Kaip sumažinti spūstis didmiesčiuose

Vasario 22-ąją vyko Europos Komisijos Bendrosios programos projekto BESTUFS antrasis seminaras "Transporto problemos Lietuvos didmiesciuose". Jame pristatytas BESTUFS projektas,į lietuvių kalbą išversta knyga "Miesto krovininio transporto geros praktikos vadovas", aptartos priemonės, galinčios sumažinti spūstis.

Dė­me­sys mies­tų kro­vi­ni­niam trans­por­tui

Pa­sak pro­jek­tą pri­sta­čiu­sio Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to at­sto­vo dr. An­driaus Jar­žems­kio, pas­ta­ruo­ju me­tu Eu­ro­pos Są­jun­ga vis dau­giau dė­me­sio ski­ria mies­tų mo­bi­lu­mo pro­ble­mai spręs­ti. „Tam, kad mies­tai bū­tų pa­trauk­lūs gy­ven­to­jams, bū­ti­na spręs­ti lo­gis­ti­kos bei trans­por­ta­vi­mo pro­ble­mas, ypač mies­tų cen­truo­se. Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos šiai pro­ble­mai pas­ta­ruo­ju me­tu ski­ria ne tik daug dė­me­sio, bet ir di­džiu­les lė­šas“, – kal­bė­jo A. Jar­žems­kis.

Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jo­se vis gar­siau pra­by­la­ma apie tai, kad bū­ti­na ap­ri­bo­ti kro­vi­ni­nio trans­por­to ju­dė­ji­mą mies­tuo­se, ka­dan­gi jis la­biau­siai ken­kia mies­to ap­lin­kai bei ge­ro­kai pa­ašt­ri­na trans­por­to spūs­čių, tar­šos, sau­gu­mo bei triukš­mo pro­ble­mas. „Šiuo me­tu ES bręs­ta nau­jos di­rek­ty­vos, nu­sta­ty­sian­čios ap­ri­bo­ji­mus kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms mies­tuo­se. Mū­sų, moks­lo, ver­slo ir val­džios ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų, už­da­vi­nys – įžvelg­ti pro­ble­mą dar tik jai at­si­ran­dant. Net jei mi­nė­tos di­rek­ty­vos bus pri­im­tos tik po ke­le­to me­tų, apie tai tu­ri­me gal­vo­ti jau da­bar“, – sa­kė A. Jar­žems­kis.

VGTU at­sto­vas dr. Al­gir­das Ša­ka­lys pri­sta­tė BESTUFS pro­jek­to da­ly­vių pa­reng­tą ir į lie­tu­vių kal­bą iš­vers­tą lei­di­nį „Mies­to kro­vi­ni­nio trans­por­to ge­ros prak­ti­kos va­do­vas“, ku­ria­me ap­žvel­gia­ma skir­tin­gų mies­tų pa­tir­tis or­ga­ni­zuo­jant kro­vi­ni­nį trans­por­tą mies­tuo­se. Pro­jek­tą re­mia bei fi­nan­suo­ja Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, o jis vyk­do­mas nuo 2000 iki 2008 me­tų.

„Šis lei­di­nys tu­rė­tų pri­si­dė­ti prie kro­vi­ni­nio trans­por­to pro­ble­mų spren­di­mo mū­sų mies­tuo­se. Ja­me kal­ba­ma apie efek­ty­vų in­fra­struk­tū­ros pa­nau­do­ji­mą, kro­vi­ni­nio trans­por­to nau­do­ji­mo tai­syk­les, nau­jau­sias tech­no­lo­gi­jas, pas­ta­ruo­ju me­tu įdieg­tas šio­je sri­ty­je, eko­lo­giš­kus au­to­mo­bi­lius. Čia ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su ge­riau­sia Eu­ro­pos mies­tų pa­tir­ti­mi, sėk­mės kri­te­ri­jais, su­ži­no­ti mies­to kro­vi­ni­nio trans­por­to spren­di­mų sil­pną­sias vie­tas“, – kal­bė­jo A. Ša­ka­lys.

Lo­gis­ti­kos cen­trai – bū­das ma­žin­ti spūs­tis

Apie at­vi­ro ti­po lo­gis­ti­kos cen­trų kū­ri­mą Lie­tu­vo­je kal­bė­jo LR su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas Ra­mū­nas Rim­kus. Pa­sak jo, to­kie cen­trai ga­lė­tų ge­ro­kai su­ma­žin­ti kro­vi­ni­nio trans­por­to ju­dė­ji­mą ša­lies did­mies­čiuo­se. 2007-ai­siais Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo ko­mi­te­tas pri­ta­rė siū­lo­moms vie­šų­jų lo­gis­ti­kos cen­trų stei­gi­mo vie­toms ir pro­jek­tų vyk­dy­to­jams. Pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je siū­ly­mui pri­ta­rė ir Vie­šų­jų lo­gis­ti­kos cen­trų plėt­ros ir veik­los prie­žiū­ros nuo­la­ti­nė ko­mi­si­ja. Šių me­tų pra­džio­je cen­trų kū­ri­mas pri­pa­žin­tas vals­ty­bei svar­biu eko­no­mi­niu pro­jek­tu. Jau nu­ma­ty­tos lo­gis­ti­kos cen­trų sta­ty­bos vie­tos Vil­niu­je ir Klai­pė­do­je, šiuo me­tu svars­to­ma ga­li­ma lo­gis­ti­kos cen­tro vie­ta ne­to­li Kau­no.

„Vie­šie­ji lo­gis­ti­kos cen­trai ne­bus vals­ty­bi­nė ins­ti­tu­ci­ja: vals­ty­bės lė­šo­mis bus iš­pirk­ta že­mė, iki jų nu­ties­ti ge­le­žin­ke­lio bė­giai, įreng­ta in­fra­struk­tū­ra, mui­ti­nės pos­tai ir kt. Pri­va­čios įmo­nės lo­gis­ti­kos cen­trų te­ri­to­ri­jo­je ga­lės steig­ti sa­vo ter­mi­na­lus – są­ly­gos dar­bui ten bus su­da­ry­tos ge­riau­sios, to­dėl ti­ki­mės, kad ver­sli­nin­kai rink­sis mū­sų pa­siū­ly­tas vie­tas“, – kal­bė­jo R. Rim­kus. Pa­sak jo, įsteig­ti cen­trai tap­tų vie­nu iš dau­ge­lio efek­ty­vių bei pa­žan­gių spren­di­mų, pa­dė­sian­čių efek­ty­viau nau­do­ti trans­por­tą bei su­ma­žin­sian­čių spūs­tis mies­tų gat­vė­se.

Eis­mo srau­tai mies­tuo­se

Apie eis­mo srau­tų mo­de­lia­vi­mo pa­tir­tį bei mo­de­lių tai­ky­mą Lie­tu­vo­je kal­bė­jo Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to at­sto­vė Ja­ni­na Jab­lons­ky­tė. Pa­sak jos, esant ne­sta­bi­liems trans­por­to srau­tams mies­tuo­se, jie iš­si­dės­to cha­o­tiš­kai, to­dėl ky­la grės­mė eis­mo sau­gu­mui. Moks­li­nin­kai ga­lė­tų dau­giau pri­si­dė­ti prie eis­mo są­ly­gų ge­ri­ni­mo mies­tuo­se, ta­čiau jiems trūks­ta lė­šų efek­ty­vioms pro­gra­moms įsi­gy­ti, nė­ra pa­ti­ki­mos mies­tų trans­por­to srau­tų sta­tis­ti­kos.

Kaip sėk­min­gas eis­mo re­gu­lia­vi­mo mies­te pa­vyz­dys se­mi­na­re pri­sta­ty­ta Vil­niaus mies­to Sa­vi­val­dy­bės įmo­nės „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ veik­la. Pa­sak įmo­nės di­rek­to­riaus Vai­do­to An­ta­na­vi­čiaus, be­veik prieš de­šimt­me­tį pra­dė­ju­sios veik­lą įmo­nės įkū­ri­mas pa­si­tei­si­no, jos funk­ci­jos ple­čia­si. Šiuo me­tu SĮ „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“už­si­i­ma ne tik ke­lei­vių ve­ži­mo or­ga­ni­za­vi­mu, ke­lei­vių kon­tro­le, bet ir ki­to­mis veik­los sri­ti­mis: sto­vė­ji­mo aikš­te­lių mo­kes­čiais, pri­vers­ti­niu au­to­mo­bi­lių nu­tem­pi­mu bei blo­ka­vi­mu ir kt.

Pa­sak V. An­ta­na­vi­čiaus, įkū­rus įmo­nę, ge­riau at­si­skai­to­ma su ve­žė­jais, tei­sin­giau pa­skirs­to­mos lė­šos. Pa­siū­lius ge­res­nes pa­slau­gas bei nau­jes­nius au­to­bu­sus ir tro­lei­bu­sus, vi­suo­me­ni­nio trans­por­to ke­lei­vių sos­ti­nė­je dau­gė­ja – per­nai vež­ta net 335,2 mln. „Fi­nan­si­nė au­to­bu­sų bei tro­lei­bu­sų par­kų si­tu­a­ci­ja šiuo me­tu itin pras­ta, ta­čiau mies­to va­do­vai sten­gia­si pro­ble­mas spręs­ti, kad vi­suo­me­ni­nis trans­por­tas mies­te ga­lė­tų gy­vuo­ti“, – kal­bė­jo V. An­ta­na­vi­čius.

Po­pu­lia­rin­ti vi­suo­me­ni­nį trans­por­tą tu­rė­tų ir vis po­pu­lia­rė­jan­čios vi­suo­me­ni­nio trans­por­to juos­tos, cen­tra­li­zuo­tai val­do­ma švie­so­fo­rų sis­te­ma, kur au­to­bu­sams bei tro­lei­bu­sams bus tei­kia­mas pri­ori­te­tas. Šiuo me­tu jau yra apie 20 ki­lo­met­rų vi­suo­me­ni­nio trans­por­to juos­tų, svars­to­ma, kad jo­mis ga­lė­tų va­žiuo­ti ir tak­si au­to­mo­bi­liai ar leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai, ve­žan­tys ne ma­žiau kaip tris žmo­nes. Da­bar­ti­niais duo­me­ni­mis, 78 proc. au­to­mo­bi­liuo­se va­žiuo­ja po vie­ną žmo­gų, ap­krau­da­mi ir taip per­krau­tas mies­to gat­ves.

Lina Jakubauskienė