Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Investicijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1447 (įsigaliojo 2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 7-239) patvirtinta Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programa. Tiesioginės užsienio investicijos, 2007-07-01 duomenimis, Lietuvoje sudarė 32 685,8 mln. Lt (9 466,5 mln. eurų). Palyginti su 2006-07-01, jos padidėjo 35,2 proc. Vienam Lietuvos gyventojui 2007-07-01 teko 9 688 Lt (2 806 eurai), o 2006-07-01 – 7 169 Lt (2 076 eurai) tiesioginių užsienio investicijų. Pagal šį rodiklį Lietuva – tarp atsiliekančių Europos Sąjungos valstybių. Estijoje tiesioginių užsienio investicijų – daugiau kaip 9 214 eurų vienam gyventojui.

2007-07-01 duomenimis, daugiausia buvo investuota į apdirbamąją gamybą – 39,1 proc., finansinio tarpininkavimo įmones – 17,4 proc., transporto, sandėliavimo ir ryšių įmones – 12 proc. Pagrindinės investuotojos: Lenkija – 6,97 mlrd. Lt (21,3 proc.), Danija – 4,07 mlrd. Lt (12,5 proc.), Švedija – 3,57 mlrd. Lt (10,9 proc.), Vokietija – 2,91 mlrd. Lt (8,9 proc.), Rusija – 2,74 mlrd. Lt (8,4 proc.), Estija – 1,92 mlrd. Lt (5,9 proc.).

Statistikos departamento duomenimis, 1990–2005 m. iš Lietuvos emigravo apie 404 tūkst. gyventojų. Emigraciją paspartino didesnis darbo užmokestis Vakarų Europos valstybėse. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2005 m. Lietuvoje buvo 6,8 karto mažesnis negu Vokietijoje, 7,3 karto – negu Didžiojoje Britanijoje, 2,8 karto – negu Slovėnijoje, 1,5 karto – negu Lenkijoje ir 1,3 karto – negu Estijoje. Nors Lietuvoje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuolat didėja, prognozuojama, kad jis dar ilgai bus kur kas mažesnis negu Vakarų Europos valstybėse, todėl ekonominė migracija iš šalies taip pat gali nesiliauti.

Ilgalaikė ekonominė plėtra įmanoma tik užtikrinus spartų darbo našumo augimą, kuris tiesiogiai priklauso nuo investicijų pokyčių ir struktūros. Lietuvoje objektyviai blogesnės sąlygos investicijoms negu pagrindinėse jos konkurentėse dėl tiesioginių užsienio investicijų – Vidurio ir Rytų Europos valstybėse (Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Latvijoje, Estijoje). Palyginti su kai kuriomis šių valstybių, Lietuvoje maža vietinės produkcijos ir darbo rinka, menkesnė gyventojų perkamoji galia, mažai vietinių tiekėjų, toliau nuo jos ir didžiosios Europos Sąjungos rinkos.

Atlikti 1999–2005 m. Lietuvos, tarptautinių organizacijų, užsienio investuotojams atstovaujančių verslo asociacijų Lietuvoje, mokslo institucijų tyrimai parodė, kad kliūčių investicijoms nėra daug. Galima konstatuoti, kad Lietuvoje palankios sąlygos investuoti į įvairias pramonės ir verslo šakas, tačiau stokojama motyvacijos veiksnių – papildomo patrauklumo investuotojams. Pavyzdžiui:

• sudėtingos ir ilgos, nes nesilaikoma teisės aktų nustatytų terminų, žemės įsigijimo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo bei derinimo procedūros;

• nėra bendros informacinės duomenų bazės, kurioje investuotojas galėtų rasti reikiamos patikimos ir išsamios informacijos apie įmones, organizacijas, specialistus, galimus verslo partnerius, parduodamos (nuomojamos) žemės sklypus ir nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą, leidimus, mokymo institucijas ir naudingas sutartis, regione esančios darbo jėgos kvalifikaciją ir panašiai visuose Lietuvos regionuose;

• darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje nekonkurencingas. 33 proc. pajammokesčio tarifas nuo 2006-07-01 sumažintas iki 27 proc., o nuo 2008-01-01 mažinamas iki 24 proc. Latvijoje gyventojų pajamų mokesčio tarifas – 25 proc., Estijoje – 22 proc., Švedijoje – 0–25 proc. Dauguma ES valstybių taiko maksimalias socialinio draudimo įmokų ribas, kurių Lietuvoje nėra. Be to, Latvijoje bendras Sodros įmokų tarifas – 33 proc., Airijoje – 14,7 proc., Jungtinėje Karalystėje – 22,8 proc., o Lietuvoje – 34 proc.;

• griežtas darbo ir poilsio režimo, darbo laiko apskaitos ir administravimo reguliavimas, taip pat išskirtinės teisės atstovauti darbuotojams suteikimas tik profesinėms sąjungoms ir darbo taryboms riboja lankstesnio darbo organizavimo galimybes, didėja darbo organizavimo, darbo laiko apskaitos ir įvairių kitokių dokumentų pildymo sąnaudos ir kt.

Programos tikslas – gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir kurti efektyvią tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimo sistemą, visų pirma orientuotą į ilgalaikę šalies ūkio plėtrą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovės didinimą.

Advokatė Reda ALEKSYNAITĖ

"Vežėjų žinios"
Vasaris Nr.4 (160)

"Linava" informuoja

Opiausi kelių transporto klausimai aptarti Briuselyje

Keleivinio transporto aktualijos aptartos tarybos posėdyje

Lietuvos ir Vokietijos kelių transporto komisijos posėdis

Šengeno vizų išdavimas užsieniečiams tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams

Siūloma rugsėjo 29-ąją paskelbti Tarptautine profesionalių vairuotojų diena

Vežėjų veiklos rezultatai ir perspektyva

„Linava“ pritarė degalų privalomųjų rodiklių pakeitimams

„Linavos“ prezidento darbo vizitas Maskvoje

Kaimynų naujienos

Baltarusijoje atnaujinti keliai ir tiltai

MAZ atitiks Euro 5 reikalavimus

Lietuvos automobilių kelių direkcija

Naujienos

Rinkos naujienos

DAF LF padeda išvengti kelių mokesčio

Eismo intensyvumas Belgijoje

MAN gamybos plėtra Lenkijoje

Milijoniniai nuostoliai dėl padėklų vagysčių

Rytų rinkoje

Kaliningrado srityje pradėta tiesti automagistralė

Magistralės Maskva–Sankt Peterburgas statyba kenkia aplinkai

Naujienos

Rusijoje pradėti gaminti japoniški sunkvežimiai

Vž informacija

KASKO galima draustis pigiau

Žiemos trasoje nugalėjo geriausieji

VKTI informuoja

Naujienos

Nauji teisės aktai

Blaivybė

Darbo santykiai

Investicijos

Mokesčiai

Muitinė

Notarai

Pasienis

Pinigų plovimas

Prokuratūra

Sveikatos draudimas

Transportas

Vartotojai

Muitinėje

Muitinės sulaikytų prekių vertė sausį – daugiau nei pusė milijono litų

Naujienos

Vilkiko slėptuvėse - tūkstančiai kontrabandinių cigarečių pakelių

Susisiekimo ministerijoje

Naujienos