos

Servisas

UAB "Centrako" pradėjo modernaus DAF serviso statybą Vilniuje

Stambiu planu

MAN TGM – “Metų sunkvežimis” Lietuvoje

Lietuvoje ir pasaulyje

Bankas SNORAS remia profesionalių pilotų komandą

Logistikos miestas bunda

Naujienos

Perspektyvos

Studentams – piniginės premijos

Keleivinis transportas

Keleivininkų regioniniuose – einamieji reikalai

Technika

Naujienos

Teisė

Akcijų apskaita bendrovėse ir jų perleidimas (1)