Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Dyzelinas iš dujų ir pjuvenų?

Šiandien vis dažniau girdime, jog naftos atsargos žemėje sparčiai mažėja. Nesiimame spręsti, ar tai tiesa, nes vieni prognozuoja, jog nafta baigsis po dešimtmečio, kiti teikia vilčių, jog jos užteks dar 50 metų. Aišku viena- reikia galvoti apie alternatyvius degalus ir kuo plačiau juos diegti praktikoje.

Pir­mie­ji svar­būs žings­niai jau pa­da­ry­ti: dau­ge­ly­je ša­lių iš rap­sų ga­mi­na­mas bio­dy­ze­li­nas, ku­ris mai­šo­mas su dy­ze­li­nu, pa­ga­min­tu iš naf­tos ir sėk­min­gai nau­do­ja­mas. Antai be­ne dau­giau­sia šio­je sri­ty­je nu­vei­ku­sio­je Vo­kie­ti­jo­je šian­dien vei­kia per 1900 bio­dy­ze­li­nu ar mi­ši­niu su juo pre­kiau­jan­čių de­ga­li­nių. Šio­je ša­ly­je bio­dy­ze­li­nas tiek iš­po­pu­lia­rė­jo, jog tai pra­de­da at­si­liep­ti... alaus ga­my­bai! Mat žem­dir­biai ma­ži­na alaus sa­lyk­lui ga­min­ti rei­ka­lin­gų mie­žių pa­sė­lius, kad šiuos plo­tus pa­nau­do­tų rap­sams au­gin­ti. Dy­ze­li­nas iš rap­sų (ar­ba RME spe­cia­lis­tų žar­go­nu) tik­rai per­spek­ty­vus, ta­čiau jo kai­na di­des­nė nei dy­ze­li­no iš naf­tos. Be to, jis rei­ka­lau­ja tam tik­rų pa­kei­ti­mų va­rik­lio mai­ti­ni­mo sis­te­mo­je ir jo są­nau­dos maž­daug 10 proc. di­des­nės. Ta­čiau naf­tos at­sar­goms sen­kant, šie trū­ku­mai pra­ras reikš­mę. Vis dėl­to jau da­bar gir­di­me su­si­rū­pi­nu­sių spe­cia­lis­tų bal­sus, jog ri­zi­kin­ga už­sė­ti di­džiu­lius dir­ba­mos že­mės plo­tus tech­ni­nė­mis kul­tū­ro­mis, kai pla­ne­to­je ba­dau­ja šim­tai mi­li­jo­nų žmo­nių. Va­ka­rie­čiai, siek­da­mi to­kiu bū­du at­ei­ty­je už­si­tik­rin­ti in­di­vi­du­a­lų mo­bi­lu­mą, ri­zi­kuo­ja ga­lu­ti­nai su­prie­šin­ti iš­si­vys­čiu­sias ša­lis su skurs­tan­čio­mis, su­kel­ti ne­kon­tro­liuo­ja­mą so­cia­li­nį spro­gi­mą. Tai­gi, pa­si­ro­do, rei­ka­lin­ga al­ter­na­ty­va al­ter­na­ty­viems de­ga­lams.

Vie­na jų jau tai­ko­ma prak­ti­ko­je – GTL ar­ba „SynFuel“. GTL – an­gliš­kų žo­džių „Gas to li­quid“ (iš­ver­tus – „du­jos į skys­tį“) ab­re­via­tū­ra. GTL ga­my­bos tech­no­lo­gi­ją pa­ren­gė naf­tos kon­cer­no „Shell“ ir „Volks­wa­gen AG“ spe­cia­lis­tai. Tai – iš gam­ti­nių du­jų pa­ga­min­tas sin­te­ti­nis dy­ze­li­nas.

Vi­daus de­gi­mo va­rik­liuo­se gam­ti­nes du­jas ga­li­ma nau­do­ti tie­sio­giai, ta­čiau tam rei­ka­lin­gi va­rik­lio mai­ti­ni­mo sis­te­mos bei pa­ties va­rik­lio kon­struk­ci­niai pa­kei­ti­mai, di­de­lės in­ves­ti­ci­jos į trans­por­to ap­rū­pi­ni­mo du­jo­mis in­fra­struk­tū­rą. O štai GTL, su­deg­da­mas va­rik­ly­je, iš­ski­ria į ap­lin­ką tiek pat an­glies dvi­de­gi­nio, kaip ir tam pa­čiam ener­gi­jos kie­kiui gau­ti rei­ka­lin­gos du­jos, tai­gi šiuo po­žiū­riu yra, kaip sa­ko­ma, neut­ra­lus. Ta­čiau šiuos sin­te­ti­nius de­ga­lus ga­li­ma pa­skirs­ty­ti per esa­mą de­ga­li­nių tin­klą, vi­siš­kai nie­ko jo­se ne­kei­čiant. O svar­biau­sia – sin­te­ti­nis dy­ze­li­nas lei­džia to­bu­lin­ti dy­ze­li­nio va­rik­lio de­gi­mo pro­ce­są jo eko­no­miš­kes­nio ir šva­res­nio dar­bo kryp­ti­mi: kon­struk­to­rių ne­ri­bo­ja iš naf­tos gau­tų de­ga­lų sa­vy­bės, sin­te­zuo­jant dy­ze­li­ną, ga­li­ma jam su­teik­ti to­kias sa­vy­bes, ku­rių rei­kia, kad dy­ze­lis veik­tų efek­ty­viau. Kol kas di­džiau­sia kliū­ti­mi GTL pa­pli­ti­mui yra pa­ly­gin­ti di­de­li ga­my­bos kaš­tai ir vos ke­lios GTL ga­mi­nan­čios sin­te­za­vi­mo ga­myk­los. Ta­čiau Vo­kie­ti­jo­je, „Shell“ de­ga­li­nė­se, jau ga­li­ma įsi­pil­ti „V-Po­wer-Die­sel“, ku­rio su­dė­ty­je yra 5 proc. GTL. De­ja, yra ir vie­nas trū­ku­mas: gam­ti­nių du­jų at­sar­gos taip pat yra senkančios, tad po ke­lių de­šimt­me­čių ga­li­my­bė nau­do­ti sin­te­ti­nį dy­ze­li­ną ims ma­žė­ti.

Ši­tai ži­no­da­mi moks­li­nin­kai ieš­ko ki­tų šal­ti­nių sin­te­ti­niams de­ga­lams ga­min­ti. O kas ieš­ko, ga­lų ga­le ran­da: jau su­kur­ta tech­no­lo­gi­ja ir vei­kia po­ra eks­pe­ri­men­ti­nių li­ni­jų, ku­rio­se dy­ze­li­nas gau­na­mas iš me­die­nos at­lie­kų, šiau­dų, ki­to­kių au­ga­lų. Au­to­mo­bi­lių kon­cer­nai „DaimlerChrysler“ bei „Volks­wa­gen AG“, ak­ty­viai da­ly­va­vę ku­riant BTL (Bio­mass to li­quid ar­ba bio­ma­sė į skys­tį) ti­po sin­te­ti­nius de­ga­lus, tu­rė­jo sa­vų in­te­re­sų, pir­miau­sia – už­tik­rin­ti, kad dy­ze­li­nas ati­tik­tų per­spek­ty­vių dy­ze­li­nių va­rik­lių po­rei­kius. BTL ga­mi­na­mi pri­tai­kius mo­di­fi­kuo­tą pi­ro­li­zės pro­ce­są. Jo me­tu me­die­nos at­lie­kos (pju­ve­nos, smul­kios ša­kos ir pan.) kai­ti­na­mi ne­tu­rin­čio­je de­guo­nies ap­lin­ko­je la­bai aukš­to­je tem­pe­ra­tū­ro­je. Maž­daug treč­da­lis kai­ti­na­mos me­die­nos (ar­ba ki­to­kios bio­ma­sės, pvz., šiau­dų) pa­virs­ta me­džio an­gli­mi, li­ku­si da­lis – de­gios du­jos. Di­de­lis to­kių du­jų kie­kis kon­den­suo­da­ma­sis virs­ta skys­čiu, ku­ris to­liau che­miš­kai per­dir­ba­mas į dy­ze­li­ną. Kai pro­ce­sas bai­gia­mas, gau­tų de­ga­lų ma­sė sie­kia maž­daug 15–17 proc. pra­di­nės ža­lia­vos ma­sės. Tai, ži­no­ma, nė­ra daug, ta­čiau tech­no­lo­gi­ja bus to­bu­li­na­ma, ir ti­ki­ma­si, jog de­ga­lų iš­ei­ga pa­di­dės. BTL ti­po sin­te­ti­nis dy­ze­li­nas tu­ri di­de­lių pra­na­šu­mų ly­gi­nant su įpras­tu: ja­me vi­siš­kai nė­ra sie­ros ir aro­ma­tin­gų­jų an­glia­van­de­ni­lių, vadinasi, su­deg­da­mas jis ge­ro­kai ma­žiau terš ap­lin­ką. Be to, jis ga­mi­na­mas iš bio­ma­sės, tai­gi, jam de­gant, ne­di­dė­ja an­glies dvi­de­gi­nio kie­kis at­mo­sfe­roje, o pi­ro­li­zės at­lie­kos po tam tik­ro ap­do­ro­ji­mo nau­do­ja­mos kaip trą­ša že­mės ūky­je. BTL pa­skirs­ty­mui ne­rei­kia nau­jos in­fra­struk­tū­ros, ne­rei­kia jo­kių pa­kei­ti­mų va­rik­liuo­se. Kol kas Eu­ro­po­je BTL dy­ze­li­ną ga­mi­na ne­di­de­lė eks­pe­ri­men­ti­nė „Cho­ren AG“ fir­mos ga­myk­la Vo­kie­ti­jos mies­te Frei­ber­ge, ta­čiau ti­ki­ma­si, jog po ke­lerių me­tų ims veik­ti di­de­lės BTL ga­myk­los, lei­sian­čios šį sin­te­ti­nį dy­ze­li­ną vis di­des­niais kie­kiais mai­šy­ti su tra­di­ci­niais de­ga­lais, kaip da­bar da­ro­ma, pa­nau­do­jant bio­dy­ze­li­ną ir GTL. To­kia in­for­ma­ci­ja nu­tei­kia op­ti­mis­tiš­kai: te­gu ir bran­giau, bet ir to­liau dy­ze­li­nis au­to­mo­bi­lis liks ko­mer­ci­nių ve­ži­mų pa­grin­du.

Liucijus SUSLAVIČIUS

"Vežėjų žinios"
Sausis Nr. 1 (85)

"Linava" informuoja

Naujienos

Degalai

„Aris Baltija“ siūlo kuro korteles

Klausimėlis

Degalų kortelės: patogumas ar landa vagims?

Modeliai

“Irisbus” šeimyną papildė “Daily Tourys”

Mūsų kalba

Neteiktini vertiniai – praeities palikimas

Stambiu planu

“Mercedes-Benz Vito” ir “Vito” 4x4

Vežėjų mokykla

Būsimieji trakeriai – ir Joniškyje

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Perspektyvos

Dyzelinas iš dujų ir pjuvenų?

Keleivinis transportas

Visuomeninis transportas Europos širdyje

Technika

Navigacija sunkvežimiuose: problemos ir perspektyvos

Teisė

2004 m. priimtų teisės aktų apžvalga