Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Baltarusija : šviesa tunelio gale?

Baltarusijos krovinių gabenimo rinka po truputi išsijudina iš sąstingio, kuriame buvo pastaruosius trejus metus,- teigia šios šalies transporto specialistai . Vertinti perspektyvas kol kas sudėinga, tačiau pirmąsyk 2003- ųjų verslo augimo dinamika teigiama.

Ne­drą­sus op­ti­miz­mas

Kaip liūd­nai juo­kau­ja Bal­ta­ru­si­jos ve­žė­jai, rau­do­na švie­sa bal­ta­ru­siš­ko­jo kro­vi­nių ga­be­ni­mo ver­slo san­kry­žo­je pa­ga­liau už­ge­so, ta­čiau ža­lia kol kas ne­už­si­de­ga. Bet dau­gu­ma Bal­ta­ru­si­jos trans­por­to spe­cia­lis­tų įsi­ti­ki­nę, kad šis ver­slas jau pra­ėjo kri­ti­nį taš­ką ir si­tu­a­ci­ja tu­rė­tų ge­rė­ti. Bal­ta­ru­si­jos tarp­tau­ti­nių au­to­mo­bi­lių ve­žė­jų aso­cia­ci­jos (BAMAP) duo­me­ni­mis, 2006-ai­siais tarp­tau­ti­nių ve­ži­mų skai­čius iš­au­go 6 proc., kro­vi­ni­nio trans­por­to eks­por­to pa­slau­gos pra­ėju­siais me­tais su­da­rė apie 300 mln., o pir­mą­jį 2007-ųjų ket­vir­tį – per 92 mln. Tai be­veik 40 proc. vir­ši­ja 2005 m. re­zul­ta­tus. Šie au­gi­mo tem­pai spar­čiau­si per pra­ėju­sius de­šimt me­tų.

Dar vie­nas svar­bus ro­dik­lis – trans­por­to prie­mo­nių par­kai. 2006-ai­siais įmo­nės įsi­gi­jo 298 nau­jus au­to­mo­bi­lius, tarp jų – 137 pa­ga­min­tus Bal­ta­ru­si­jo­je. Tai tris kar­tus dau­giau nei 2005-ai­siais. Po tru­pu­tį ge­rė­ja ir trans­por­to prie­mo­nių ko­ky­bė: 2007 m. ge­gu­žės mėn. 16 proc. au­to­mo­bi­lių bu­vo iki tre­jų me­tų se­nu­mo, se­nes­nių nei 7 m. trans­por­to prie­mo­nių su­ma­žė­jo iki 64 proc.

Trans­por­to mi­nis­te­ri­ja bei BAMAP pa­brė­žia, kad pa­grin­di­niai bar­je­rai, truk­dę plė­to­ti tarp­tau­ti­nių kro­vi­nių ga­be­ni­mų ver­slą Bal­ta­ru­si­jo­je, pa­ga­liau pa­ša­lin­ti. Tarp reikš­min­giau­sių per­mai­nų daž­niau­siai mi­ni­mas mui­ti­nės rin­klia­vų vil­ki­kams bei pus­prie­ka­bėms nuo 3 iki 5 me­tų se­nu­mo su­ma­ži­ni­mas, su­da­ry­tos ga­li­my­bės au­to­mo­bi­lių įvež­ti iš už­sie­nio – nu­ma­to­ma są­ly­ga, kad ben­dro­vė įsi­gis tiek pat MAZ sunk­ve­ži­mių. Pas­ta­ruo­ju me­tu su­ma­žin­ti ir pa­slau­gų už bū­ti­ną kro­vi­nių pa­ly­dą per Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­ją ta­ri­fai.

„Pa­vy­ko įti­kin­ti Vy­riau­sy­bę, kad iki 34 mė­ne­sių bū­tų ati­de­da­mi mui­ti­nės rin­klia­vų mo­kė­ji­mai už lai­ki­nai į Bal­ta­ru­si­ją įve­ža­mą trans­por­tą”, – kal­bė­jo Bal­ta­ru­si­jos pir­ma­sis trans­por­to mi­nist­ro pa­va­duo­to­jas ko­mu­ni­ka­ci­jai Ni­ko­la­jus Ver­cho­ve­cas.

Ta­čiau ne vi­sus šiuos skai­čius ga­li­ma lai­ky­ti pa­ti­ki­mais. Kaip bu­vo įpras­ta so­vie­ti­niuo­se is­to­ri­jos va­do­vė­liuo­se, vi­si gran­dio­zi­niai pa­sie­ki­mai ly­gin­ti su 1918-ųjų su­iru­tės duo­me­ni­mis. Ta­čiau ga­li­ma im­ti ir ki­tus orien­ty­rus: kaž­ka­da Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių par­kas, dir­ban­tis tarp­tau­ti­niuo­se marš­ru­tuo­se, be­veik dvi­gu­bai vir­ši­jo da­bar­ti­nį, o Bal­ta­ru­si­jos ve­žė­jai pil­dė sa­vo, ne sve­ti­mų ša­lių biu­dže­tą. Po ne­pa­lan­kių val­džios spren­di­mų dau­gu­ma trans­por­to įmo­nių bu­vo pri­vers­tos per­si­kel­ti į Ru­si­ją, Lie­tu­vą, Len­ki­ją. Iš­va­žia­vo ir ge­riau­si vai­ruo­to­jai, ku­rių šiuo me­tu ka­tast­ro­fiš­kai trūks­ta. Tai­gi šian­die­ni­niai aš­tuo­nių su tru­pu­čiu tūks­tan­čių trans­por­to prie­mo­nių ir 52 tūkst. dir­ban­čių­jų kro­vi­nių ga­be­ni­mo ver­sle skai­čiai – ga­na ma­ži. Dės­nin­gai ky­la ne itin po­li­tiš­kai ko­rek­tiš­kas klau­si­mas: jei rin­ka po tru­pu­tį ke­lia­si, kas kal­tas, kad ji bu­vo par­klup­dy­ta?

Priežas­tys

Eks­per­tų ma­ny­mu, da­bar­ti­nis Bal­ta­ru­si­jos rin­kos pa­gy­vė­ji­mas pra­si­dė­jo ne to­dėl, kad ša­lies Vy­riau­sy­bė pra­dė­jo tai­sy­ti sa­vo pa­čios klai­das, o dėl to, kad Ry­tų Eu­ro­pos ša­ly­se, ypač Ru­si­jo­je, pra­si­dė­jo eko­no­mi­kos pa­ki­li­mas. Ko ge­ro, čia ir sly­pi sėk­mės priežastis.

Tai, kad pro­ble­mų kro­vi­nių ga­be­ni­mo ver­sle vis dar aps­tu, pri­pa­žįs­ta BAMAP va­do­vas Ni­ko­la­j’us Bo­ro­vo­j’us. Jis pa­brė­žia, kad Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­ni­nių trans­por­to prie­mo­nių par­kas bei TIR sis­te­mo­je dir­ban­čių įmo­nių skai­čius ma­žė­ja, tuo tar­pu kai­my­ni­nė­se ša­ly­se jie ge­rė­ja 15–20 proc. per me­tus. Eu­ro 3 ir Eu­ro 4 rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čių au­to­mo­bi­lių Bal­ta­ru­si­jos trans­por­to prie­mo­nių par­kuo­se tė­ra vos 44 proc., o Lie­tu­vo­je – 71 proc. Apie 60 proc. kro­vi­nių Bal­ta­ru­si­jo­je ga­be­na­ma au­to­mo­bi­lių trans­por­tu. Pa­ly­gi­ni­mui: Ru­si­jo­je – 30 proc., o dau­gu­mo­je kai­my­ni­nių ša­lių – 50 proc. Trans­por­to ver­slo da­lis pa­slau­gų sek­to­riu­je Bal­ta­ru­si­jo­je su­da­ro net 75 proc.

Kai ku­rios ve­žė­jų pro­ble­mos jau iš­spręs­tos. Vie­na iš opiau­sių, dėl ku­rios kil­da­vo dau­giau­sia nesu­si­pra­ti­mų mui­ti­nė­se, – kro­vi­nio kai­na jį ly­din­čiuo­se do­ku­men­tuo­se. Po 2007 m. lie­pos 16 d. iš­leis­to pre­zi­den­to įsa­ko “Dėl lais­vo tran­zi­to prin­ci­po Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­ko­je” ir nau­jo­jo Mui­ti­nės ko­dek­so pro­ce­dū­ros mui­ti­nė­se šiek tiek su­pap­ras­tė­jo. Da­bar mui­ti­nės pa­rei­gū­nai tik­ri­na, ar kro­vi­nių svo­ris, kie­kis bei pa­va­di­ni­mai ati­tin­ka nu­ro­dy­tus do­ku­men­tuo­se. Ki­ti duo­me­nys tu­rė­tų bū­ti ne­kon­tro­liuo­ja­mi ir juos nu­ro­dy­ti ne­bū­ti­na.

Ta­čiau kal­bė­ti apie tai, kad Bal­ta­ru­si­jos tran­zi­to pro­ble­mos iš­spręs­tos, – per­ne­lyg anks­ti. Už­sie­nio ša­lių ve­žė­jams vis dar te­be­tai­ko­ma pri­va­lo­ma pa­ly­da kai mui­ti­nės mo­kes­čiai vir­ši­ja 50 tūkst. do­le­rių. TIR pro­ce­dū­ra nu­ma­to to­kią ga­li­my­bę kiek­vie­nam Kon­ven­ci­jai pri­klau­san­čios ša­lies ve­žė­jui, ta­čiau pa­pras­tai pa­ly­da ski­ria­ma tiems, ku­rie jau sy­kį įtar­ti įsta­ty­mų pa­žei­di­mais. De­ja, Bal­ta­ru­si­jo­je ši nor­ma pri­va­lo­ma vi­siems, ker­tan­tiems ša­lies sie­ną. Mo­kes­tis – 0,5 do­le­rio už ki­lo­met­rą.

Jei už­sie­nio ve­žė­jui ka­da nors ki­lo pro­ble­mų Bal­ta­ru­si­jos mui­ti­nė­je, kro­vi­niui ga­ben­ti jis rink­sis ki­tą ke­lią. Ri­zi­ka, kad is­to­ri­ja pa­si­kar­tos, ir jo kro­vi­nį mui­ti­nės tar­ny­bos tik­rins mik­ro­sko­pu, per­ne­lyg di­de­lė. Dėl to dau­gu­ma už­sie­nie­čių ap­len­kia Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­ją. Spren­di­mą kon­fis­kuo­ti kro­vi­nį, ži­no­ma, pri­ima ne mui­ti­nės tar­ny­bos, bet teis­mas, ta­čiau drįs­tu­me tvir­tin­ti, kad bū­tent Bal­ta­ru­si­jos mui­ti­nė, o ne bran­gūs ke­liai ar ne­iš­plė­to­tas pa­ke­lių ser­vi­sas su­lai­ko tran­zi­to srau­tus per Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­ją. Pa­ke­lių in­fra­struk­tū­ros ne­iš­plė­to­ji­mas – tai jau pa­sek­mė: pri­va­čiam ver­slui ne­ap­si­mo­ka in­ves­tuo­ti į mo­te­lių ar de­ga­li­nių sta­ty­bą, nes trans­por­to srau­tas per Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­ją yra per­ne­lyg men­kas ir ne­at­pirk­tų ver­sli­nin­kų in­ves­ti­ci­jų.

„Šiuo me­tu Bal­ta­ru­si­jos ma­gist­ra­lė­se, ku­rio­mis ei­na di­džiau­sia tran­zi­to da­lis, per pa­rą te­pra­va­žiuo­ja 136 au­to­mo­bi­liai”, – tei­gė „Be­lav­to­dor” at­sto­vas Alek­san­dras Krich­ta. Tik kai ku­rio­se ke­lio Bres­tas–Mask­va ar Mins­ko žie­do at­kar­po­se eis­mas yra in­ten­sy­ves­nis.

Re­mian­tis kai ku­riais duo­me­ni­mis, tik 30 proc. ve­ži­mų Bal­ta­ru­si­jo­je ten­ka ša­lies ve­žė­jams – li­ku­sią rin­kos da­lį už­ima už­sie­nie­čiai. Pa­grin­di­niai bal­ta­ru­sių ap­tar­nau­ja­mi marš­ru­tai drie­kia­si iš Eu­ro­pos į Ru­si­ją ir at­gal. Čia ve­žė­jams ir ky­la dau­giau­sia pro­ble­mų.

Vi­sų pir­ma, ties Bal­ta­ru­si­jos–Ru­si­jos sie­na Ru­si­ja ati­da­rė pra­ne­ši­mų pri­ėmi­mo punk­tus, ku­rių pa­skir­tis – ana­lo­giš­ka mui­ti­nės pra­lei­di­mo punk­tams. Ta­čiau jie – tik smul­kme­na, pa­ly­gi­nus su Ru­si­jos po­li­ti­ka: ši ša­lis vi­sais bū­dais sten­gia­si iš­stum­ti Bal­ta­ru­si­jos ve­žė­jus iš sa­vo rin­kos. Ru­si­jos iš­duo­da­mų lei­di­mų Bal­ta­ru­si­jos ve­žė­jams su­ma­žė­jo 10 proc., o Ru­si­jos kro­vi­nių ga­be­ni­mo ver­slas ap­mo­kes­ti­na­mas kur kas ma­žes­niais mo­kes­čiais.

Apie lo­gis­ti­kos nau­dą

Dau­gu­ma Bal­ta­ru­si­jos įmo­nių, at­ėju­sių į rin­ką kaip ve­žė­jai, šiuo me­tu per­ei­na prie kro­vi­nių eks­pe­di­ja­vi­mo ver­slo: di­de­liems už­sa­ko­vams iš už­sie­nio pa­pras­čiau dirb­ti su vie­na eks­pe­di­ci­ne kom­pa­ni­ja ne­gu su ke­le­tu skir­tin­gų ve­žė­jų. Eks­pe­di­to­riui ne­bū­ti­na plės­ti sa­vo trans­por­to prie­mo­nių par­ko – tu­rė­da­mas kontr­aktus su rim­tais už­sie­nio už­sa­ko­vais, jis ga­li per­leis­ti da­lį kro­vi­nių pri­sta­ty­mo pa­slau­gų ki­tiems ve­žė­jams.Vie­ti­nės rin­kos iš­ma­ny­mas bal­ta­ru­sių eks­pe­di­to­riams lei­džia pa­rink­ti op­ti­ma­lų marš­ru­tą, tai su­trum­pi­na kro­vi­nio pri­sta­ty­mo ter­mi­nus bei su­ma­ži­na iš­lai­das.

Eu­ro­pos eks­per­tų ma­ny­mu, lo­gis­ti­kos ga­li­my­bės – di­džiu­lis re­zer­vas, ku­ris kol kas ma­žai iš­nau­do­ja­mas. Ge­rai or­ga­ni­zuo­ta lo­gis­ti­ka tiek ga­min­to­jams, tiek pre­kiau­to­jams ur­mu duo­da pa­pil­do­mą 15 proc. pel­ną. Šiuo me­tu kur kas svar­biau ne pa­ga­min­ti pre­kę, o ją par­duo­ti. Kro­vi­nys tu­ri gu­lė­ti san­dė­liuo­se ne dau­giau kaip 3–5 die­nas. Lo­gis­ti­kos nau­dą ga­lų ga­le su­pra­to ir Bal­ta­ru­si­jos val­džia – šiuo me­tu ren­gia­ma pro­gra­ma dėl lo­gis­ti­kos sis­te­mos to­bu­li­ni­mo. Ma­no­ma, kad dar šie­met ji bus pri­im­ta ir įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 die­nos. Lo­gis­ti­kos cen­trai dirbs pa­gal to­kią sche­mą: kro­vi­niai iš Azi­jos ša­lių, skir­ti Eu­ro­pos var­to­to­jams, bus ga­be­na­mi kro­vi­ni­niais lėk­tu­vais į Bal­ta­ru­si­ją, iš čia, per­krau­ti į Bal­ta­ru­si­jos įmo­nių kro­vi­ni­nius au­to­mo­bi­lius, ke­liaus už­sa­ko­vams. To­kių cen­trų sta­ty­ba pla­nuo­ja­ma Mins­ko, Bres­to ir Vi­tebs­ko sri­ty­se. In­ves­ti­ci­jos į vie­ną to­kį cen­trą sieks 350–400 mln. do­le­rių.

Jei šis pro­jek­tas bus re­a­li­zuo­tas, bal­ta­ru­sių kro­vi­nių ve­žė­jai gaus pa­pil­do­mų už­sa­ky­mų. Siun­tė­jai bei ga­vė­jai taip pat ne­liks nu­skriaus­ti – Bal­ta­ru­si­jos lo­gis­ti­kos cen­trai tu­rė­tų su­trum­pin­ti kro­vi­nio ga­be­ni­mo lai­ką. Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­nių ga­be­ni­mo ver­slo ap­žval­ga ro­do, kad pro­ble­mų šios ša­lies ve­žė­jai tu­ri aps­čiai, ta­čiau per pas­ta­ruo­sius pus­an­trų me­tų pa­siek­tas pa­ge­rė­ji­mas bei per­spek­ty­vūs pro­jek­tai ska­ti­na op­ti­mis­ti­nes nuo­tai­kas.

Vladimiras ČECHUTA

"Transporto pasaulis"
Sausis Nr. 1 (85)

"Linava" informuoja

Kronika

Naijienos

Aktualijos

Problemų daug, tačiau ir pasidžiaugti yra kuo

Eismas

Prieš karą keliuose – įstatymais

Saugumo keliuose kaina- milijardai eurų

Modeliai

Naujienos

Naujienos

Rinkos užkariavimas - nuo surinkimo

Pas kaimynus

Baltarusija : šviesa tunelio gale?

Svečiai

Mes – į Baltarusiją, baltarusiai – pas mus

Patirties – į Lietuvą

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

“Berlingo”, bet naujas

Transporto politika

Kelių mokesčiai: lankstumas, įvairovės, patirtis

Rytų ir Vakarų jungtis

Žinotina

Europadėklai – idealus logistikos sprendimas

Teisė

Akcijų apskaita bendrovėse ir jų perleidimas

Sveikata

Naujo automobilio salonas- grėsmė svaikatai?

Muziejus

Švediškuosius junginius turėjo ne tik švedai