Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Visuomeninis transportas Europos širdyje

Praėjusių metų spalį asociacijai „Linava“ priklausančių keleivinių transporto įmonių atstovų delegacija lankėsi „Busworld Europe“ parodoje Belgijoje. Drauge aplankytos Briuselio bei Hagos visuomeninio transporto įmonės. Šįkart žurnalo skaitytojams – kuo ir kaip važinėja dviejų išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių – Belgijos bei Olandijos – gyventojai.

Briuselio gyventojai patenkinti visuomeniniu transportu

Atrodytų, kur dar galėtum rasti pavyzdinę visuomeninio transporto sistemą, jei ne Europos Sąjungos širdyje – Briuselyje? Briuselio gyventojai patvirtina: jų viešasis transportas funkcionuoja beveik idealiai, metro, tramvajai, autobusai važiuoja tiksliai it laikrodis, pasiekti kelionės tikslą visuomeniniu transportu dažnai pavyksta greičiau nei nuosavu automobiliu. Nors, tiesą pasakius, dėl puikiai suderintų šviesoforų, miestą išraizgiusių tunelių net piko valandomis mieste neteko matyti tokių spūsčių, kokios pastaruoju metu vilniečius pasitinka kiekvieną rytą ar pavakarę.

Belgijos sostinės regione gyvena apie 950 tūkst. žmonių (apie 9 proc. visų šalies gyventojų). Briuselis dažnai vadinamas Europos sostine, čia įsikūrusios pagrindinės Europos Sąjungos ir NATO institucijos. Be to, šiame mieste dirba daugybė tarptautinių kompanijų, savo atstovybes čia įkūrė daugiau nei tūkstantis užsienio organizacijų, 60 užsienio bankų. Nuolatos į miestą suplūstantiems papildomiems keleivių srautams vežti, be abejo, reikalingas itin efektyvus visuomeninis transportas.

STIB – pagrindinis vežėjas

Ant kiekvienos mieste važinėjančios transporto priemonės negali nepastebėti abreviatūros STIB. Tai – pagrindinio miesto vežėjo, aptarnaujančio Belgijos sostinės regioną, ženklas. Vežėjams iš Lietuvos buvo įdomu susipažinti su didžiulės įmonės darbu iš arti. Be pagrindinės veiklos – keleivių vežimo – STIB verčiasi garantiniu bei einamuoju autobusų remontu, pirkimų organizavimu, multimodalinio transporto tyrimais, automobilių nuoma, stotelių dviračiams rengimu, remia įvairius šventinius renginius mieste.

Bendrovėje dirba beveik 6400 darbuotojų, didžioji dalis – vairuotojai. STIB – vienas iš didžiausių darbdavių Briuselyje. Miestą išraizgiusiu 687 km visuomeninio transporto maršrutų tinklu per metus vežama 270 mln. keleivių. Iš jų apie 28,2 proc. gabena tramvajus, 47,3 proc. – metropolitenas, 24,5 proc. – autobusai. Mieste yra trys metro linijos, besidriekiančios 50 kilometrų, 18 tramvajaus linijų, kurių ilgis – 220 km ir 47 autobuso maršrutai, kurie nusitęsia 530 km. Mieste dirba trys visuomeninio transporto operatoriai, aptarnaujantys tramvajus, metro bei autobusus. Visą sistemą valdo bei papildomas paslaugas teikia Generalinis direktoratas. Valdymo struktūra gana sudėtinga: viešąjį transportą kuruoja Federacinė valdžia, apimanti visą šalį (sutartys su geležinkeliais), Flandrijos regiono valdžia (turi generalinę sutartį su savo įmone, 45 proc. jos turimų maršrutų aptarnauja subkontraktininkai), Valonijos regiono valdžia (sutartis su transporto kompanija TEC, kuri taip pat samdo privačius vežėjus). Briuselio regiono valdžia pasirašiusi sutartį su savivaldybės įmone STIB, kuri visus maršrutus aptarnauja savais autobusais. Dabartinė STIB sutartis su municipalitetu galioja iki 2011 metų.

40 proc. bilieto kainos Briuselyje padengia keleiviai, likę pinigai skiriami iš biudžeto. Briuselio gyventojams bei svečiams patogu tai, kad tas pats visuomeninio transporto bilietas galioja visame Briuselio regione – nesvarbu, kuriam vežėjui priklauso transporto priemonė. Važiavimo valanda kainuoja 1,5 euro, bilietas visai dienai – 4 eurus. Mėnesinius bilietus, kaip ir visur, įsigyti pigiau, keleiviams taikomos įvairios lengvatos. 65-erių sulaukę žmonės visoje šalyje važiuoja nemokamai. Kol kas bilietai Europos Sąjungos sostinėje tebėra popieriniai, tačiau kaip tik šiuo metu įgyvendinamas elektroninių bilietų projektas.

Keleivius Europos Sąjungos sostinėje veža apie 600 maždaug šešių metų senumo autobusų, daugiausia – „Vanhool“, „Jonker“, „Mercedes-Benz“. Garantinę autobusų priežiūrą atlieka STIB remontininkai, tačiau už viską (detales bei darbuotojų darbo valandas) pateikiamos sąskaitos autobusų pardavėjui, kuris jas apmoka. Jei reikiama detalė laiku nepristatoma, iš gamintojo skaičiuojama 0,1 proc. delspinigių nuo transporto priemonės vertės. Autobusų tiekėjas apmoka ir du remontininkų etatus.

STIB vykdo įvairius aplinkosaugos projektus. Pasak įmonės vadovų, miesto valdžia jau dabar reikalauja Euro 5 standartus atitinkančių transporto priemonių, todėl briuseliečiai pirmieji Europoje pradėjo autobusuose naudoti suspaustas gamtines dujas, specialius filtrus kietosioms dalelėms surinkti. Šiuo metu parke yra 20 gamtinėmis dujomis važinėjančių autobusų, netrukus jų turėtų padaugėti iki 70.

Konkursai

Į Briuselio keleivių vežimo rinką STIB atėjo laimėjusi tarptautinį konkursą. Bendrovė pasiūlė miestui daugiausia privalumų: reguliarų autobusų, tramvajų ir metro susisiekimą, sujungusį miesto Pietų bei Šiaurės regionus, taip pat galimybę vienu metu vežti daug žmonių. STIB vadovų teigimu, rytinio piko metu Pietų ir Šiaurės regionus jungiančiais maršrutais autobusai važiuoja kas penkias minutes, per tūkstantį keleivių vežantys tramvajai piko valandomis kursuoja kas tris minutes. Net labiausiai apkrautuose maršrutuose maksimalus laukimo laikas piko metu – apie 6 min.

Konkurso sąlygose numatoma, kokį turtą privalo turėti į rinką ateinanti visuomeninio transporto įmonė, kokias paslaugas ji teiks, kiek bus subsidijuojama iš visuomenės resursų. Taip pat apibrėžiama skatinimo bei nuobaudų sistema. Pasirašomas kontraktas apibūdina tikslus, darbus, uždavinius ir paslaugas, kurių miestas tikisi iš STIB, o ši įsipareigoja visa tai įvykdyti. Valdžia savo ruožtu įsipareigoja sudaryti vežėjui tinkamas darbo sąlygas. Kasmet visuomeninio transporto įmonę tikrina savivaldybės auditas, kurio darbuotojai laukia su nerimu: nuo jo išvadų priklauso, ar įmonė bus premijuojama ar baudžiama. Jei metiniai įsipareigojimai įvykdomi, miesto valdžia taiko ekonominio darbuotojų skatinimo sistemą. STIB veiklą stengiasi organizuoti taip, kad kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas už savo veiklos sritį bei galutinius darbo rezultatus.

Šiuo metu Briuselyje plečiamos tramvajaus linijos, atidaromi nauji autobusų maršrutai. Miesto ypatybė – transporto priemonė „premetro“, kuri iš tiesų yra požeminis tramvajus. Briuselyje tramvajus egzistuoja daugiau nei šimtmetį, o nuo 1969-ųjų buvo pradėtas modernizuoti į greitaeigį. Dalis tramvajaus linijų perdirbta į metropoliteną, kuris yra efektyvesnis: nors Briuselyje jo trasų ilgis penkis kartus trumpesnis, jomis keleivių vežama 1,5 karto daugiau.

Hagos visuomeninio transporto įmonėje

Kitą dieną keleivių vežėjai iš Lietuvos apsilankė Olandijoje, 1887 metais įsteigtoje Hagos miesto visuomeninio transporto įmonėje HTM. Šiame mieste keleivius taip pat veža autobusai, tramvajai bei miesto tipo traukiniai. Per metus nuvažiuojama per 8 mln. kilometrų mieste ir 15 mln. – traukiniais. Įmonė eksploatuoja 169 žemagrindžius miesto ir 50 turistinių autobusų.

Norėdami patekti į rinką, visi olandų vežėjai privalo dalyvauti tarptautiniuose konkursuose. HTM, ilgą laiką priklausiusi miesto savivaldybei, prieš dešimt metų buvo privatizuota ir laimėjo pirmą sykį skelbtą tarptautinį konkursą miestui aptarnauti. Po privatizavimo, pasak parko vadovų, pradėta gyventi taupiau: iš tūkstančio darbuotojų įmonėje liko tik apie penki šimtai. Be to, verčiamasi papildoma veikla, ieškoma kitų būdų uždirbti.

Kontraktas su vežėju Olandijoje sudaromas šešiems, aštuoniems ar dvylikai metų. Artimiausias konkursas autobusų maršrutams aptarnauti Hagos mieste vyks 2009-aisiais, 2012 m. – tramvajams bei traukiniams.

Maždaug 30 proc. su keleivių vežimu susijusių išlaidų Hagoje kompensuoja miesto savivaldybė, likusius įmonė privalo uždirbti pati. Pasak parko vadovų, konkurencija dėl patekimo į rinką yra didžiulė, todėl vežėjas privalo dirbti itin efektyviai. HTM remontuoja autobusus, rengia remontininkus, turi tam įgiję licenciją. Įmonės teritorijoje įrengti talpūs atsarginių detalių sandėliai. Kadangi žemė Olandijoje brangi, jų lentynos iškeltos aukštai į viršų, o reikiamą detalę nukelia specialus keltuvas.

Artėjanti tarptautinio konkurso data verčia įmonės darbuotojus dar labiau pasitempti, iš anksto ieškoti naujų verslo sričių, jei keleivių vežimo rinkoje išlikti nepavyktų. Įmonės vadovai tikisi, kad, nelaimėję 2009-ųjų konkurso, galėtų išgyventi remontuodami autobusus.

Kaip ir visoje Europos Sąjungoje, daug dėmesio Hagoje skiriama ekologijai. Į autobusus, kurių varikliai atitinka Euro 1, 2, 3 normas, reikalaujama montuoti specialius filtrus. Tai nemažos papildomos išlaidos vežėjams, kadangi vieno filtro kaina – 10 tūkst. eurų. Tačiau dar daugiau nerimo parko vadovams kelia savivaldybės reikalavimas artimiausiu metu pereiti prie gamtinėmis dujomis varomų autobusų. Bendrovė įpareigojama turėti parke ne mažiau kaip150 tokių transporto priemonių. Tuomet HTM taptų daugiausia dujinių autobusų turinčia įmone Europoje. Tačiau, pasak įmonės vadovų, jei visi Hagoje važinėjantys autobusai būtų varomi gamtinėmis dujomis, jų atsargų mieste pritrūktų. Problemų kyla ir su įmonės personalu: darbininkus, mechanikus prireiks mokyti iš naujo, keisti darbo saugos reikalavimus, pastatyti dujų pylimo stotį. Be to, olandų teigimu, dujinių autobusų eksploatavimo savikaina maždaug 25 proc. didesnė nei varomų dyzelinu. Jei savivaldybės vadovai primygtinai nereikalautų suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų, HTM darbuotojai mieliau rinktųsi ne mažiau ekologiškas transporto priemonės su Euro 5 reikalavimus atitinkančiais varikliais. Tačiau miesto valdžios žodis įmonei – įstatymas, todėl kitais metais HTM planuoja turėti jau 66 dujinius autobusus.

Keleivių vežėjai aplankė ir pavažinėtais autobusais prekiaujančią įmonę „HolandBus“, kur apžiūrėjo siūlomus pirkti autobusus.

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Vežėjų žinios"
Sausis Nr. 1 (85)

"Linava" informuoja

Naujienos

Degalai

„Aris Baltija“ siūlo kuro korteles

Klausimėlis

Degalų kortelės: patogumas ar landa vagims?

Modeliai

“Irisbus” šeimyną papildė “Daily Tourys”

Mūsų kalba

Neteiktini vertiniai – praeities palikimas

Stambiu planu

“Mercedes-Benz Vito” ir “Vito” 4x4

Vežėjų mokykla

Būsimieji trakeriai – ir Joniškyje

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Perspektyvos

Dyzelinas iš dujų ir pjuvenų?

Keleivinis transportas

Visuomeninis transportas Europos širdyje

Technika

Navigacija sunkvežimiuose: problemos ir perspektyvos

Teisė

2004 m. priimtų teisės aktų apžvalga