Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

KONTROLė - irgi paslauga, nors ne visi tai supranta...

Paskutinę šių metų pavasario dienа, gegužės 31-аjа, Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) švęs savo pirmаjį dešimties metų darbo jubiliejų. Būdama tiesiogiai pavaldi susisiekimo ministrui, inspekcija veikia kaip savarankiška institucija, atliekanti valstybinio reguliavimo, priežiūros bei kontrolės funkcijas kelių transporte ir su juo susijusioje veikloje.

Būtent VKTI dėka visiems šiame versle dalyvaujantiems subjektams užtikrinamos vienodos konkurencijos sаlygos, ginami jų interesai, garantuojama, jog bus laikomasi visų įstatymų ir norminių aktų, reglamentuojančių kelių transporto veiklа.

Ar keičiasi inspekcijos funkcijos Lietuvai integruojantis į ES? Kokie nauji reikalavimai keliami VKTI užtikrinant tvarkа šalies kelių transporto ūkyje? Apie tai ir kalbuosi su Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininku Vidmantu žUKAUSKU.

- šie metai tik prasidėjo, tad pakalbėkime apie praėjusius. Kaip juos vertinate? Kа pavyko ir ko nepavyko nuveikti?

- Kadangi šis jūsų žurnalo numeris šiais metais yra pirmasis, todėl manau, kad dar galima pasveikinti visus Lietuvos vežėjus sulaukus 2003-ųjų ir palinkėti jiems visokeriopos sėkmės. Mums šie metai neeiliniai: VKTI buvo įsteigta 1993 m. gegužės 31 d., tad ne už kalnų pirmasis jubiliejus. Apibendrindamas pasakysiu, jog per dešimtį metų mes išaugome ir sustiprėjome. Per tа laikа ženkliai išsiplėtė mūsų funkcijos, dabar puikiai žinome, kam esame reikalingi ir kа turime daryti. Trumpai tariant, mūsų pagrindinė pareiga - teikti visuomenei kokybiškas paslaugas. Deja, daug kam kontrolė asocijuojasi su bausmėmis ir prievarta, tačiau mes žiūrime į savo veiklа plačiau: tikrindami automobilius keliuose, garantuojame, jog bus laikomasi teisės aktų reikalavimų, užtikrinančių eismo saugumа. Tai - specifinė paslauga. Aptarnaudami kelių transporto verslo dalyvius pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, suteikiame jiems teisę dalyvauti šioje rinkoje, išduodame atitinkamus dokumentus ir leidimus, sudarome sаlygas dirbti užsienio valstybėse.

Nepaisant įvairių problemų, šiandien Lietuvoje kelių transporto verslas nuolat auga ir plečiasi. Palyginus 2001 m. su 2000-aisiais, krovinių vežimas - sprendžiant pagal išduotų leidimų skaičių - išaugo 15,3 proc., o lyginant 2002-uosius su 2001-aisiais - net 17 proc. Transporto priemonių skaičius, lyginant 2001-uosius su 2000-siais, išaugo 12 proc., o 2002-uosius lyginant su 2001-siais - jau tik 5 proc. Tai rodo, kad padidėjo turimų transporto priemonių darbo našumas, pagerėjo naudojamo autoparko kokybė. į Lietuvа atvažiuoja vis daugiau mašinų, vežančių krovinius tranzitu. Kadangi mūsų inspekcijos darbuotojų skaičius jau keleri metai nekinta, o darbo nuolat daugėja, buvome priversti tobulinti savo veiklos metodus, ieškoti neišnaudotų rezervų, pasinaudoti užsienio specialistų patirtimi. Tokie tad mums buvo 2002-ieji.

- žinau, kad šiuo metu inspekcijoje dirba Prancūzijos ekspertai, su kuriais kartu realizuojate "Dvynių" projektа. Ko iš šio projekto tikitės?

- Prancūzai pradėjo dirbti su mumis nuo praėjusių metų liepos 1 d. ir dirbs iki 2004 m. liepos 1 d. Ko tikimės įgyvendinę vadinamаjį "Dvynių" projektа? Pirmiausia - sustiprinsime savo administracinius gebėjimus. įgytas teorines ir praktines žinias pritaikysime vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolei tobulinti. Antroji projekto dalis - investicinė, leisianti mums įsigyti daug modernios kompiuterinės technikos bei programinės įrangos. įgyvendinę "Dvynių" projektа, sugebėsime gauti informacijos apie vežėjų darbo bei poilsio režimo pažeidimus užsienio valstybėse, jа kaupti, apdoroti ir ja keistis. Nuo praėjusių metų gruodžio 15 d. pradėjome realizuoti informacinės sistemos modernizavimo projektа, šis darbas truks 2-3 metus. šiais metais bus atlikti projektavimo darbai, paruoštos specifikacijos, sаmatos ir pan. 2004-05 m. biudžete bus skirtos specialios lėšos, ir "Dvynių" projekto realizavimas bus baigtas.

Dabar apie tai, kа dar privalome įgyvendinti šiais metais. Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įvesta dviračių transporto priemonių tipo pripažinimo sistema. Kitaip tariant, dabar kiekviena dviratė transporto priemonė, kuri bus atvežta į Lietuvos rinkа, privalės turėti atitinkamus sertifikatus. Nuo š. m. pradžios įsigaliojo ir INTERBUS sutartis, kuriа vykdant atsirado kai kurių pakitimų bei naujovių, taikomų tiek dokumentacijai, tiek ir reikalavimams keleivių transportavimo priemonėms. Taipogi nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujos taisyklės, pagal kurias vežėjai, vežantys krovinius vietiniais maršrutais, šiam verslui privalės įsigyti licencijas. šiandien dar negalėčiau tiksliai pasakyti, kiek tokių vežėjų šalyje yra, bet manau, kad jų turime ne kа mažiau, nei važiuojančių tarptautiniais maršrutais. Ir dar: nuo sausio 1 d. įmonės, užsiimančios pavojingų krovinių vežimu, perkrovimu ar sandėliavimu, privalo turėti atsakingа už šį darbа specialistа. Beje, specialius kursus baigusius šio profilio specialistus egzaminuoja ir išduoda pažymėjimus būtent VKTI. Netrukus, vykdydami ARD sutarties reikalavimus, užsiimsime pavojingų krovinių gabenimo kontrole keliuose.

- Pareigų apimtis didėja kaip nuo kalno riedantis sniego kamuolys, o specialistų skaičiaus žadate nedidinti. Gal to priežastis - biudžetas? Ar jis didėja? Gal galite prisidurti sau lėšų iš baudų ar rinkliavų?

- Biudžetas šiek tiek didėja, gal tik mažiau nei derėtų. Inspekcijoje dabar dirba 113 darbuotojų, tačiau mes turime teisę ateityje padidinti šį skaičių iki 128. Vadovaujantis rinkliavų įstatymu, bet kuri valstybinės institucijos teikiama apmokama paslauga yra įtraukta į specialų paslaugų sаrašа, gauti už jа pinigai nukeliauja į šalies biudžetа, iš kurio vėliau ir esame finansuojami. Nors dėl didelio lėšų stygiaus nesiskundžiam, bet jeigu jų būtų daugiau, nuveiktų darbų sаrašas būtų ilgesnis.

- Ar didelį galvos skausmа jums kelia eurointegraciniai procesai? Ar daug kа turėsite keisti savo veikloje?

- Ne. Mums padeda tai, kad ES galiojančius teisės aktus jau esame aklimatizavę Lietuvoje, todėl ypatingai didelių problemų neturėsim. Tačiau ES nėra sustingusi struktūra, jinai nuolat tobulėja, todėl darbo visada užteks. 2001 m. gruodžio mėn. buvo uždarytas Lietuvos derybų su ES transporto skyrius, tuomet ir buvo išvardinti visi teisės aktai, kuriuos privalėsim suderinti arba pakeisti. Būtent dabar šis procesas ir vyksta. Gal ir nekuklu, bet neslėpsiu, kad su mumis dirbantys prancūzų specialistai apie mus gerai atsiliepia. Jų nuomone, mes nesame nuo ES labai atsilikę, tiek žmonės, tiek ir technika tinkamai parengti būsimam kontrolės apimčių padidėjimui, nors pasitobulinti, žinoma, reikės.

Noriu priminti, kad nuo 2004 m. liepos 1 d. ES sunkiojo transporto gamintojai yra įpareigoti įrengti automobiliuose elektroninius tachografus. Juose bus naudojamos penkių rūšių kortelės, kiekviena iš jų turės savаjа paskirtį. Inspektorius, tokiа kortelę įstatęs į tachografа, galės nuskaityti visа informacijа, parodančiа, kaip vairuotojas konkrečiu periodu laikėsi darbo ir poilsio režimo. Visа šiа informacijа galės turėti ir įmonės vadovybė. šios naujovės konkrečiai pailiustruoja, kad ES nėra sustabarėjęs darinys, tenai techninės pažangos tempai niekam neleidžia apkerpėti.

- Ar teko pasižiūrėti iš arčiau, kaip įvairiose ES šalyse dirba jūsų kolegos inspektoriai? Ar įžvelgėte kokių skirtumų?

- Taip. Man teko būti daugelyje ES valstybių. Važinėjome su kolegomis keliais, stebėjome, kaip jie kontroliuoja. Tiesа sakant, amerikų neatradome, praktiškai ir jie, ir mes dirbame vienodai. Skirtumas tas, kad tarp tikrinančiojo ir tikrinamojo tenai susiklostę kitokie santykiai: užsienio šalyse inspektoriaus veiksmai nėra ginčo objektas. Jeigu jis paskyrė baudа, jokių ginčų būti negali, antraip automobilis pastatomas į šalikelę, kur stovės tol, kol nebus sumokėta bauda. Stebėjau keliuose dirbančius vokiečius, olandus, belgus. Patys griežčiausi - prancūzai, kurie dirba keliuose kartu su žandarmerija. Mes, beje, taipogi, deriname savo veiksmus su kelių policija.

- įstojus Lietuvai į ES, išdavinėti vežėjams leidimus į tas šalis jau nereikės. Ar ženkliai sumažės šių dalybų našta?

- Esu apskaičiavęs, jog įstojus į ES, išduodamų leidimų skaičius, lyginant su šiandienine situacija, sumažės maždaug 40 proc. Tačiau darbo nepamažės, greičiau atvirkščiai. Juk pagal šiandieninius ES direktyvų reikalavimus privalome patikrinti ne mažiau kaip 1 proc. visų vairuotojų dirbtų dienų. Jau dabar Vakaruose pasigirsta siūlymų, reikalaujančių patikrinti net 2 proc. visų vairuotojų dirbtų dienų. ši problema aktualėja todėl, kad vairuotojo darbo ir poilsio režimo kontrolė tiesiogiai susijusi su socialiniais dalykais: dažnas darbdavys verčia vairuotojus dirbti daugiau, negu įstatymai leidžia. O tai tiesiogiai susiję su eismo saugumu. Juk ne kartа girdėjote, kad pavargęs vairuotojas užmigo už vairo, ir tai tapo nelaimės priežastimis. štai kodėl taip svarbu laikytis ADR konvencijos, reguliuojančios darbo ir poilsio režimа, reikalavimų.

- Kitaip tariant, įstatymai užpildys tа vakuumа, kuris yra susidaręs Lietuvoje - juk čia vairuotojų profsаjungų vis dar nėra… Sakykit, ar kompensuojamos išlaidos tiems vežėjams, kurie veža lengvatas turinčius keleivius?

- Taip. šių išlaidų kompensavimas prasidėjo nuo 2001 m., už praėjusius metus mes vežėjams pervesime maždaug 8-8,5 mln. litų. Jiems tai bus nemenkas pastiprinimas. Vežėjai turės už kа atnaujinti savo parkа, sumažinti nuostolius, išspręsti kitas problemas. Man malonu, kad jie tai vertina. Ta proga norėčiau pabrėžti mūsų ryšių su vežėjais svarbа. Tiek aš, tiek kiti mūsų darbuotojai visada dalyvaujame "Linavos" kongresuose, nuolat lankomės vežėjų klubuose. Siekdami operatyviau informuoti savo klientus, esame sukūrę naujа inspekcijos internetinio puslapio versijа. Jo dėka galėsime organizuoti vežėjų apklausas, sužinoti jų nuomonę vienu ar kitu klausimu. Tarkim, šiandien ne vienas vežėjas sako, jog inspekcijoje veikia labai netobula atsiskaitymo už paslaugas sistema. Mokėdamas už jas, vežėjas privalo eiti į bankа, sumokėti, po to atnešti mums pavedimo kopijа. Netolimoje ateityje žadame įvesti atsiskaitymа kreditine kortele, galbūt vertėtų įrengti ir bankomatа. Kitas kelias - kontaktuoti su bankais ir gauti mokėjimo patvirtinimа elektroniniu būdu. žinoma, norint tai padaryti, teks pakeisti kai kuriuos teisės aktus.

- Ar pakanka jūsų inspektoriams įgaliojimų? Pareigų turite daug, o teisių?

- Jeigu matome, kad mums tikrai trūksta kokių nors teisių ar įgaliojimų, parengiame projektа, kurį pateikiame ministerijai, pastaroji pateikia jį Vyriausybei ir taip toliau, įstatymų numatyta tvarka. Tarkim, gautume teisę vieni, be kelių policijos pagalbos stabdyti transporto priemones. O jeigu jos nestoja? Stabdyti prievarta? Vadinasi, reikėtų apginkluoti inspektorius. Jei turi ginklа - atsiranda daugybė kitų reikalavimų. Mes juk nesirengiame pavirsti jėgos struktūra. To nėra niekur.

- Kuo VKTI skiriasi nuo latvių, estų ar lenkų analogiškų įstaigų?

- Latviai turi panašiа į mūsų Kelių transporto direkcijа. Estijoje? Neteko girdėti, kad tokia institucija egzistuotų. Lenkijoje dar visai neseniai nieko panašaus irgi nebuvo. įgyvendindami "Dvynių" programа, jie ne taip seniai įkūrė transporto inspekcijа. Lenkijoje leidimus vežėjams išdavinėja kita struktūra - tarptautinių vežimų aptarnavimo biuras. Tuo tarpu visose ES šalyse veikia panašios struktūros. PHARE specialistai, įkūrę inspekcijа Lenkijoje, manė, jog ir Lietuvoje viskа reikės pradėti nuo nulio. Atvykę čia labai nustebo pamatę, kad VKTI funkcionuoja net nuo 1993 m. Vadinasi, ėjome teisingu keliu.

- Ir paskutinis klausimas: dažnai tenka išgirsti, jog Lietuvoje vežėjų perdaug, jų skaičiaus augimas pasiekė lubas. Kа apie tai manote?

- Nei lubų, nei ribų čia būti negali, nebent vežėjų skaičių imtume dirbtinai apriboti. Aš nemanau, kad vežėjų yra perdaug. Akivaizdu, kad jie labai aktyvūs. Džiaugiuosi, kad jie užima Europoje stiprias pozicijas. Manau, kad greitai visos problemos, iškilusios su Rusija ir Baltarusija dėl TIR sistemos taikymo, bus galutinai išspręstos - protingi žmonės privalo susitarti. Labai svarbu, kad krovinių srautai neaplenktų Lietuvos, nenueitų aplinkiniais keliais. Juk ne tik mūsų šalies, bet ir viso regiono ekonomika kyla, gamyba didėja, todėl vietos turi užtekti visiems. Susitarsime su kaimynais ir dėl vizų, ir dėl kitų problemų, tačiau būtina sаlyga - atsikratyti tegu ir retėjančių, bet vis dar pasitaikančių kontrabandos recidyvų. Sustiprinę ir apjungę TIR sistemai priklausančių šalių duomenų bazes, dirbdami su "Linava" ranka rankon, atsijosime pelus nuo grūdų. Ir bus tvarka.

- Ačiū už pokalbį.

"Transporto pasaulis"
Sausis Nr. 1 (25)

"Linava" informuoja

BOGDAN užkariauja Kijevа

Dėl kelionės dokumentų

Klaipėdos regiono vežėjams

Permainos keleivių vežėjų darbe

Lietuvoje ir pasaulyje

"Ford Transit Connect" - 2003 metų furgonas

"PEUGEOT PARTNER" - antrasis prisitatymas

"TRUCK STORE" - ginklas naudotų sunkvežimių rinkai užkariauti?

Italija: plius PVM

Lenkija: kuro - kiek telpa standartiniame bake

Lenkija: mokestis už automagistralę

Lietuva: Skandinaviškas dyzelinas atlaikė lietuviškа šaltį

Rusija, Baltarusija, Ukraina: vizų išdavimo tvarka bendra

Svarbiausia - įvaizdis

Vengrija: žieminė ekipiruotė - privaloma

Transporto politika

"Autobanų mokestis" - milijardus kainuojanti programa

žvilgsnis į Europos integracijа: kas padaryta ir kа reikės nuveikti kelių transporto srityje

Žinotina

"Dvynių" projektas: neišradinėkime dviračio!

2003 m. Europos transporto ir logistikos parodos

Perspektyvos

"VIKINGAS"… iš pietų

Paslaugos

KONTROLė - irgi paslauga, nors ne visi tai supranta...

Keleivinis transportas

Darbų liko ir šiems metams

Vilniuje važinės modernūs autobusai

Vežėjo kalendorius

Nedarbo dienos Europoje

Technika

Elektronika mažina posūkio spindulį

MEGA TRAILER ir kiti

Kronika

Mirties šokis tarp liepsnojančių automobilių

Mokymas

Egzaminai - sunkesni ir brangesni

Teisė

Antstolių reforma

Tiesa ir teisingumas

Konsultacijos

Vairuotojo darbo laikas (tęsinys)

Verslo etika

Vadovo kalbos kompetentingumas

Sveikata

Ligas lemia ir asmenybės ypatumai

Automobilių sportas

čekai pradeda diktuoti madas (2002-ųjų metų sunkvežimių lenktynių apžvalga)

2003 M. SUNKVEžIMIų VARžYBų KALENDORIUS

Muziejus

Gyveno Detroite kalvis...