Keleivinis transportas: darbai ir viltys
Statistinius duomenis asociacijos "Linava" Keleivinio transporto skyrius iš šalies keleivių vežėjų įmonių renka kas pusmetį. Kiekvienų metų pradžioje sumuojami, analizuojami visų praėjusiųjų rezultatai. Šįkart skaitytojams - 2007 - ųjų keleivinio transporto įmonių rodikliai.
Tendencijos
„Praėjusių metų rezultatai niekuo ypatingu nuo ankstesniųjų neišsiskyrė: vežėjų pajamos didėjo, tačiau sąnaudos augo labiau. Ko gero, džiugiausias rodiklis – keleivių daugėjimas, jų skaičius išaugo 5,7 proc. (palyginimai su 2006-ųjų rezultatais – aut. past.). Tačiau keleivių daugėjo tik mieste – priemiesčio bei tolimojo susisiekimo maršrutais jų vežta šiek tiek mažiau“, – sakė asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Eugenijus Stolovickis.
Vežėjų pajamos per praėjusius metus išaugo 12 proc., sąnaudos – 13,4 proc. Anksčiau didžiausią padidėjusių sąnaudų dalį sudarydavo brangę degalai, o praėjusiais metais – itin ženkliai didėję darbuotojų atlyginimai. Vidutinis darbo užmokestis įmonėse pernai didėjo 25,2 proc. (nuo 1595 iki 1997 Lt), vairuotojų dar daugiau – nuo 1722 iki 2222,2 Lt (29 proc.). Nepaisant to, vairuotojų keleivių vežimo įmonėms vis dar katastrofiškai trūksta. Darbuotojų skaičius įmonėse nežymiai (vidutiniškai – 2,6 proc., vairuotojų – 2 proc.) mažėjo. „Būtina kuo skubiau galvoti apie naujų vairuotojų rengimą. Supažindinti su šia profesija reikėtų dar vidurinėse mokyklose. Turime ir daugiau pasiūlymų: vairuotojas, gavęs T kategoriją ir teisę vairuoti troleibusą, galėtų išsyk laikyti ir egzaminą D kategorijai gauti. Tai padėtų išsaugoti vairuotojus tame pačiame keleivių vežimo versle“, – išeičių bandė ieškoti E. Stolovickis.
Transporto priemonės
Per praėjusius metus šiek tiek padaugėjo autobusų ir troleibusų – 0,8 proc. (nuo 2891 iki 2914). Tačiau vis dar didžiausią jų dalį sudaro senesnės nei dešimties metų transporto priemonės. Senos transporto priemonės ne tik teršia aplinką, bet ir yra nesaugios. Daug tikimasi iš 2007 m. liepos 30-ąją Europos Komisijos priimto sprendimo (remiantis 2007–2013 m. patvirtinta Sanglaudos skatinimo veiksmų programa) teikti paramą viešojo keleivinio transporto parkui atnaujinti. Kadangi parama gaunama iš ekologinių fondų, pirmenybę ketinama teikti mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančioms transporto priemonėms. Tam tikslui iš ES fondų skirta apie 140 mln. Lt, mūsų valdžios institucijos turi nuspręsti, kaip juos paimti ir paskirstyti. Susisiekimo ministerijos užsakymu atliktoje studijoje nagrinėjami du galimi valstybės paramos teikimo viešojo keleivinio transporto parkui atnaujinti būdai: paramą teikti pagal SM parengtą ir EK patvirtintą valstybės pagalbos schemą arba ją paskirstyti vežėjų įmonėms kaip kompensacijas už įsipareigojimų pagal viešojo aptarnavimo sutartis vykdymą.
Asociacijos „Linava“ manymu, antrasis būdas Lietuvos vežėjams būtų priimtinesnis. Tačiau keleivinio transporto įmonių vadovų netenkintų studijoje numatoma sąlyga, kad vežėjai finansiškai privalo prisidėti prie Ekologiško viešojo transporto plėtros projekto įgyvendinimo, tačiau įsigytosios transporto priemonės lieka savivaldybės nuosavybe.
„Transporto priemonės turi būti vežėjų nuosavybė, kad nusidėvėjimo sąnaudos būtų įtrauktos į savikainą, kaip to reikalauja ES dokumentai gaunant valstybės paramą. Be to, keleivinio transporto įmonės galėtų susigrąžinti PVM, o savivaldybės tokios galimybės neturi“, – sakė E. Stolovickis. Jo manymu, projekto įgyvendinimą apsunkintų ir sąlyga, kad paramą gaunantis vežėjas privalo turėti sutartį su savivaldybe dėl visuomenės aptarnavimo: konkursai vežėjams parinkti šiuo metu organizuojami tik naujai atidaromiems vietinio susisiekimo maršrutams. Dauguma tokių maršrutų egzistuoja jau daugelį metų, ir savivaldybės naujų konkursų nerengia. „Jei ši projekto įgyvendinimo sąlyga bus taikoma besąlygiškai, jis negalės būti įgyvendintas. Be to, siūlome plėsti remiamų veiklų sąrašą ir papildyti jį transporto priemonėmis, varomomis elektra bei dyzelinu, kadangi šiuo metu remiamųjų sąraše išvardijamos tik transporto priemonės, naudojančios alternatyvius degalus – biodegalus, biodujas, gamtines dujas“, – kalbėjo E. Stolovickis.
Rezultatai pagal vežimo rūšis
Miesto maršrutuose keleivių skaičius išaugo 7,3 proc., vežėjų pajamos – 15,4 proc. Tai nulėmė didėjusios bilietų kainos. Vežėjai šiek tiek didino vežimo tarifus, nors jie vis viena tebėra per maži ir toli gražu nepadengia išlaidų. Deja, daugumos savivaldybių politikai, nenorėdami priimti nepopuliarių sprendimų, bilietų kainų nedidina. Toks politikų neryžtingumas miestams gali kainuoti ypač brangiai.
Miesto vežėjų sąnaudos praėjusiais metais, lyginant su 2006-aisiais, didėjo16,3 proc.
Ne visos savivaldybės atsiskaitė už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą: įmonės turėjo gauti 82,8 mln. Lt, kompensuota 72,8 mln. Lt. Didžiausios skolos susidarė sostinėje. Dar liūdnesnė padėtis su nuostolingų maršrutų aptarnavimo kompensavimu: vietoj beveik 94 mln. Lt vežėjams sumokėta vos 55,6 mln. Lt. Itin prasta situacija priemiesčio vežimuose. Keleivių sumažėjo 8,2 proc Šiek tiek padidėjo autobusų rida, tačiau labai nežymiai. Kokios galėtų būti priežastys? Vis daugiau žmonių sėda į nuosavus automobilius, mažėja gyventojų kaimuose. Vežėjų pajamos išaugo 13 proc., sąnaudos – 15 proc. Už nuostolingų maršrutų aptarnavimą priemiesčio vežėjams vietoj 17,2 mln. Lt pervesta 10,9 mln. Lt, už lengvatomis besinaudojančius keleivius vietoj 6 mln. – 5,8 mln. Lt.
Tolimojo susisiekimo maršrutuose keleivių taip pat mažėjo: 2006-aisiais vežta 11,2 mln., o 2007-aisiais – 10,7 mln. (4,5 proc. mažiau). Autobusų rida beveik nesikeitė. Pajamos dėl didėjusių tarifų augo 9,8 proc., sąnaudos – beveik 13 proc.
„Šioje srityje pagaliau sulaukėme gerų naujienų. Kovo pradžioje Konstitucinis Teismas priėmė ilgai keleivių vežėjų lauktą sprendimą: Kelių transporto kodekso straipsnis, kuriame nustatyta, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis, neprieštarauja Konstitucijai. Tai turėtų suduoti rimtą smūgį nelegaliems vežėjams“, – pasidžiaugė E. Stolovickis.
Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad užsakomaisiais reisais galima vežti tik tokias keleivių grupes, kurios buvo sudarytos iš anksto, t. y. pateikus išankstinį užsakymą vežėjui ir su juo iš anksto sudarius vežimo sutartį. „Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas užsakomųjų reisų vežėjams rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis (ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos), reiškia, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama sudaryti keleivių grupes, į jas surenkant reguliarių reisų laukiančius keleivius, taip pat kitus asmenis, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis“, – teigiama Konstitucinio Teismo sprendime.
„Padėtis turėtų keistis. Kol Konstitucinis Teismas nepateikė savo sprendimo, įstatymas, draudžiantis rinkti keleivius stočių teritorijoje, buvo tarsi pakibęs ore. Tikimės, kad VKTI bei Savivaldybių kontrolės tarnybos imsis visų priemonių prieš nelegalius vežėjus, neliks dviprasmybių ir teismų praktikoje“, – Konstitucijos Teismo sprendimą komentavo E. Stolovickis.
Liūdniausia situacija susiklostė tarptautinių vežimų rinkoje. Čia keleivių skaičius sumažėjo net 45 proc., beveik 11 proc. mažėjo pajamos. Padėtis tarptautinių vežimų rinkoje visai prasta. E. Stolovickio manymu, vežėjams reikėtų persiorientuoti į vidaus tolimojo susisiekimo maršrutus ir užsakomuosius reisus, nes konkuruoti su keleivių vežimo rinkon atėjusiomis pigių skrydžių bendrovėmis vežėjai autobusais vargu ar pajėgs. Labiausiai padaugėjo keleivių, vežtų užsakomaisiais reisais – net 23 proc. „Ši dalis galėtų būti dar didesnė, kadangi užsakomieji reisai yra pelningi. Tačiau keleivinio transporto įmonėms trūksta laisvų autobusų, todėl ši sritis užima tik nedidelę keleivių vežimo verslo dalį. Tai galėtų būti niša vežėjams, jie privalo daugiau dirbti su turizmo agentūromis siūlydami savo transporto priemones turistinėms kelionėms“, – sakė E. Stolovickis. Užsakomaisiais reisais vežančiųjų keleivius pajamos didėjo 22,3 proc. tiek pat išaugo ir sąnaudos.
Lina Jakubauskienė
|