Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

MAN TGM – “Metų sunkvežimis” Lietuvoje

Metų lengvojo automobilio rinkimas mūsų šalyje – jau gana sena ir populiari tradicija, o štai vertinti ir rinkti komercinio transporto lyderį ilgai nesiryžome, nors Vakarų Europoje tai daroma jau daugiau kaip trys dešimtys metų. Pagaliau ledai pralaužti: bendrovės “Hanza lizingas” bei mūsų kolegų iš transporto bei logistikos žurnalo “Kelias” iniciatyva transporto ekspertų komanda išrinko “Lietuvos metų sunkvežimį 2008”. Nugalėtojo laurai atiteko MAN kompanijos vidutinės keliamosios galios sunkvežimiui TGM. Visai atsitiktinai sutapo, kad mėnesį prieš rinkimus UAB “Adampolis” – oficialusis MAN atstovas Lietuvoje – suteikė galimybę su šiuo modeliu susipažinti iš arčiau.

Europą dar vysimės

Tiesą sakant, lietuviškieji metų sunkvežimio rinkimai buvo gerokai nutolę (ar tiksliau pasakius – nepriartėję) prie europietiškųjų šio renginio kanonų. Tam būta keleto objektyvių priežasčių, kurios šio renginio organizatorius stūmė į kampą šiemet, matyt, stums dar ir keletą metų ateityje, jei toks konkursas taps tradicinis, kaip kad buvo žadama pirmojo lietuviškojo “Metų sunkvežimio “ karūnavimo iškilmėse. Pirmiausia, Europoje metų sunkvežimį renka tarptautinė sunkiojo transporto tema rašančių dvidešimties žurnalistų komisija, o ne įmonių arba jų transporto padalinių vadovai. Manoma, kad žurnalistai, testuojantys sunkvežimius ir autobusus ir rašantys apie juos specializuotoje spaudoje, turėtų būti objektyvesni negu įmonių atstovai, juos perkantys ir eksploatuojantys – interesų konfliktams čia progų pasireikšti kur kas daugiau. Bet kur mūsų šalyje rasti ne tik dvidešimtį, bet ir trejetą žurnalistų, turinčių CE kategorijos vairuotojo pažymėjimą, nes be jo vilkikų testavimas tampa lengvu pasivažinėjimu uždarose teritorijose, neturinčiu nieko bendra su realiu tokių mašinų bandymu. Su šia problema, be abejo, buvo susijusi ir kita mūsiškė rinkimų ypatybė – konkurse dalyvavo tik distribuciniai sunkvežimiai: jais važinėti pakako C kategorijos vairuotojo pažymėjimo, kurį turi dažnas mūsų transportininkas. Tad iš tikrųjų “Lietuvos metų sunkvežimis 2008” turėtų vadintis metų distribucinis sunkvežimis – kitokių konkurse juk nebuvo.

Vis dėlto, nepaisant šios lietuviškos konkurso specifikos, galima pasidžiaugti, kad konkurso iniciatoriams, rengėjams bei rėmėjams užteko ryžto, valios ir jėgų tokį renginį organizuoti ir kad jei ne kitais metais, tai bent vėliau ir mūsiškis priartės prie europinių standartų. Pakeliui dar reikėtų pasakyti, kad “Ekologiškiausio sunkvežimio” nominacijoje, kurią pasiūlė UAB “Lietuva Statoil”, nugalėjo IVECO modelis “EuroCargo”, o publikos simpatijas užkariavo ir UAB “Melgos ratai” prizą laimėjo “Volvo FE”. Beje, visi septyni konkurse dalyvavę modeliai – kiekvienas savaip puikus, tad tiek komisijos, tiek balsavusiųjų internete laukė nelengvas uždavinys.

Kilmingieji protėviai

Tačiau metas artimiau susipažinti su konkurso nugalėtoju. Štai jo “vizitinė kortelė”:
MAN TGM 18.280 4x2 BL
Kabina C
Bazė – 5775 mm
Bendroji masė 18 000 kg
“Schmitz” kėbulas 7700x2450x2400 mm
Liftas MBB 1,5 t su platforma.

Su termoizoliaciniu kėbulu ir lifto įranga tokios komplektacijos sunkvežimio keliamoji galia tampa 10 t. Taigi turime tipišką vidutinės keliamosios galios “solistą”: taip – solo – užsienyje vadinamos distribucinės transporto priemonės, dirbančios be priekabų ir ne itin tolimais maršrutais. Jos kad ir veža mažiau krovinio, užtat yra greitesnės, manevringesnės, naudoja mažiau kuro ir šiais laikais nemenkas privalumas – vairuotojui nebūtina CE kategorija.

TGM istorija prasidėjo 2005-ųjų rudenį debiutu Amsterdamo parodoje “The European Road Transport Show 2005”. Tačiau tai – tik oficiali debiutanto versija: jo tikroji istorija prasidėjo kur kas anksčiau, kai MAN kūrybinėse dirbtuvėse buvo padėtas paskutinis parašas po M90 modelio sunkvežimio projektu. Tai atsitiko, matyt, apie 1985 metus, nes 1986-aisiais M90 jau ne tik riedėjo nuo konvejerio, bet ir spėjo tapti “Metų sunkvežimiu 1987”. MAN vadovybė jau tada užčiuopė net ir šiais laikais labai efektyvų modulinį sunkvežimių konstravimo metodą, leidusį skirtingų klasių mašinoms naudoti tuos pačius agregatus ir net ištisus mazgus. Nors daug kam M90–asis atrodė naujas sunkvežimis, iš esmės tai buvo anais laikais MAN flagmano F90 supaprastintas ir 600–700 kg palengvintas variantas, skirtas distribucijai solo (iki 20 europadėklų) arba darbui 32–33 t bendrosios masės junginiuose su 80-100 m3 puspriekabėmis artimais maršrutais. Dar vėliau, kai M90 buvo modernizuotas ir gavo naują vardą M2000, giminystę su kitais kompanijos modeliais – flagmanu F2000 ir “mažyliu” L2000 – atsekti tapo dar sunkiau: lengvesnieji M2000 buvo komplektuojami L2000 kabinomis, o sunkiausieji – iš F2000 serijos.

TGM, žinoma, negalėjo būti išimtis: čia rasime ne vieną detalę, agregatą ar mazgą, puikiai pasiteisinusį ir kitose sunkvežimių serijose: pavyzdžiui, D08 varikliai, rankinės ir automatinės pavarų dėžės, multifunkcinis vairas, firminiai MAN atradimai, leidžiantys pasiekti Euro 4 lygį su EGR technologija ir, žinoma, stilistiniai naujųjų šio koncerno sunkvežimių sprendimai. Tad nemažai pavažinėjęs TGA vilkikais, įsiropštęs į TGM bematant pasijutau tarsi namuos – viskas sava, gerai pažįstama, belieka užkurti variklį ir – pirmyn.

Tačiau kam skubėti, priešaky kelios pažinties dienos, galima ramiai apsidairyti, gal rasime šį tą naujo?

Už ir prieš

Pirmiausia pastebi gana didelį kontrastą tarp serijinių vairuotojo ir keleivio sėdynių: vairuotojo patogi, keliomis kryptimis reguliuojama, amortizuojama ir t.t. Tuo tarpu keleiviui skirtoji užtaisyta ant gana aukštos daiktadėžės, kuri ir patogi, ir reikalinga, tačiau labai aukšta, tad mažėlesnio ūgio keleivio kojos nesiekia grindų ir ilgainiui neradusios atramos pavargsta. Naujausiuose TGS ir TGX modeliuose, ko gero, taip pat susidurta su šia problema, tad čia keleivio pusėje montuojamos atramos kojoms, matyt, tokios pačios kaip ir turistiniuose autobusuose.

Dar vienas palyginimas su ”Metų sunkvežimiu 2008” – veidrodžiai. Pristatydami naująją sunkvežimių seriją Miunchene, MAN konstruktoriai ne kartą “gardžiuodamiesi” juos minėjo: ištisinė konstrukcija, puiki aerodinamika, puikus matomumas visomis kryptimis ir t.t. Turiu prisipažinti, naujovės magija šiek tiek aptemdė budrumą, o štai vienas vežėjas, matyt, ne kartą turėjęs problemų su stikliniais daiktais, burbtelėjo: taip, gražūs, ko gero, ir patogūs, bet esantys kairėje pusėje dažnai nukenčia. Ir nebūtinai visas veidrodis – kartais viršutinė, kartais apatinė dalis. Anksčiau galėjai keisti tik nukentėjusiąją dalį, o dabar teks keisti visą, tai, žinoma, kainuos gerokai daugiau... TGM šiuo požiūriu vežėjams turėtų patikti: veidrodžiai dviejų dalių, o matomumas – kaip naujausiuose plačiaformačiuose televizoriuose. Tik prie viršutiniojo, rodančio erdvę priešais mašiną, teks pratintis – sferinis jo paviršius gerokai iškreipia vaizdą, tad vertinti atstumą iki kliūties reikia itin atsargiai. Kaip ir naujausiuose modeliuose, TGM virš priekinio stiklo įkurta radijo stotelė bei daiktadėžė – nedidelė, tačiau dokumentams pasidėti vietos užteks.

Taigi, interjeras paliko visai neblogą įspūdį: jauku, patogu, gana daug vietos kasdienei mantai susikrauti... O štai eksterjeras... Jei nebūtų naujųjų TGX ir TGS modelių, kaip reklamos šamanai mėgsta sakyti, “nustačiusių naujus standartus”, sakytum, normalus, įprastas, kaip ir visi ankstesnių kartų manai: įspūdingai didelis, galingas, kampuotas, tarsi ištašytas iš milžiniško akmens luito ir monumentalus kaip vokiečių architektūra. Kai tokia mašina privažiuoja prie tokiam transportui pritaikytos rampos, viskas atrodo normalu. Tačiau sustojus prie kaimo parduotuvės ar užmiesčio restorano, pakrovimo aukštis darosi įspūdingas: jei ne liftas, sunku ir įsivaizduoti, kaip tokį kėbulą būtų galima pakrauti arba iškrauti. Tad jeigu sunkvežimio maršrutai dažniau drieksis ne nuo bazės iki bazės, o iki mažesnių objektų ir krovinio svoris yra ne svarbiausias kriterijus, vežėjui, ko gero, vertėtų pagalvoti apie 15 tonų TGM variantą su 19,5 colių padangomis ar netgi mažesnįjį broliuką TGL, kurių pakrovimo aukštis gerokai žemesnis.

Kelyje TGM toks pats galingas ir įspūdingas, kaip ir jo vaizdas iš išorės. D08 variklis – vertas MAN koncerno pasididžiavimo: 280 AG ir 1100 Nm sukimo momentas gana plačiame 1200–1800 aps/min diapazone gena TGM-ą kaip pašėlęs, ir jei ne greičio ribotuvas, tokie sunkvežimiai mūsų keliais lakstytų taip, kaip dabar siautėja galingų furgonų vairuotojai. O juk yra ir dar galingesnis variklio variantas: 326 AG ir rekordinis šioje automobilių klasėje sukimo momentas – 1250 Nm tame pačiame 1200–1800 aps/min diapazone. Tačiau “solistui” tokia galia vargu ar reikalinga, ji labiau praverstų vilkikui arba specialiosioms tarnyboms skirtiems modeliams su visų ratų pavara.

Būtų šaunu

Tačiau TGM-u pavažinėjus keletą dienų euforija ima blėsti ir su ilgesiu imi prisiminti TGA su automatine pavara “TipMatic” arba artimiausią šio modelio kaimyną hierarchinėje grandinėje – naująjį TGS. Priežastys kelios. Pirmoji – serijinėje įrangoje montuojama rankinė 9 pavarų EATON FSO 8309 OD pavarų dėžė su kėlikliu. Imi nebesuprasti, kodėl gamintojai automatus siūlo pirmiausia vilkikams, kuriuose jie mažiausiai reikalingi, ir net parodose retai kada išvysi distribucinį sunkvežimį su automatine pavarų dėže. O juk būtent jie ištisomis dienomis malasi po miestus, ir vairuotojai šimtus kartų per dieną mindo sankabos pedalą, tampo pavarų svirtį, o tai toli gražu nėra toks lengvas darbelis kaip lengvajame automobilyje. Visa laimė, D08 variklio maksimalus sukimo momentas yra gana plačiame apsukų diapazone, tad makaluoti svirtimi nereikia kiekvieną kartą vos pasikeitus situacijai kelyje: variklis gana elastingas, tad dažnai “ištraukia” atrodytų net beviltiškoje situacijoje. Tačiau pavažinėjus TGS-u supranti: TGM yra kantrus, ištikimas ir kur kas pigesnis darbinis arklys (skamba, tiesą sakant, ne itin grakščiai, tačiau tai vis dėlto komplimentas), negu eiklus šventadieniais į bričką kinkomas žirgas. Tad ir reikalavimai kiekvienam savi, bet darbui mieste TGM vis dėlto rinkčiausi su “TipMatic” pavarų dėže: su ja mažiau pavargsti, vadinasi ir saugiau važiuoji, automatas parenka optimalią pavarą ne tik startuojant, bet ir stabdant (stabdymo galia tiesiog proporcinga variklio apsukų skaičiui), tad mažiau dyla diskinių stabdžių trinkelės. Pagaliau sunkvežimiuose montuojami automatai, skirtingai nuo “giminaičių” lengvuosiuose automobiliuose, jau išmoko taupyti kurą, tad į automatą investuotos lėšos netrukus atsipirks...

Buvo ir dar vienas mazgas, šiek tiek pritemdęs gana šviesų TGM paveikslą – pakaba. Standartinėje komplektacijoje šiame sunkvežimyje priekiniame tilte montuojamos parabolinės lingės, gale – pneumatinė pakaba. Kai sunkvežimis apkrautas, TGM rieda gana lygiai ir kabinos spyruoklinė pakaba nesunkiai susidoroja su skersiniais svyravimais. Tačiau kai krovinys iškrautas, riedėjimas namolio tuščiomis jau ima varginti: kabina blaškosi į šonus tarsi audros supamas laivas ir tada vėl pagalvoji – mieliau rinkčiausi modelį su pilna pneumatine pakaba: ji moka ne tik kaitalioti kėbulo aukštį, bet ir kur kas geriau amortizuoja kelio nelygumus. Tačiau šioje situacijoje, ko gero, be konkurencijos būtų iš TGS sunkvežimių “pasiskolinti” naują Skersinių svyravimų stabilizavimo programą CDC (Continuous Damping Control). Prisipažinsiu – iš visų MAN siūlomų programų šioji (žinoma, po EBS) padarė didžiausią įspūdį: įranga automatiškai reguliuoja skersinius svyravimus, padeda jų išvengti, o jeigu to nepavyksta padaryti, tai bent neleidžia kabinai įsisiūbuoti. Važiavimas tokiu sunkvežimiu tampa panašus į riedėjimą gerais Vakarų Europos geležinkelio bėgiais. Belieka tikėtis, kad tokia programa kada nors pasieks ir TGM.

Reikia darbininko?

Gal kai kam gali pasirodyti, kad kiek per tamsiomis spalvomis nupiešiau pirmąjį “Lietuvos metų sunkvežimį 2008” – paveikslėlis galėjo būti ir šviesesnis, ir gražesnis, juk vis dėlto – laureatas, pirmasis... Tačiau kaip sakydavo senovės graikai, Platonas draugas, o tiesa – dar didesnis. O tiesa, matyt, yra tokia: TGM, skirtingai nuo pirmtako M90 bei “mažylio” TGL, netapo Europos “Metų sunkvežimiu”: jis, deja, nepasižymėjo nei įspūdingais novatoriškais sprendimais, nei ryškesne technine ar bent jau dizaino pažanga. Antra vertus, šiame bandomajame važiavime TGM buvo nuolat lyginamas su net keturiais “Metų sunkvežimiais”: MAN F2000 (1995m), TGA (2001m), TGL (2006) ir TGS (2008 m), taigi su sunkvežimių pasaulio lyderiais. O jais juk negali būti kiekvienas koncerno gaminys, tad, manau, nevertėtų kaltinti darbinio arklio už tai, kad jis netapo žirgu? Todėl vežėjams, kuriems reikalingas būtent toks darbininkas, galima jį drąsiai rekomenduoti: važinės ilgai, vež daug ir kantriai, kuro išgers mažiau, negu daugelis jo konkurentų ir į servisą prašysis dažniausiai tik tiek, kiek priklauso pagal reglamentą. Manau, nenusivils juo šeimininkai...

Kęstutis Bruzgelevičius

"Transporto pasaulis"
Gruodis Nr. 12 (84)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

Apie vežėjų verslo aktualijas – ant metų sandūros slenksčio

Kaip išvengti problemų Rusijoje

Egzotika

“KrAZ” SIEKS DAKARO LAURŲ

Keliai Keleliai

Lietuvoje eismo intensyvumas auga greičiau, nei galimybės kelius prižiūrėti

Magistralės jubiliejus

Modeliai

"Temsa Safari HD "– naujovė Lietuvoje

Vėl nauji FH

„Solbus“ – naujovė iš Lenkijos

Parodos

Lūžio metas: būtinas sisteminis požiūris

Pas kaimynus

Prieššventinė prekyba koreguoja krovinių gabenimo maršrutus

PREVENCIJA

Tikslas : saugus eismas ir vienodos konkurencijos sąlygos

Servisas

UAB "Centrako" pradėjo modernaus DAF serviso statybą Vilniuje

Stambiu planu

MAN TGM – “Metų sunkvežimis” Lietuvoje

Lietuvoje ir pasaulyje

Bankas SNORAS remia profesionalių pilotų komandą

Logistikos miestas bunda

Naujienos

Perspektyvos

Studentams – piniginės premijos

Keleivinis transportas

Keleivininkų regioniniuose – einamieji reikalai

Technika

Naujienos

Teisė

Akcijų apskaita bendrovėse ir jų perleidimas (1)