Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

RED BALL EXPRES logistikos pergalė

Didžiausia žmonijos nelaimė - karas - neretai, deja, yra ir svarbus mokslinės - techninės pažangos variklis. štai raketos, radiolokacija, branduolinė energetika, antibiotikai ir dar daugybė kitų naudingų atradimų atsirado ir vystėsi tenkinant karybos poreikius.

Pirmasis pasaulinis karas buvo iš esmės tik įžanga į naujа manevrinio karo, pagrįsto masiniu technikos panaudojimu, erа, o Antrasis - jau tapo technikos karu, jį laimėjo ta pusė, kuri turėjo technikos daugiau, geresnės ir geriau išnaudojo jos galimybes. Ypač ryškiai techninė persvara ir sugebėjimas maksimaliai panaudoti visų rūšių technikos, tarp kitų - ir autotransporto, galimybes pasireiškė Vakarų fronte, sаjungininkams išsilaipinus Normandijoje.

Palaužę atkaklų vokiečių pasipriešinimа, sаjungininkai sparčiai žengė pirmyn į Paryžių, ir po poros savaičių priešakiniai daliniai pajuto, kad stringa aprūpinimas degalais, amunicija, maistu. Kuo toliau nuo La-Manšo pakrantės žygiavo amerikiečių ir anglų daliniai, tuo aštresnės darėsi tiekimo problemos. Viena iš priežasčių buvo žinoma iš anksto - sugriauti uostai. Bet ir juose šiaip taip iškrovus laivus, problemų nemažėjo, nes neveikė Prancūzijos geležinkeliai. Kalti buvo patys sаjungininkai. Prieš išsilaipinimа Normandijoje ir pirmomis dienomis po jo, pasinaudodami persvara ore, jie nebaudžiami bombardavo geležinkelio linijas, stotis, tiltus. Tai sukliudė vokiečiams permesti pastiprinimus į pajūrį, bet dabar „mėnulio peizažu“ paverstais geležinkeliais negalėjo pasinaudoti ir patys sаjungininkai.

Rugpjūčio mėnesį padėtis tapo kritiška. Sаjungininkų dvidešimt aštuonioms pirmosios linijos divizijoms, persekiojusioms vokiečius, per parа reikėjo pristatyti 20 tūkstančių tonų įvairių krovinių, daugiausia degalų. Per La-Manšа buvo skubiai nutiestas vamzdynas, ir degalai kariuomenei tekėjo po vandeniu tiesiai iš Anglijos. Bet toliau jį gabenti nebuvo kaip. Amerikiečių tankų divizijos ėmė stoti keliuose. Padėtis atrodė beviltiška. 36 valandas posėdžiavę armijų vadai nusprendė organizuoti nepertraukiamа karinių krovinių pristatymа sunkvežimiais. Unikali savo mastais logistinė operacija, gavusi kodinį pavadinimа „Red Ball Express“, prasidėjo 1944 metų rugpjūčio 25 dienа.

Iš Sent-Lo, kur buvo įrengti pagrindiniai sаjungininkų kariuomenės užnugario sandėliai, sunkvežimių kolonos per Alenkonа važiavo iki šartrezo, čia išsikraudavo ir piečiau einančiais keliais grįždavo į Sent-Lo. Toks buvo pirmasis operacijos etapas, trukęs iki rugsėjo 10 dienos. Po to „Red Ball Express“ trasa buvo pakeista ir gerokai pailginta. Kolonos judėjo per Aržentanа, Dreuksа iki Versalio, čia iš dviejų pusių apvažiuodavo jau išlaisvintа Paryžių ir važiuodavo rytų kryptimi link fronto linijos. Tušti sunkvežimiai grįždavo pietine trasa per Fontenblo, šartrezа ir Alenkonа. Oficialiai operacija baigėsi lapkričio 16 dienа, pergabenus 412193 tonas krovinių. Rekordinė pagal pervežtа krovinių kiekį - 12342 tonos - buvo rugpjūčio 29-oji.

Antrojo pasaulinio karo istorijoje operacija ҐRed Ball Express“ minima tik prabėgomis, nesigilinant į tai, kiek pastangų buvo įdėta, organizuojant šį nenutrūkstamai veikusį krovinių gabenimo konvejerį, kuriame dalyvavo tūkstančiai sunkvežimių vairuotojų, trasoje buvo reguliuojamas eismas, ji griežtai saugoma nuo vokiečių išpuolių, operatyviai aptarnaujami ir remontuojami automobiliai, pasirūpinta vairuotojais, remontininkais ir eismo reguliuotojais, užtikrintas operatyvus automobilių pakrovimas ir krovinių srauto paskirstymas. Tai buvo tikras organizacinis JAV armijos kvartirmeisterių korpuso žmonių žygdarbis, kokį, ko gero, galėjo sumanyti ir sėkmingai įgyvendinti tik amerikiečiai.

Specialiais skydais ir ženklais pažymėtose „Red Ball Express“ trasose eismas vyko tik viena kryptimi - į frontа arba atgal. Joks kitas transportas - nei karinis, nei juo labiau civilinis - į maršrutа nebuvo įleidžiamas, o atsitiktinai į jį pakliuvę automobiliai turėjo važiuoti su kolona kartais ir kelis šimtus kilometrų iki artimiausios poilsio stovyklos ar remonto punkto, nes tik čia buvo leidžiama pasukti iš trasos. Jose nuolat budėjo evakuaciniai vilkikai sugedusiems ir į avarijа patekusiems automobiliams nuvežti, greitosios pagalbos automobiliai, eismа reguliavo ir kolonas rikiavo karo policijos ekipažai, nuo vokiečių aviacijos gynė zenitininkai, kelius ir tiltus remontavo, apvažiavimus įrengdavo pionierių daliniai. Bet svarbiausiu „Red Ball Express“elementu, be abejonės, buvo sunkvežimiai ir jų vairuotojai.

Prieš išsilaipinant Normandijoje, buvo planuojama turėti 240 automobilių kuopų, aprūpintų automobiliais vilkikais su puspriekabėmis (“International M 425“, “Autocar U7144T“, “Federal 94x43“, “Chevrolet NK-G-7113“) bei 10 tonų triašiais „Mack NR“. Deja, tikrovėje tа karštа 1944 metų vasarа Normandijoje pavyko sukoncentruoti tik 132 transporto automobilių kuopas su 5958 sunkvežimiais, kurių dauguma buvo ne didelio tonažo autotraukiniai, o standartiniai 2,5 tonos triašiai GMC CCKW-353, kokius naudojo taip pat ir pėstininkų divizijos. Pagal JAV armijoje tuo metu priimtа tvarkа, į užnugario dalinius (o transporto kuopos buvo laikomos užnugario daliniais) tarnauti siųsdavo dažniausiai juodaodžius šalies piliečius. Tad apie 75 procentų vairuotojų, remontininkų, krovėjų ҐRed Ball Express“ operacijos metu buvo juodaodžiai prityrę ir patikimi specialistai.

Operacijoje dalyvaujančius sunkvežimius pakrovimo punktuose suskirstydavo į konvojus. Kiekvieno jų priekyje - džipas su mėlyna vėliava. Konvojaus gale - džipas su žalia vėliava. Konvojuje sunkvežimiai važiavo 30-35 metrų atstumu vienas nuo kito, važiavimo greitis - ne didesnis kaip 25 mylios per valandа. Kiekvieno sunkvežimio ekipažas - du vairuotojai. Vienas vairavo, kitas snaudė arba budėjo prie virš kabinos sumontuoto sunkiojo 12,7 mm kalibro „Browning“ kulkosvaidžio. Juo buvo ginkluotas kas ketvirtas-penktas sunkvežimis konvojuje. Tačiau ir reguliariai keisdamiesi prie vairo vairuotojai sunkiai atlaikydavo šias pragariškas lenktynes per visа Prancūzijа, lūždavo ir jų automobiliai. Todėl vėliau teko į krovinių gabenimo operacijа įtraukti Normandijoje dislokuotų „antrosios bangos“ divizijų transportа. Kol divizijos rengėsi vykti į frontа, joms priklausantys sunkvežimiai buvo paimami vienam-dviem reisams. Vairuotojų trūko, todėl buvo atrenkami ir paskubomis apmokomi kariai savanoriai. Padarę vienа reisа, jie vėl grįždavo į savo dalinį.

Visi vairuotojai vežiojosi kabinose šautuvus, nes kartais tekdavo gintis nuo keliа blokavusių vokiečių. Ant sunkvežimių kabinų grindų gulėdavo maišai su smėliu, susilpnindavusių diversantų ant kelio padėtų minų poveikį. Beje, dėl minų sunkvežimių kolonos važiuodavo kelio viduriu, nes Prancūzijoje keliai daugiausia buvo su danga, o padėti minа asfaltuotame kelyje ne taip paprasta, tad diversantai dažniausiai minuodavo kelkraščius.

Trūkstant didelio tonažo universalių sunkvežimių, teko mobilizuoti tankų divizijų tankovežius. Galingi 200 AG variklius turintys vilkikai „Diamond T 980“ su priekabomis - tralais dažniausia veždavo dėžes su trotilu arba sunkiosios artilerijos sviediniais. „Daimondai“ maksimaliu greičiu nesustodami lėkdavo Prancūzijos keliais, visuomet lydimi juos iš oro dengiančių naikintuvų. Jei vokiečių lakūnams būtų pavykę atakuoti ir pataikyti bent į vienа tankovežį, 20 tonų juo gabenamų sprogmenų galėjo sukelti milžiniškа katastrofа…

Palei trasа įrengti remonto punktai dirbo be atvangos. Remontininkai keitė akumuliatorius, nutrūkusius kardanus, lūžusias nuo perkrovimo linges, perkaitintus variklius. Per pirmаjį operacijos mėnesį teko pakeisti 40 tūkstančių padangų! Jos neatlaikydavo perkrovimo: į 2,5 tonos sunkvežimį krovikai kraudavo 4-5 tonas, be to, Prancūzijos keliai buvo nusėti karių numestomis tuščiomis konservų skardinėmis, kurių aštrūs kraštai prapjaudavo padangas.

Didelė problema buvo benzinas. Nors operacijos metu trasoje dirbo keli šimtai benzinvežių, didžiаjа dalį degalų pervežė standartiniai sunkvežimiai. Normandijoje šimtai juodaodžių kareivių ir vokiečių karo belaisvių per dienas pylė benzinа iš cisternų ir vamzdynų į „džerikanus“ - 5 galonų talpos standartinius metalinius armijos kanistrus ir krovė juos į sunkvežimius. Dalis kanistrų po to buvo iškraunama degalų pripylimo punktuose palei „Red Ball Express“ trasа, kiti vežami fronto daliniams. Atgal sunkvežimiai gabeno tuščius kanistrus, sviedinių gilzes ir žuvusių karių kūnus. Kartais taip kėbuluose grįždavo ir žuvę vairuotojai…

Nors ir gerai organizuota, ši operacija ne visada vyko kaip derėtų. Vairuotojai įsigudrindavo nesustodami prekiauti benzinu (kanistras juodojoje rinkoje kainavo 100 dolerių), cigaretėmis, konservais. Savivaliavo karinių dalinių vadai: koks nors pulkininkas sustabdydavo konvojui vadovaujančio leitenanto džipа ir, nepaisydamas jo prieštaravimų, nusavindavo kelis sunkvežimius su kroviniu. Tai itin dažnai pasitaikydavo vežant benzinа. Karo policijos reguliuotojus jų vadai pamiršdavo sankryžose 3-4 paroms, ir pervargusius, išbadėjusius policininkus maitindavo pro šalį važiuojančių konvojų vairuotojai.

Po sėkmingos „Red Ball Express“ operacijos 1945 metais mūšių Vokietijoje metu sаjungininkai vykdė ir kitа didelio masto krovinių gabenimo operacijа, pavadintа „XYZ Express“. Keturiomis trasomis buvo tiekiami kroviniai britų devintajai, amerikiečių pirmajai, trečiajai ir septintajai armijoms. Vėl iš užnugario bazių Prancūzijoje tūkstančiai sunkvežimių nepertraukiamomis kolonomis riedėjo rytų kryptimi. X fazės metu kasdien buvo pervežama 8 tūkstančiai tonų krovinių, Y fazės - jau 10 tūkstančių, Z fazės metu - nuo 12 iki 14 tūkstančių tonų krovinių per parа. Bet nė viena jų bendru trasos ilgiu ir joje tvyrojusia įtampa jau neprilygo „Red Ball Expres“. Kaip vėliau rašė pulkininkas Džonas Eizenhaueris, sаjungininkų kariuomenės vyriausiojo vado Duaito Eizenhauerio sūnus, dalyvavęs Vakarų Europos išvadavime, „Red Ball Express sunkvežimiai lūždavo, bet nesustodavo!“ O eilinių operacijos dalyvių atsiminimuose „Red Ball Express“ išliko kaip begalinė mažų raudonų žiburėlių virtinė prieš akis, tai išnykstanti trasai smunkant žemyn nuo kalvelės, tai vėl besitęsianti iki horizonto…

Liucijus Suslavičius

"Transporto pasaulis"
Balandis Nr. 4 (28)

"Linava" informuoja

"TransBaltica“ – transporto ir logistikos naujienos

Asociacijos nariams ir kandidatams

Bendra Lietuvos ir Latvijos Pareigūnų kontrolė

Chronologija

Dėl darbo sutarties su užsieniečiu nutraukimo

Didžiausias pavojus - dyzelino kaina

Estija

Gyvenimas ant ribos

INFORMACIJA keleivinio transporto sekcijos nariams

IRU:Eurazijos ekonominė erdvė - XXI amžiaus perspektyva

Kaip bus apmokestinamos transporto paslaugos

Kelyje į ES - vis mažiau nežinomųjų

Lenkijos apribojimai

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ XIII KONGRESAS 2003 m. gegužės 9 d., Vilnius

MAN: kartų kaita

Naujienos

Naujienos

Norvegija

Nuo rugsėjo - naujas mokestis

Prezidiumo posėdyje

REISAS - VALANDA TRUMPIAU

Rusija

Seminaras keleivių vežėjams

Su draudimo ir išperkamosios nuomos įstaigų atstovais aptartos vežėjų aktualijos

SUDėTINGAS SUNKVEžIMIO AGREGATAS

Susitikimas Ūkio ministerijoje

Teismo sprendimų vykdymas

TimoCorn TRUCK & CARGO

Transporto priemonių atitikties įvertinimo ir techninės apžiūros pakeitimai

VISKAS, KА NORėJOTE SUžINOTI APIE…

„Temsa Tourmalin“ debiutas Lietuvoje

Dilerių naujienos

Vilnius - VOLVO sostinė baltijos šalyse

Gamintojai siūlo

NESTE TURTO LXE ATITINKA DYZELINIų VARIKLIų ALYVų NAUJAUSIų KLASIFIKACIJų REIKALAVIMAMS

Kelių transporto inspekcija

Valstybinės kelių transporto inspekcijos informacija apie gautus ir išduotus kelionės leidimus 2003 m. sausio 1 d. - birželio 30 d.

Parodos

alt 2003

Poleminės pastabos

DVIGUBAS APMOKESTINIMAS: PASIRODO, KAI KAM TAI PATINKA

Norėta kuo greičiau, o...

Požiūris

KONGRESUI ARTėJANT

Psichologija

Derybos: svarbiausias pagalbininkas - šaltas protas

Rinkos naujienos

Naujienos

Rytų rinkoje

Modernizuoti MZKT savivarčiai

šeima

Lemtingas atsitiktinumas

Užsienyje

Ko laukia europos krovinių vežėjai?

Veteranų klubo svetainė

Su gimtadieniu, kolegos!

Vežėjų žinios

Krovininės transporto sekcijos posėdis

Lietuvoje ir pasaulyje

KELEIVIų VEžėJAI CELėJE

Lietuviškos žaliosios – nuo spalio

NAUJAS SENAS GERAS PAžįSTAMAS

REKORDINė KONTRABANDA

SOSTINėJE - „MERCEDES-BENZ CITO“

VERSLO SАLYGOS SUNKėJA

„DAILY“ SMULKIų KROVINIų IšVEžIOTOJAMS

Transporto politika

Ar gyvens proektas 2K?

EKOTAšKAI IšLIEKA

Vž informacija

Naujienos

Žinotina

Galvos skausmas - firmos vardas

Nepasvėręs - nevažiuosi

Pavojingi korviniai: kas už ka atsako?

VEžėJAI LAUKIA KVALIFIKUOTų VAIRUOTOJų

Perspektyvos

Susisiekimo ministerija: planuojamų darbų apimtis auga

Paslaugos

šaldytuvu ant ratų laboratorija

Keleivinis transportas

Pagaliau priimta nuostolingų maršrutų kompensavimo tvarka

Vežėjo kalendorius

Nedarbo dienos Europoje

Technika

Airlight Direct - konfortiškesnė, stabilesnė, lengvesnė

Ilgaamžiai guoliai

Lietuvos rinkoje nauja savivartinė puspriekabė

Naujos kartos centrifuga alyvai valyti

„Požemių jautis“ iš Suomijos

Muitinėje

Aptartos mokesčių surinkimo gerinimo priemonės

Teisė

Bylos su vairuotojais ekspeditoriais

Valstybė pasilieka teisę reikalauti ...

Verslo etika

Kalbos paprastumas

Muziejus

RED BALL EXPRES logistikos pergalė