Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Akcijų apskaita bendrovėse ir jų perleidimas

Tęsdami praėjusiame žurnalo „Transporto pasaulis“ numeryje pradėtą temą apie akcijų apskaitą uždarosiose akcinėse bendrovėse bei šių akcijų perleidimo ypatumus, šį kartą norėtume trumpai aptarti uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumus bei jų sudarymo tvarką.

Pagrindinius reikalavimus uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimo sutartims nustato Akcinių bendrovių įstatymas bei Civilinis kodeksas. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartims galiojantys įstatymai taiko paprastą rašytinę formą, notariškai tvirtinti ar privalomai registruoti registre šių sutarčių nereikia. Nėra patvirtintos ir privalomos tipinės sutarties formos, tačiau negalima teigti, kad šių sutarčių sudarymo procedūra bei turinys gali būti visiškai laisvos formos. Įstatyme egzistuoja tiek nustatyta šių sutarčių sudarymo tvarka bei privaloma ikisutartinė akcininkų informavimo procedūra, tiek griežti šių sutarčių turinio reikalavimai, kuriuos ir aptarsime žemiau.

Kas gali parduoti akcijas?

Šis klausimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas ir aiškus, tačiau faktiškai įstatymas nustato tam tikrus apribojimus, susijusius su akcijų pirkimo – pardavimo sutarties šalimis. Akcijas gali perleisti tik tie bendrovės akcininkai, kurių turimos akcijos yra visiškai apmokėtos. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, didinant įstatinį kapitalą iš papildomų akcininkų įnašų, paprastai yra pasirašoma akcijų pasirašymo sutartis, kurioje numatomi terminai, per kuriuos akcininkas privalo įmokėti pradinius įnašus už įsigyjamas akcijas, ir terminai, per kuriuos akcininkas privalo akcijas visiškai apmokėti. Akcijų apmokėjimo statusas – visiškai apmokėtos ar ne – fiksuojamas bendrovės akcijų apskaitos dokumentuose. Taigi įstatymas leidžia perleisti tik visiškai apmokėtas bendrovės akcijas.

Antra, jei akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t.y. akcijos yra įgytos galiojant santuokai, parduodant akcijas yra būtinas sutuoktinio sutikimas. Paprastai toks sutikimas išreiškiamas abiem sutuoktiniams pasirašant akcijų perleidimo sutartį kartu. Rečiau pasitaiko, tačiau įmanoma, jog sutuoktinis, neįregistruotas bendrovės akcijų apskaitoje kaip bendrovės akcininkas, pateikia notarine forma patvirtintą sutikimą. Jei akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jas perleidus tretiesiems asmenims be sutuoktinio sutikimo, pastarasis turi teisę tokį akcijų perleidimo sandorį ginčyti teismine tvarka ir reikalauti pripažinti jį negaliojančiu.

Pranešimo apie perleidžiamas akcijas tvarka

Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. nustato, jog apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių bei kainą. Ypač dėmesys atkreiptinas į tai, kad pranešime dėl planuojamo bendrovės akcijų perleidimo turi būti nurodyta numatoma pardavimo kaina – šis momentas yra labai svarbus, kadangi vėliau akcijų pardavėjas nebegali jų parduoti mažesne kaina, nei nurodyta pranešime bendrovei. Parduoti akcijas didesne kaina, nei nurodyta pranešime, įstatymas nedraudžia, tačiau siekdamas jas parduoti mažesne kaina, akcininkas privalo iš naujo pradėti bendrovės ir jos akcininkų informavimo procedūrą.

Pranešimo apie ketinamas parduoti akcijas procedūra yra reikalinga todėl, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. pirmumo teisę įsigyti parduodamas akcijas turi visi asmenys, kurie pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dieną buvo uždarosios bendrovės akcininkai. Pažymėtina, kad įstatymas leidžia bendrovės įstatuose numatyti ir kitokias pirmumo įsigyti bendrovės akcijas sąlygas, nei aukščiau nurodytosios.

Gavęs pranešimą apie planuojamas parduoti akcijas, bendrovės administracijos vadovas (direktorius) privalo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pranešimo gavimo informuoti kitus bendrovės akcininkus, teikdamas jiems rašytinį pranešimą, kuriame nurodoma:

· parduodamų akcijų skaičius;

· siūloma pardavimo kaina;

· terminas, per kurį akcininkas gali pranešti bendrovei apie ketinamas įsigyti akcijas.

Praėjus ne daugiau kaip 45 dienoms nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo, bendrovės vadovas privalo informuoti akcininką apie kitų akcininkų pageidavimą įsigyti jo parduodamas akcijas. Jei tokių pageidavimų nebuvo pareikšta, akcininkas įgyja teisę parduoti akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime apie ketinimą perleisti akcijas.

Pažymėtina, kad ši informavimo apie ketinamas perleisti akcijas tvarka taikoma tik tais atvejais, kai akcijos yra perleidžiamos pirkimo – pardavimo būdu. Perleidžiant akcijas kitomis galimomis formomis (dovanojimo, paveldėjimo ir pan.), šie reikalavimai netaikomi, ir išankstinė ikisutartinė informavimo procedūra nėra vykdoma.

Akcijų pirkimo – pardavimo sutartys

Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties formą reglamentuoja bendrosios įstatymų nuostatos, reglamentuojančios sandorių formą. Ši sutartis sudaroma paprasta rašytine forma. Nėra reikalavimo tokią sutartį tvirtinti notariškai, nors ir yra diskutuojama, kad notarinė šių sandorių forma būtų naudinga. Tačiau Akcinių bendrovių įstatymas nustato griežtus specifinius reikalavimus rašytinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties turiniui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jei rašytinėje akcijų perleidimo sutartyje nėra bent vieno iš žemiau nurodytų duomenų, tokia sutartis laikoma negaliojančia pagal Akcinių bendrovių įstatymo 46 str. 4 d. ir akcijų apskaitą tvarkantis asmuo neturi teisės pagal tokią sutartį daryti įrašų bendrovės akcijų apskaitoje.

Taigi, Akcinių bendrovių įstatymo 46 str. numato, kad rašytinėje sutartyje dėl uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo turi būti nurodyta:

· bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė;

· perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė;

· privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės.

Kaip jau minėjome, jei rekvizitų sutartyje nėra, akcijų perleidimo sutartis bus negaliojanti.

Sudarius akcijų perleidimo sutartį, bendrovės akcijų apskaitoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruojami pasikeitę duomenys – daromi atitinkami įrašai akcininkų vertybinių popierių sąskaitose arba kiti įrašai akcijų apskaitos dokumentuose ir materialiose akcijose ar akcijų sertifikatuose, priklausomai nuo to, kokios akcijos – materialios ar nematerialios – yra perleidžiamos.

Advokatė Reda Aleksynaitė

"Transporto pasaulis"
Sausis Nr. 1 (85)

"Linava" informuoja

Kronika

Naijienos

Aktualijos

Problemų daug, tačiau ir pasidžiaugti yra kuo

Eismas

Prieš karą keliuose – įstatymais

Saugumo keliuose kaina- milijardai eurų

Modeliai

Naujienos

Naujienos

Rinkos užkariavimas - nuo surinkimo

Pas kaimynus

Baltarusija : šviesa tunelio gale?

Svečiai

Mes – į Baltarusiją, baltarusiai – pas mus

Patirties – į Lietuvą

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

“Berlingo”, bet naujas

Transporto politika

Kelių mokesčiai: lankstumas, įvairovės, patirtis

Rytų ir Vakarų jungtis

Žinotina

Europadėklai – idealus logistikos sprendimas

Teisė

Akcijų apskaita bendrovėse ir jų perleidimas

Sveikata

Naujo automobilio salonas- grėsmė svaikatai?

Muziejus

Švediškuosius junginius turėjo ne tik švedai