Administracinės sankcijos neblaiviems vairuotojams
Praėjusiame žurnalo „Transporto pasaulis" numeryje apžvelgėme Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, nagrinëėjant skundus dėl administracinių nuobaudų, paskirtų greičio viršijimo atvejais. Šiame „Transporto pasaulio" numeryje, atsižvelgdami á 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) pakeitimų, sugriežtinusių atsakomybę už vairavimą esant neblaiviems, svarbą, apžvelgsime Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, iškeltose dėl ATPK 126 str. numatytų pažeidimų – vairavimo neblaiviems, vengimo tikrintis neblaivumą ir kt. Pažymėtina, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. galioja tokia nuobaudų neblaiviems vairuotojams sistema:
• transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ATPK 126 str. 1 d.);
• transporto priemonių, kurių maksimali leidžiama masė didesnė negu 3,5 t arba turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas, vairavimas, vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1000 litų;
• transporto priemonių vairavimas, vairuotojams, kurių vairavimo stažas iki 2 metų , esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1000 litų;
• transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) girtumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas , taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų (ATPK 126 str. 4 d.);
• transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda nustačius lengvą, vidutinį ar sunkų girtumo laipsnį (ATPK 126 str. 1, 4 d.) – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu .
Analizuojant aukščiau išdėstytų veikų aprašymą, reikėtų išskirti tris skirtingus administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei transporto priemonių vairavimu:
• transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems;
• neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas;
• alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Taigi, lyginant iki 2008 m. sausio 1 d. ir po šios datos įsigaliojusias nuobaudas už vairavimą esant neblaiviam, naujosios sankcijos, ypač – transporto priemonių konfiskavimas – yra gerokai griežtesnės. Kadangi transporto priemonės konfiskavimas kaip sankcija už vairavimą neblaiviems įteisinta palyginti neseniai, konkrečios teismų praktikos šiuo klausimu dar nėra. Vairuotojus įdarbinantiems vežėjams dėmesį reikėtų ypatingai atkreipti į tai, kad transporto priemonės konfiskavimas kaip sankcija taikomas tik tais atvejais, kai asmuo anksčiau jau yra baustas už vairavimą neblaivios būklės ir padaro tokį pažeidimą pakartotinai, todėl priimant į darbą naujus vairuotojus, reikėtų įsitikinti, ar anksčiau asmenys nebuvo bausti už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus ATPK 126, 127, 129 straipsniuose.
Kaip teigiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo parengtoje teismų praktikos, susijusios su ATPK 126 str. numatytais pažeidimais, apibendrinime, vairuotojai ypač dažnai naudojasi teise paduoti skundą bylose, susijusiose su ATPK 126 str. numatytais pažeidimais. Per 2006 metus apygardos administraciniai teismai išnagrinėjo beveik 3000, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – 199 tokias bylas. Kaip rodo 2006 m. nagrinėtų bylų rezultatų analizės, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikiami skundai dažniausiai nėra patenkinami (176 atvejai iš 199), rečiau – skundai tenkinami iš dalies (16 atvejų iš 199), rečiausiai – skundai tenkinami visiškai (7 atvejai iš 199). Tokią situaciją Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sąlygoja tai, kad apygardos administraciniuose teismuose, į kuriuos pirmiausia kreipiasi pareiškėjai, skundai dažniausiai yra tenkinami visiškai ar iš dalies, todėl Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundžiami tik rečiau pasitaikantys apygardų teismų sprendimai, kuriais pareiškėjų skundai nėra tenkinami.
Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (žr. Žin., 2006, Nr. 562000) 2 p. 4 pastraipą, neblaivumas (girtumas) – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar šių taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Šių taisyklių 3 p. nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip).
Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Matavimų paklaidos vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Matavimų paklaidų įvertinimas gali turėti esminės reikšmės pažeidimų kvalifikavimui, nes, priklausomai nuo nustatyto neblaivumo laipsnio – lengvas, vidutinis ar sunkus – turi būti taikoma atitinkama ATPK 126 str. dalis.
Kaip administracinių teismų praktikoje yra vertinama vairavimo sąvoka? Kokie veiksmai yra laikomi vairavimu: ar vien tai, kad asmuo sėdėjo prie transporto priemonės vairo, nesant užvestam varikliui, yra pakankama prielaida teigti, jog asmuo vairavo transporto priemonę? Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. N17885/2006, vairuotojas įrodinėjo, kad jis tik sėdėjo prie vairo, o automobilį stūmė kitas asmuo, todėl teigė, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str., požymių, nes, jo nuomone, jis transporto priemonės nevairavo. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė , kad dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį vairuoti aiškina kaip valdymą vairu. Toks žodžio vairuoti reikšmės pateikimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio variklio užvedimu, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė. Taigi tai, kad automobilio variklis nebuvo užvestas, vairuotojo sėdėjimas prie vairo kitam asmeniui stumiant automobilį, vertintinas ne kitaip, kaip tik vairavimu.
Kokiais atvejais laikoma, kad asmuo vengia neblaivumo patikrinimo?
Kaip aptarėme pirmiau, neblaivumo patikrinimo vengimas yra baudžiamas pagal tas pačias ATPK 126 str. numatytas sankcijas, kaip ir vairavimas esant vidutiniam arba sunkiam girtumo laipsniui.
Iš esmės neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas , kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apibendrintų bylų, teismų praktikoje girtumo patikrinimo vengimu buvo pripažįstama labai įvairi veika. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. N16280/2006 teismas nustatė, kad policijos pareigūnams pažeidėją pakvietus į tarnybinį automobilį pasitikrinti blaivumo, pažeidėjas iš jo pabėgo, tokiu būdu vengdamas neblaivumo patikrinimo. Teismas nusprendė, kad tokia veika atitinka vengimo pasitikrinti požymius.
Dėmesys atkreiptinas į tai, kad negalima laikyti asmens vengiančiu neblaivumo patikrinimo tais atvejais, jei jo neblaivumas (girtumo laipsnis) vis dėlto yra nustatomas, t.y. to paties pažeidimo atveju negalima asmens bausti ir už vairavimą neblaivios būklės, ir už vengimą tikrintis neblaivumą.
(B.d.)
|