Transportininkai ir kalbos kultūra

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Transporto vadybos katedra sėkmingai ruošia transporto vadybos ir ekonomikos specialistus daugiau nei keturis dešimtmečius (įsteigta 1965 m.). Specialybės kalbos kultūra dėstoma 8- ame semestre.Būsimieji bakalaurai supažindinami su specialybės kalbos dėsningumais,kompiuteriu renkamo teksto reikalavimais , baigiamųjų darbų rengimo metodikos nurodymais.

2008 m. va­sa­rio mėn. vy­ku­sio­je spe­cia­ly­bės kal­bos kul­tū­ros pa­skai­to­je-se­mi­na­re ap­tar­ti nau­jau­si kal­bos kul­tū­rai skir­tų pe­ri­odi­nių lei­di­nių – „Kal­bos kul­tū­ra“, „Ter­mi­no­lo­gi­ja“, „Gim­to­ji kal­ba “ – nu­me­riai. Taip pat kny­gy­nų nau­jie­na – kal­bi­nin­kės R. Mi­liū­nai­tės kny­ga „Apie kal­bą ir mus“. Ak­tu­a­lius va­dy­bi­nin­kams šių lei­di­nių straips­nius pri­sta­tė stu­den­tai. Bū­si­mo­ji trans­por­to eko­no­mis­tė R. Ba­ru­se­vi­čiū­tė ap­ta­rė R. Mi­liū­nai­tės straips­nį „Kaip ži­niask­lai­da kal­bos prie­mo­nė­mis ku­ria žmo­gaus įvaiz­dį“.

„Kal­ba, kaip ne­at­ski­ria­ma žmo­gaus sa­vi­raiš­kos ir ap­skri­tai ben­dra­vi­mo kul­tū­ros da­lis, vi­sų žmo­gaus įvaiz­džio kū­ri­mo prie­mo­nių gau­so­je ne­tu­ri bū­ti už­mirš­ta­ma“, – tei­gia kal­bi­nin­kė R. Mi­liū­nai­tė. Šiai min­čiai pri­ta­rė ir stu­den­tai, nes bai­gus uni­ver­si­te­tą ir pra­dė­jus dirb­ti rei­kės ves­ti de­ry­bas, va­do­vau­ti su­si­ti­ki­mams, siū­ly­ti, pri­sta­ty­ti sa­vo pre­kę ar pa­slau­gą. Gra­ži, tai­syk­lin­ga kal­ba – iš­si­la­vi­nu­sio, man­da­gaus, kul­tū­rin­go žmo­gaus ro­dik­lis.

Stu­den­tams ypač svar­bu su­si­pa­žin­ti su kom­piu­te­riu ren­ka­mo teks­to rei­ka­la­vi­mais. Trans­por­to eko­no­mi­kos spe­cia­ly­bės stu­den­tas J. Vy­žin­tas pa­tei­kė iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją apie brūkš­nio ir brūkš­ne­lio var­to­ji­mą (Kei­nys, S. 2005. „Brūkš­nio ir brūkš­ne­lio var­to­ji­mas“, iš Kal­bos kul­tū­ra. Vil­nius: LKI).

P. Kniūkš­tos straips­ny­je „Pre­kių žen­klai ir kal­ba“ (iš Kal­bos kul­tū­ra, 2006.), ku­rį per­tei­kė stu­den­tė R. Už­da­vi­ny­tė, tei­gia­ma: „Pre­kių žen­klų žo­džiai, už­ra­šy­ti be ski­ria­mų­jų po­žy­mių ir ki­tu gra­fi­niu bū­du, ne­gu įre­gist­ruo­ta, yra ne­be pre­kių žen­klai, o už­ra­šai. Už­ra­šy­ti vie­šai pa­tei­kia­muo­se įvar­di­ja­muo­siuo­se už­ra­šuo­se, jie yra pa­pras­ti pa­va­di­ni­mai ir vie­šie­ji už­ra­šai, ku­riems tu­ri bū­ti tai­ko­mos ben­dro­sios kal­bos nor­mos“.

Stu­den­tas S. Kar­našni­ko­vas nuo­dug­niai pa­pa­sa­ko­jo apie trans­por­to ter­mi­no ka­po­tas kil­mę, jo lie­tu­viš­kus ati­tik­me­nis (Kli­ma­vi­čius, J. 2006. „Ter­mi­nas prie ter­mi­no. III“, iš Ter­mi­no­lo­gi­ja. Vil­nius: LKI).

Su sve­ti­mą­ja trans­por­to sri­ties lek­si­ka su­pa­žin­din­si­me ir skai­ty­to­jus ar­ti­miau­siuo­se žur­na­lo „Trans­por­to pa­sau­lis“ nu­me­riuo­se.

Trans­por­to in­ži­ne­ri­jos fa­kul­te­to stu­den­tai ak­cen­ta­vo kal­bos kul­tū­ros pa­skai­tų svar­bą aukš­to­jo­je ne­hu­ma­ni­ta­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Per jas ne tik pa­tei­kia­ma daug ver­tin­gos in­for­ma­ci­jos kal­bos klau­si­mais, ta­čiau ra­gi­na­ma at­si­gręž­ti ir į am­ži­ną­sias dva­si­nes ver­ty­bes. Ar šiuo me­tu ne­sa­me jų šiek tiek pri­mir­šę? „Dau­giau dė­me­sio kal­bos ir ben­dra­vi­mo kul­tū­rai, stip­rus at­sa­ko­my­bės už sa­vo veiks­mus jaus­mas, pa­gar­ba ir at­jau­ta ša­lia esan­čiam žmo­gui, – ar ne tai pa­dė­tų su­ma­žin­ti kas­dien vyks­tan­tį ir to­kių skau­džių pa­da­ri­nių tu­rin­tį ka­rą ke­liuo­se?“, – svars­tė bū­si­mie­ji trans­por­to va­dy­bos ir eko­no­mi­kos spe­cia­lis­tai.

An­ge­li­ka Pet­rė­tie­nė Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to Hu­ma­ni­ta­ri­nio ins­ti­tu­to Lie­tu­vių kal­bos ka­ted­ros lek­to­rė