Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Kelių mokesčiai: lankstumas, įvairovės, patirtis

Spūsčių problema – vis aktualesnė

Visame pasaulyje krovinių srautai nuolat didėja, didėja ir eismo intensyvumas. Automobilių keliai, kai kuriose jų atkarpose tampa sunkiai pervažiuojami dėl susidarančių transporto spūsčių. Šią problemą bandoma spręsti įvairiais būdais: skatinant multimodalinius vežimus, didinant leistiną bendrąją automobilio bendrąją masę, apmokestinant kelių infrastruktūrą ir pan. Tačiau spūsčių problema tampa vis aktualesnė visose išsivysčiusiose valstybėse.

Net ir tose šalyse (Olandija, Šveicarija, Austrija, Vokietija), kur gerai išplėtota geležinkelio infrastruktūra ir/ar, vandens transportas, automobilių transportas užima pirmaujančias pozicijas vežant krovinius. Apibendrinant įvairių šalių specialistų pateiktus faktus ir skaičius, aiškėja bendra tendencija – delsimas šioje srityje tampa pavojingas visai ekonomikai.

Šiuo metu Europos Sąjungos direktyvose ir kituose teisės aktuose, kurie reglamentuoja transporto priemonių ir kelių infrastruktūros apmokestinimą, vyrauja nuostata, kad kelių infrastruktūros kaštus turi padengti kelių naudotojai – moka kelių naudotojas, teršėjas. Šias nuostatas teisingiausiai atspindi elektroninis kelių infrastruktūros apmokestinimas, nepriklausomai nuo to, kokio tipo elektroninio apmokestinimo sistema būtų įdiegta (palydovinė, mikrobangų ar kita sistema).

Pateiksiu keletą labiausiai įstrigusių pavyzdžių apie atskirose šalyse įdiegtas elektroninio apmokestinimo sistemas.

Vokietija: moka naudotojas

Nuo 2005 metų sausio 1 d. Vokietijos greitkeliuose įdiegta “Toll Collect” sistema, kurios dėka sėkmingai pradėtas rinkti mokestis už sunkiasvorių krovininių automobilių važiavimą keliais. Ši sistema sukurta siekiant supaprastinti mokesčių surinkimą bei įgyvendinti principą – moka kelių naudotojas. Turėdami automobilio kabinoje įrengtą specialų įtaisą (On-Board Unit – OBU), vairuotojai gali naudotis šiais automatinio apmokestinimo sistemos privalumais: jiems nereikia patiems įsiregistruoti, persiregistruoti arba išsiregistruoti kelio ruože, belieka tik saugiai važiuoti, o visa kita atlieka moderni “Toll Collect”. Ji leidžia išvengti nereikalingų sustojimų ir transporto grūsčių prie rinkliavos punktų greitkeliuose. Skirtingai nuo eurovinjetės sprendimų, ši sistema užtikrina, kad kiekvienas moka tik už tai, kiek jis naudojasi kelių infrastruktūra – tiksliai ir teisingai.

Keliuose yra įdiegta aparatūra, leidžianti per palydovą stebėti transporto judėjimą, kurio duomenys mobiliuoju ryšiu perduodami į pagrindinį kompiuterį. Sunkvežimių vairuotojai, neturintys į automobilį įmontuoto specialaus prietaiso, privalo sumokėti rinkliavą internetu arba naudotis atsiskaitymo automatais. Šiuo metu rinkliavų kol kas nereikia mokėti už krovinines transporto priemones, kurių bendroji masė mažesnė nei 12 tonų.

Įvedus nuo atstumo priklausantį kelių mokestį, Vokietijoje pagerėjo susisiekimo infrastruktūros finansavimas. Anksčiau buvo įprasta greitkelių tinklo plėtrą ir priežiūrą finansuoti iš surinktų į valstybės biudžetą mokesčių. Tačiau įvedus atskirą nuo nuvažiuoto atstumo priklausančią kelių rinkliavą, pereita prie finansavimo sistemos, kai moka naudotojas. Pastarojoje mokesčių sistemoje kiekvienas moka tik už tai, kiek pasinaudojo infrastruktūra.

Mokamų greitkelių ilgis Vokietijoje yra apie 12000 km bei daugiau kaip 2200 km nuovažų. Per metus krovininio transporto (>12 tonų) jais nuvažiuota 23 mlrd. kilometrų. Kelių infrastruktūros mokestis, priklausomai nuo automobilio ašių skaičiaus bei jo atitikimo euro standartams, yra nuo 9–14 euro ct/km, vidutinis mokestis – 12,4 euro ct/km. Per metus surinkti mokesčiai už kelių infrastruktūrą biudžetą papildo maždaug 3 mlrd. eurų.

Austrija: rinkliavos didesnės nei Vokietijoje

Austrijoje pirmasis mokamas greitkelis atsirado daugiau kaip prieš 35-erius metus, o nuo 2004 m. sausio 1 d. čia įdiegta elektroninė kelių apmokestinimo sistema. Pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių apmokestinami visi sunkvežimiai, kurių bendroji masė didesnė nei 3,5 t. Iki 3,5 tonos automobiliams išliko vinjetės mokestis. Įdiegus šią sistemą, Austrijos kelių infrastruktūra apmokestinama didžiulėmis rinkliavomis (gerokai brangiau nei Vokietijoje). Tai daroma siekiant riboti transporto tranzito srautus per Austrijos teritoriją, nes jų daugėjimas sukelia didelių ekologinių bei socialinių nuostolių. Dviejų ašių sunkvežimis moka 0,130 euro/km, trijų ašių – 0,182 euro/km, o keturių ir daugiau ašių – 0,273 euro/km. Mokestis renkamas įdiegus elektroninės rinkliavos sistemą, kuriai naudojama 5,8 GHz dažnio trumpojo nuotolio mikrobangų technologija.

Šveicarija: mažiausi kaštai nuo surenkamų mokesčių

Šveicarijoje taip pat funkcionuoja automatinė kelių apmokestinimo sistema, kurios mokesčiai yra patys didžiausi. Nuo 2001 m. sausio 1 d. Šveicarija įvedė mokestį krovininiam transportui, kurio bendroji masė didesnė nei 3,5 t. Mokestis priklauso nuo automobilio masės bei emisijos klasės ir apskaičiuojamas pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių (34 tonų, EURO II sunkvežimis moka 0,20 euro/km). Sistema naudoja mikrobangų technologiją, kurios pagalba informacija nuskaitoma specialia elektronine kortele.

Pastarosios dvi valstybės yra specifiniame Alpių regione, todėl, siekiant čia riboti krovinį transportą bei rinktis alternatyvias transporto rūšis (geležinkelių ar jūrų transportą), krovininiam transportui taikomi didesni mokesčio tarifai nei Vokietijoje.

Kelių apmokestinimo sistemų eksploatavimo kaštai mažiausi yra Šveicarijoje (6–8 proc.), Austrijoje jie siekia – 10–12 proc., o Vokietijoje – 20–22 proc.

Rusija: neaiški mokesčio ateitis

Rusijoje pastaraisiais metais gerokai didėjo tiek bendras metinis paros eismo intensyvumas, tiek sunkiasvorio automobilių transporto srautas, turintis didelės įtakos kelių ilgaamžiškumui. Kelių sektoriui skiriamas finansavimas, lyginant skiriamą finansavimą kelių sektoriui su BVP augimu šalyje, nuo 2000 metų nuolat mažėjo, todėl buvo atlikta studija kelių mokesčiui pagal nuvažiuotus kilometrus įdiegti. Žinoma, tai yra daugiau politinis klausimas, todėl bent apytiksliai atsakyti, kada minėtasis mokestis Rusijoje bus įvestas, kol kas nedaug kas ryžtųsi.

Olandija: vinjetės mokesčio įvairovės

Olandijoje galioja vinjetės mokestis ir yra rinkliavų sistema už važiavimą tuneliais. Vinjetės mokestis diferencijuojamas pagal naudojimosi trukmę: metinis, mėnesinis, savaitinis ar dienos bei transporto priemonės atitikimą euro standartams. Tačiau buvo konstatuojama, kad Olandija praranda konkurencingumą, nieko neveikimas tampa pavojingas visos šalies ekonomikai. Olandai planuoja nuo 2012 m. įvesti visoje šalyje mokestį už nuvažiuotus kilometrus pagal tokią formulę:

M="k×km×k1×k2×k3

(M- mokesčio dydis; k – mokestis už 1 km; km – nuvažiuoti km; k1 – laiko koef.; k2 – vietos koef.; k3 – aplinkos teršimo koef.).

Mokestį planuojama rinkti elektroniniu būdu. Spūsčių problema iškelta vyriausybės lygiu. Šiuo metu Amsterdame piko valandomis yra ne kelios, o viena didelė transporto grūstis.

Kaip apmokestinami įvažiavimai į didmiesčius

Sprendžiant transporto priemonių spūstis bei skatinant centrinėje miesto dalyje dirbančius žmones naudotis viešuoju transportu, buvo priimtas sprendimas apmokestinti įvažiavimą į Londono centrą. To dėka transporto spūstys Londono teritorijoje sumažėjo 30 proc., mažiau registruojama avarijų, mažesni išmetamų teršalų kiekiai ir surenkama apie 100 mln. svarų per metus. Tačiau kaip parodė statistika, spūstims didžiausią įtaką turi mokesčio dydis: įvedus 5 svarų sterlingų (£) mokestį, automobilių srautai miesto centre iš pradžių sumažėjo. Po to tarifą teko didinti iki 8 £ dėl vėl didėjančių spūsčių. Pastaruoju metu svarstoma šį mokestį didinti iki 11£.

Sprendžiant transporto spūstis Stokholme, apmokestintas įvažiavimas į miesto centrą. Įvažiavimo mokestis diferencijuojamas pagal gatvių apkrovimą: piko valandomis (7.30–8.30 bei 4.00–5.30) 2 eurai, vidutinio piko periodu (7.00–7.30; 8.30–9.00; 3.30–4.00; 5.30–6.00) – 1,5 euro bei mažiausio apkrovimo metu (likusiomis paros valandomis – 1 euras). Įvedus šiuos mokesčius sumažėjo spūstys, avaringumas, išmetamų teršalų kiekiai.

Elektroninių mokesčių ateitis

Pastarųjų metų tarptautiniuose kelininkų renginiuose prieita prie išvados, kad kelių infrastruktūros mokesčių sistema, paremta nuvažiuotais kilometrais, yra efektyvesnė bei pažangesnė, nei vinječių ar panašių sistemų naudojimas. Tačiau elektroninio apmokestinimo srityje reikia dar daug ką nuveikti, kad transporto infrastruktūros mokesčių pagalba būtų skatinami multimodaliniai vežimai. Pavyzdžiui, iš Kinijos į Roterdamą sunkvežimių vilkstinė važiuoja 17 parų, laivas plaukia 45 paras, o transportavimo sunkvežimiais kaštai apie 3 kartus mažesni. Šie skaičiai liudija, kad greitu laiku sunkvežimiai masiškai važiuos iš Kinijos į Europą, todėl kuriama sistema turės veikti globaliu mastu ir turi būti suderinta su Kinijos, Rusijos, Ukrainos EMS sistemomis.

Mokslininkai prognozuoja, kad po 10–15 metų elektroninis apmokestinimas bus įdiegtas daugelyje ES valstybių.

Pranešimuose kelių ekonomikos tema teigiama, kad Vokietijoje, Austrijoje ir kitose valstybėse, kur įdiegtas elektroninis infrastruktūros apmokestinimas, krovininis automobilių transportas pradėjo daugiau važiuoti ne pagrindiniais keliais ir juos gadinti. Taip pat buvo pastebėta, kad tuščių sunkvežimių dalis gerokai sumažėjo.

Lietuviškieji mokesčiai bus diferencijuoti

Po pernykščio Pasaulinės kelininkų asociacijos (PIARC) Paryžiaus kongreso dar labiau išryškėjo, kaip visos problemos yra aktualios ir Lietuvai. Asfaltbetonio dangos ilgaamžiškumas, jos kokybinės savybės priklauso ne tik nuo asfaltbetonio sudėties, kelio sankasos sluoksnių, klimato sąlygų, bet ir automobilių ašinių apkrovų, jų ciklų skaičiaus. Svarbu, kad asfaltbetonio dangos būtų pritaikytos (sustiprintos) leistinoms ašinėms apkrovoms. Atsižvelgiant į 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvoje 96/53/EB nustatytus reikalavimus, Lietuva įpareigota leisti krovininėms transporto priemonėms važiuoti keliais su varančiosios ašies apkrova į kelio dangą 11,5 tonos, tačiau šiuo metu tik 20 proc. magistralinių ir krašto kelių pritaikyti šiai apkrovai. Apskaičiuota, kad vien tik valstybinės reikšmės keliams tenka 80 proc. transporto ašių apkrovų, o eismo intensyvumas nuolat didėja.

Lietuvoje principas moka kelių naudotojas įgyvendinamas iš dalies. Autobusų ir krovininių transporto priemonių savininkai ar valdytojai moka naudotojo mokestį tik važiuodami magistraliniais keliais. Įvertinus daugelyje ES šalių taikomą praktiką, naudotojo mokesčiu gali būti apmokestinti ir lengvieji automobiliai (Čekija, Slovakija, Vengrija ir kt.). Be to, atsižvelgiant į ES teisės aktų nuostatas, reikia įgyvendinti ne tik principą – moka naudotojas, bet ir principą – moka teršėjas. Todėl mokesčiai netolimoje ateityje bus diferencijuoti ir pagal transporto priemonės išmetamų teršalų kiekį.

Sprendžiant iš dabartinių pasaulinės praktikos tendencijų, aišku viena: tik keičiantis informacija su kitų šalių specialistais apie kelių sektoriuje iškylančias problemas ir šių problemų sprendimo būdus, galima pasiekti, kad, prižiūrint bei plėtojant Lietuvos kelių tinklą, būtų patiriami mažiausi nuostoliai bei išvengiama klaidų.

Dr. Dainius MIŠKINIS - Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Ekonomikos skyriaus vedėjas

"Transporto pasaulis"
Sausis Nr. 1 (85)

"Linava" informuoja

Kronika

Naijienos

Aktualijos

Problemų daug, tačiau ir pasidžiaugti yra kuo

Eismas

Prieš karą keliuose – įstatymais

Saugumo keliuose kaina- milijardai eurų

Modeliai

Naujienos

Naujienos

Rinkos užkariavimas - nuo surinkimo

Pas kaimynus

Baltarusija : šviesa tunelio gale?

Svečiai

Mes – į Baltarusiją, baltarusiai – pas mus

Patirties – į Lietuvą

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

“Berlingo”, bet naujas

Transporto politika

Kelių mokesčiai: lankstumas, įvairovės, patirtis

Rytų ir Vakarų jungtis

Žinotina

Europadėklai – idealus logistikos sprendimas

Teisė

Akcijų apskaita bendrovėse ir jų perleidimas

Sveikata

Naujo automobilio salonas- grėsmė svaikatai?

Muziejus

Švediškuosius junginius turėjo ne tik švedai