Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Rytų ir Vakarų jungtis

Gruodžio 10-11 dienomis Vilniuje vyko transporto koridoriaus „RytaiVakarai“ projekto baigiamoji konferencija, kurioje dalyvavo per šimtą dalyvių iš Lietuvos, Švedijos, Danijos, Rusijos, Kinijos, Baltarusijos, kitų šalių. Renginio tikslas – pristatyti ir aptarti minėto projekto strategiją, veiksmų planą ir jo įtaką Baltijos regionui bei Europos Sąjungos šalims. Konferencijos pabaigoje pateikta baigiamoji projekto ataskaita.

Reikšmingas visai Europos Sąjungai

Sparčiai augant Rytų–Vakarų krypčių prekybos apimčiai, atsirado būtinybė sukurti vieningą visas Baltijos jūros regiono transporto sistemas apimančią Rytų–Vakarų strategiją. Projektas „Rytų – Vakarų transporto koridorius“ pradėtas rengti 2006-aisiais, jis vykdomas bendradarbiaujant 46 partneriams – teritorijų planavimo institucijoms, universitetams, uostams ir transporto įmonėms Danijoje, Lietuvoje, Rusijoje ir Švedijoje. Kaip teigė VGTU Transporto instituto – vieno iš projekto aktyviausiųjų partnerių Lietuvoje – atstovas Andrius Jaržemskis, projekto sėkmę nulėmė jame panaudotas vadinamasis trisparnio („Triple Helix“) principas, kai glaudžiai bendradarbiauja mokslo, verslo ir valdžios institucijos.

Vadovaujantis projekto partneris – Blekingės regionas Švedijoje. Projektas finansuojamas partneriųir iš Baltijos šalių regiono „Interreg IIIB“ programos lėšų. Svarbiausi projekto tikslai – plėtoti transporto ir logistikos verslą pietiniame Baltijos jūros subregione bei didinti jo reikšmę aptarnaujant pasaulinės prekybos srautus. Be to, rengiant projektą, siekta sukurti bendrą koridoriaus strategiją, gerinti uostų, geležinkelių bei kelių infrastruktūrą, spręsti gamtosaugos bei saugumo problemas, užtikrinti glaudų bendradarbiavimą sienų kirtimo srityje ir pan.

Jau parengta koridoriaus plėtotės strategija, belieka pradėti praktinius įgyvendinimo darbus. Projektui suteiktas prekinis ženklas EWTC.

Transporto koridorius „Rytai–Vakarai“ jungia ne tik Esbjergą Danijoje ir Vilnių, bet aprėpia ir daugybę svarbių transporto mazgų, iš kurių pagrindiniai – Malmė, Karlshamnas ir Klaipėda. Transporto koridoriaus atšakos driekiasi į kitus svarbius transporto mazgus – Blekingę, Karlshamną, Karlskroną, Kaliningradą, Gothenburgą, pasiekdamos Rusiją, Juodosios jūros regioną bei Tolimuosius Rytus. „Rytai–Vakarai“ susideda iš intermodalinės transporto sistemos, kurioje kiekviena iš transporto rūšių tampa nacionalinės ir Europinės transporto sistemos jungtimis.

Projekto svarbą aiškiausiai demonstruoja skaičiai: prognozuojama, kad bendros prekybos apimtis Baltijos jūros regione iki 2020 metų išaugs 54 procentais, bendra regiono vidaus prekyba – nuo 327 iki 503 mln. tonų, išorinė prekyba – nuo 1,133 iki 1,585 mln. t. Svarbiausioji varomoji jėga turėtų būti Vokietijos bei Rusijos prekybos apimties didėjimas. Neišvengiamai turės augti ir transporto srautai: prognozuojama, kad jie itin sparčiai intensyvės Rytų–Vakarų kryptimi, toliau augs transporto srautai tarp Rusijos, Kinijos, kitų Tolimųjų Rytų šalių ir Europos.

Lietuva – svarbi koridoriaus dalis

Lietuvai „Rytų –Vakarų“ transporto koridoriaus modernizavimas ir plėtra laikomas prioritetiniu uždaviniu. Šiaurinė transporto ašis vertinama kaip svarbiausia jungtis tarp ES ir trečiųjų šalių, skatinanti įvairiapusį ekonominį bendradarbiavimą.

Kaip atidarydamas konferenciją teigė Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis, Lietuvai projekte „Rytų–Vakarų transporto koridorius“ skiriama itin svarbus vaidmuo: mūsų šalis galėtų būti vartais tarp Rytų ir Vakarų, sujungti Baltijos pakrantę su tolimaisiais regionais bei užtikrinti sėkmingą krovinių gabenimą intermodaliniu transportu. Projektas svarbus ir Lietuvai. „Privalome išnaudoti vis labiau ryškėjančius tarptautinių prekybos srautų pokyčius tiek Europoje, tiek Azijoje, tiek Baltijos jūros regione“, – kalbėjo A. Mačiulis.

„Projektas atveria naujas galimybes tiek Europai, tiek Lietuvai, kuriai čia skiriamas ypatingas dėmesys. Geografinė Lietuvos padėtis ją daro puikia šalimi, jungiančia Rytus ir Vakarus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius Romas Švedas. Pasak kalbėjusiojo, projektas naudingas tiek ekonominiu, tiek socialiniu, tiek ekologiniu aspektais: Lietuvos transporto sektoriaus plėtros tempai turi didelę įtaką visos Lietuvos ekonominei bei socialinei raidai. „Projektas atitinka Lietuvos užsienio politikos tikslus sujungti Rytus ir Vakarus“, – teigė R. Švedas.

Lietuva turi atlikti aktyvų vaidmenį plėtojant koridorių – bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis formuojant multimodalinio transporto srautus bei įgyvendinant konkrečius projektus – „Vikingas“ ir „Merkurijus“.

Lietuvos svarbą projektui įgyvendinti pabrėžė ir kiti kalbėjusieji.„Įgyvendinant projektą, ketinama tiesti naujus kelius Baltijos šalyse, plėtoti jūrų uostą, geležinkelius. Tai prisidėtų prie dar spartesnės pramonės plėtros regione“, –sakė Lietuvos intermodalinės transporto technologinės platformos viceprezidentas Algirdas Šakalys. Pasak jo, Baltijos regiono ekonomikos augimas yra spartesnis nei likusioje Europos Sąjungoje, o koridoriaus atsiradimas užtikrintų regiono konkurencingumą. Be to, „Rytų–Vakarų“ transporto koridorius paskatintų ir logistikos centrų plėtrą, prisidėtų prie miestų, pakliūvančių tarp koridoriaus mazgų, ekonomikos augimo.

Kol kas mūsų šalyje logistikos centrai kelią skinasi sunkiai. Pasak A. Mačiulio, pagrindinė priežastis – išteklių trūkumas bei nesugebėjimas parinkti vietos statybai. Tačiau, kaip teigė A. Mačiulis, gauta parama iš ES fondų, todėl galima tikėtis, kad reikalai šioje srityje pajudės.

Vizija bei strategija

Švedijos Blekingės regiono tarybos narys Mats‘as Johanson‘as pabrėžė projekto svarbą viso Baltijos regiono plėtrai. „Tik gerai funkcionuojanti transporto infrastruktūra gali užtikrinti ekonomikos augimą. Projektas „Rytų–Vakarų transporto koridorius“ – vienas iš būdų sukurti miestų bei uostų bendradarbiavimo planus, sutelkti visų jame dalyvaujančių šalių verslo, mokslo bei viešojo valdymo institucijomis šalyse – projekto partnerėse“, – kalbėjo M. Johanson’as. Pasak kalbėjusiojo, Baltijos regionas yra laikomas vienu dinamiškiausių ir sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje. Daug dėmesio kelių plėtrai skiria ES, projektą remia Europos Komisija. Formuojamas ir transnacionalinis privačių kompanijų, suinteresuotų koridoriaus plėtra, forumas. Labai svarbu, kad projektą „Rytai – Vakarai“ paremtų valstybinės institucijos.

Vienas iš projektų sumanytojų ir jo vadovas Mattias W. Alish pristatė jo viziją bei strategiją, numatomas transporto plėtros kryptis bei darbus, transporto sistemų plėtojimo programą. Ilgalaikė strategija numatoma iki 2030 metų. Pasak prelegento, projekto vizija bei strategija jau sukurta, belieka pereiti prie jo įgyvendinimo praktikoje.

Vienas iš svarbiausių programos punktų – aplinkos apsauga. „Visai išvengti transporto daromos žalos aplinkai neįmanoma, tačiau būtina galvoti, kaip ją sumažinti maksimaliai, naudojant ekologiškas transporto rūšis, degalus“, – kalbėjo M. W. Alish. Drauge su projektu atsirado ir nauja sąvoka – „žaliasis“ koridorius. Manoma, kad tai taps pavyzdžiu ir kuriantiems kitus panašius projektus.

M. W. Alish pristatė strategijos įgyvendinimo veiksmus bei priemones, aptarė veiksmus, kurių reikėtų imtis, kad „Rytų–Vakarų“ transporto koridorius taptų integralia transeuropinio transporto tinklo bei jo pratęsimo į kaimynines šalis dalimi. Bendrai su partneriais iš visų šalių palei koridorių ketinama sukurti specialius centrus, kur prekės bus atgabenamos bei paskirstomos. „Svarbus dalykas – muitinės, muitų tvarka. Ji turėtų nesiskirti visose šalyse, per kurias driekiasi koridorius, svarbu kiek įmanoma sutrumpinti muitinės formalumus, kad kroviniai galėtų kirsti šalių sienas be trukdžių“, – kalbėjo M. W. Alish.

Tikimasi, kad augant ekonomikai, koridoriaus reikšmė didės. Vis svarbesni taps ryšiai su Tolimųjų Rytų regionais, Kinija, todėl, pasak EWTC projekto priežiūros komiteto pirmininko Bangt‘o Gustafsson‘o, pats laikas imtis konkrečių veiksmų įgyvendinant projekte numatytus veiksmus.

„Manome, kad šis projektas gali tapti pavyzdžiu visiems kitiems projektams. Vieningos transporto sistemos sukūrimas turėtų padėti išvengti spūsčių keliuose, visos transporto rūšys būtų sujungtos į vieną didžiulį tinklą, sumažėtų kenksmingas transporto poveikis aplinkai“, – kalbėjo Arne Oren‘as, Baltijos subregiono tarybos pirmininkas.

Pasak kalbėjusiojo, tai – akivaizdus valstybių, regionų bendradarbiavimo pavyzdys. Jo tikslas – prisidėti prie kiekvienos šalies ekonomikos augimo, padidinti Bendrąjį vidutinį produktą. „Pagrindiniai numatomi darbai Lietuvoje – plėsti „Rail Baltica“ bei transporto infrastruktūrą šalies viduje“, – sakė A. Oren‘as.

Iki 2030-ųjų projektas turėtų būti įgyvendintas. Artimiausiu metu ketinama parengti Žaliąją knygą – diskusijų dokumentą, kuri 2008-aisiais bus pateikta svarstyti. Pradėtas rengti tyrimas apie transporto srautus iki 2013-ųjų. Bus pateikti siūlymai, kaip pašalinti projekto įgyvendinimo kliūtis bei silpnąsias vietas intermodalinio transporto bei distribucijos koridoriuje.

Svarbus klausimas – projekto „Rytų–Vakarų transporto koridorius“ finansavimas. „Dalis lėšų bus gauta iš struktūrinių ES fondų, tačiau prie projekto įgyvendinimo turės prisidėti ir kiekviena šalis. Bus ieškoma būdų, kaip plėsti privačią bei viešąją partenrystę. Visos šalys privalo įsipareigoti ir imtis priemonių vykdyti įsipareigojimus, antraip projektas nebus įgyvendintas“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovas Edgar‘as Thielmann‘as.

Apie projekto svarbą kalbėjo ir svečiai iš Rusijos, Gruzijos, Kinijos. Projekto koordinatoriai tikisi, kad „Rytų–Vakarų transporto koridorius“ prisidės ir prie šių regionų plėtros, gerokai pagyvindamas jų prekybą su Europos šalimis. Tariamasi su Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių valstybinėmis institucijomis dėl koridoriaus plėtros į Rytus.

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Sausis Nr. 1 (85)

"Linava" informuoja

Kronika

Naijienos

Aktualijos

Problemų daug, tačiau ir pasidžiaugti yra kuo

Eismas

Prieš karą keliuose – įstatymais

Saugumo keliuose kaina- milijardai eurų

Modeliai

Naujienos

Naujienos

Rinkos užkariavimas - nuo surinkimo

Pas kaimynus

Baltarusija : šviesa tunelio gale?

Svečiai

Mes – į Baltarusiją, baltarusiai – pas mus

Patirties – į Lietuvą

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

“Berlingo”, bet naujas

Transporto politika

Kelių mokesčiai: lankstumas, įvairovės, patirtis

Rytų ir Vakarų jungtis

Žinotina

Europadėklai – idealus logistikos sprendimas

Teisė

Akcijų apskaita bendrovėse ir jų perleidimas

Sveikata

Naujo automobilio salonas- grėsmė svaikatai?

Muziejus

Švediškuosius junginius turėjo ne tik švedai