Į pasaulį - jūrų keliais

Nuo senų senovės jūrų keliai jungė šalis bei žmones, svariai prasidėdami prie pramonės ir prekybos klestėjimo. Neužšalantis šiauriausias baltijos jūroje Klaipėdos uostas visada tarnavo kaip Lietuvos jungtis su Europa,atveriantis kelius sėkmingai verslo bei turizmo plėtrai. Šiuo metu jurų keliais galingais keltais galima pasiekti atokiausius Baltijos jūros šalių kampelius. Vis dažniau kelionę jūra renkasi ir šalies krovinių gabenimo kompanijos.

Kro­vi­nių ga­ben­ta dau­giau

Pa­grin­di­nis kel­tus ap­tar­nau­jan­tis ope­ra­to­rius Lie­tu­vo­je yra AB „DFDS LISCO“. Kom­pa­ni­ja yra ir vie­na iš di­džiau­sių kel­tų li­ni­jų ope­ra­to­rių Bal­ti­jos jū­ro­je.
2001-ai­siais įkur­tos ben­dro­vės pa­grin­di­nė veik­la – kro­vi­nių ir ke­lei­vių ga­be­ni­mas jū­ri­niais kel­tais ir tram­pi­niais lai­vais. Šiuo me­tu kom­pa­ni­ja kro­vi­nius bei ke­lei­vius ga­be­na pen­kiais kel­tais: „LISCO Op­ti­ma“ ir „LISCO Glo­ria“ plau­kia maš­ru­tu Klai­pė­da – Ky­lis (Vo­kie­ti­ja), „LISCO Pa­tria“ ir „Kau­nas“ ap­tar­nau­ja marš­ru­tą Klai­pė­da – Karl­sham­nas (Šve­di­ja), o „Vil­nius“ plau­kia iš Klai­pė­dos į Zas­ni­cą (Vo­kie­ti­ja) bei iš Zas­ni­co į Bal­tij­ską (Ka­li­ning­ra­do sri­tis).
Dau­giau­sia jū­rų ke­liais ga­be­na­mi au­to­trei­le­riai, pus­prie­ka­bės, kon­tei­ne­riai bei ge­ne­ra­li­niai kro­vi­niai ant ju­dan­čių pa­sto­vų, kon­tei­ne­riai, ge­le­žin­ke­lio va­go­nai, pa­vo­jin­gi kro­vi­niai. Pas­ta­ruo­ju me­tu vis la­biau po­pu­lia­rė­ja pus­prie­ka­bių ga­be­ni­mas kel­tais – jos už­ima ma­žiau vie­tos nei vi­sas au­to­trau­ki­nys, be to, drau­ge ne­rei­kia plauk­ti vai­ruo­to­jui – pus­prie­ka­bė, at­vy­ku­si į uos­tą, pri­ka­bi­na­ma prie ki­to vil­ki­ko ir ga­li va­žiuo­ti to­liau. Eu­ro­po­je apie 80 proc. kel­tų kro­vi­nių su­da­ro pus­prie­ka­bės, tarp Lie­tu­vos ve­žė­jų toks kro­vi­nių ga­be­ni­mo bū­das kol kas nė­ra po­pu­lia­rus, ta­čiau dėl pa­to­gu­mo bei pi­gu­mo at­ei­ty­je tu­rė­tų pa­plis­ti.
Pa­sak ben­dro­vės „DFDS LISCO“ at­sto­vo Vai­do Klum­bio, kro­vi­nių srau­tai į už­sie­nio ša­lis nuo­lat di­dė­ja. 2007 me­tais „DFDS LISCO“ kel­tais bu­vo vežta apie 1,76 mln. kro­vi­nio il­gio met­rų (vie­nas met­ras – apie 2 to­nas), t.y. apie 12,5 proc. dau­giau nei 2006-ai­siais. „Pra­ėju­sių me­tų ga­le ir šių me­tų pra­džio­je, pa­di­dė­jus kro­vi­nių ga­be­ni­mo pa­klau­sai, tu­rė­jo­me į Skan­di­na­vi­jos li­ni­ją lai­ki­nai pa­leis­ti pa­pil­do­mą, iš­si­nuo­mo­tą kel­tą. 2006-ai­siais tarp Ky­lio ir Klai­pė­dos pa­lei­do­me nau­ją­jį kom­pa­ni­jos kel­tą „LISCO Op­ti­ma“, žen­kliai pa­ge­ri­nu­sį vai­ruo­to­jų ap­tar­na­vi­mo są­ly­gas“, – apie kro­vi­nių ga­be­ni­mo kel­tais po­pu­lia­rė­ji­mą kal­bė­jo V. Klum­bys.
Tu­ri­mų lai­vų jau ne­be­pa­kan­ka: „DFDS A/S“ įsi­gi­jo Ita­li­jo­je sta­to­mą ro-pax ti­po kel­tą. Nuo ki­tų me­tų ge­gu­žės jis marš­ru­tu „Ky­lis – Klai­pė­da“ pra­dės ga­ben­ti ke­lei­vius ir kro­vi­nius. Mil­ži­no tal­pa – 2500 kro­vi­nių met­rų bei 600 ke­lei­vių. Iki šiol di­džiau­sias „DFDS LISCO“ kel­tas „LISCO Glo­ri­a“ ga­be­no 300 ke­lei­vių.
Pra­ėju­siais me­tais ga­na žen­kliai au­go kel­tų ke­lei­vių skai­čius. Jų pluk­dy­ta 140 500 – 14 proc. dau­giau nei 2006-ai­siais.
„Jū­rų trans­por­tas po­pu­lia­rė­ja – tai ro­do sta­tis­ti­ka. Vis dau­giau lie­tu­vių nau­do­ja­si kel­tais tiek ga­ben­da­mi kro­vi­nius, tiek tu­ris­ti­nėms ar ver­slo ke­lio­nėms. Tam, be abe­jo, tu­rė­jo įta­kos ir dar­bo jė­gos ju­dė­ji­mas Eu­ro­po­je, ir sie­nų ati­da­ry­mas. Be to, sten­gia­mės teik­ti vis mo­der­nes­nes pa­slau­gas, įsi­gy­ja­me nau­jų kel­tų, kei­čia­me rin­ko­da­rą bei kai­no­da­rą, at­si­žvel­gia­me į ke­liau­jan­čius nuo­sa­vais au­to­mo­bi­liais. Jiems ke­lio­nės kel­tu itin pa­to­gios: jos pi­ges­nės nei lėk­tu­vu, be to, iš­li­pus iš kel­to, to­liau ga­li­ma ke­liau­ti drau­ge at­plau­ku­siu sa­vu au­to­mo­bi­liu“, – kal­bė­jo „DFDS LISCO“ Ke­lei­vių rin­ko­da­ros ir par­da­vi­mo gru­pės va­do­vas Ar­vy­das Skuo­das.

Ko­dėl ver­ta rink­tis kel­tus?

Ga­be­nant kro­vi­nius kel­tais, iš­spren­džia­ma ne­ma­žai pro­ble­mų. Pa­grin­di­nės iš jų – brangs­tan­tys de­ga­lai, au­to­mo­bi­lių eks­plo­a­ta­ci­ja, di­dė­jan­tys ke­lių mo­kes­čiai. Lie­tu­vos ve­žė­jai, vyk­da­mi į Eu­ro­pą, ne­ga­li iš­veng­ti jau le­gen­da ta­pu­sių Len­ki­jos ke­lių. Nors jie pas­ta­ruo­ju me­tu spar­čiai re­mon­tuo­ja­mi, iš­ki­lo nau­ja pro­ble­ma: va­žiuo­ti nau­jai nu­ties­to­mis mo­der­nio­mis at­kar­po­mis da­ro­si itin bran­gu, daž­nai ge­ro­kai bran­giau nei mo­der­niais Va­ka­rų Eu­ro­pos greit­ke­liais.
„Kel­tas vi­sų pir­ma su­tei­kia ga­li­my­bę iš­veng­ti Len­ki­jos ke­lių. Be to, kro­vi­nys kel­te yra sau­gus, juo plau­kian­tis vil­ki­kas ne­pa­klius į ava­ri­ją ar į trans­por­to spūs­tį, tau­po­mi degalai bei aly­va. Vai­ruo­to­jui kel­te su­teik­tos vi­sos ga­li­my­bės lai­ky­tis dar­bo ir po­il­sio re­ži­mo, at­plau­kus į rei­kia­mą uos­tą, jis ga­li ra­miai sės­ti prie vai­ro ir va­žiuo­ti to­lyn“, – tei­gė V. Klum­bys.
Ve­žė­jai ren­ka­si jū­rų ke­lius dar ir to­dėl, kad kel­tų li­ni­jų tin­klas yra la­bai pla­tus: lai­vais ga­li­ma nu­ga­ben­ti kro­vi­nius į vi­sus re­gio­nus, esan­čius ap­link Bal­ti­jos jū­rą, pa­siek­ti Cen­tri­nę Ru­si­ją, Šiau­rės Uk­rai­ną, Šiau­rės bei Cen­tri­nę Vo­kie­ti­ją, Be­ni­liuk­so ša­lis, šiau­ri­nę Pran­cū­zi­jos da­lį, Skan­di­na­vi­jos ša­lis. Su­dė­jus pri­va­lu­mus, to­kia ke­lio­nė tam­pa ne ką bran­ges­nė už va­žia­vi­mą sau­su­mos ke­liais. Pri­ori­te­tą jū­ri­niams ve­ži­mams tei­kia ir ES ins­ti­tu­ci­jos: ke­liai jau da­bar per­ne­lyg ap­krau­ti, dėl kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių gau­sos ter­šia­ma ap­lin­ka, to­dėl Eu­ro­pos Ben­dri­ja ke­ti­na įves­ti ap­ri­bo­ji­mus au­to­mo­bi­lių trans­por­tui.
„Yra ne­ma­žai da­ly­kų, ku­rie lei­džia prog­no­zuo­ti tei­gia­mas li­ni­ji­nės – taip pat ir jū­rų kel­tų – lai­vy­bos ten­den­ci­jas. Su­si­sie­ki­mas su Skan­di­na­vi­ja fak­tiš­kai įma­no­mas tik jū­ra ir oru, to­dėl, ple­čian­tis Skan­di­na­vų pre­ky­bai su Bal­ti­jos ša­li­mis ir NVS, ga­li­ma ti­kė­tis sta­bi­laus kro­vi­nių dau­gė­ji­mo šia kryp­ti­mi. Be to, Lie­tu­va tu­ri am­bi­ci­jų plė­to­ti mul­ti­mo­da­li­nius ve­ži­mus Va­ka­rų – Ry­tų aši­mi, ku­rios vie­na iš su­de­da­mų­jų da­lių yra jū­ros greit­ke­liai, pvz. Klai­pė­da – Karl­sham­nas. Vo­kie­ti­jos li­ni­jos taip pat per­spek­ty­vios: brangs­ta de­ga­lai, griež­tė­ja vai­ruo­to­jų dar­bo lai­ko ir są­ly­gų kon­tro­lė, pla­nuo­ja­mas Len­ki­jos ke­lių ap­mo­kes­ti­ni­mas ir pan., tai­gi kro­vi­nių kel­tuo­se ar­ti­miau­siu me­tu tu­rė­tų tik dau­gė­ti“, – į klau­si­mą apie kro­vi­nių ga­be­ni­mo kel­tais per­spek­ty­vas at­sa­kė V. Klum­bys.
Per­spek­ty­via kro­vi­nių ju­dė­ji­mui lai­ko­ma ir li­ni­ja Zas­ni­cas – Bal­tij­skas: iš Vo­kie­ti­jos at­plau­kę kro­vi­niai iš­krau­na­mi Ka­li­ning­ra­do uos­te ir to­liau ke­liau­ja į Ru­si­ją. Zas­ni­co uos­tas, pa­sak A. Skuo­do, itin per­spek­ty­vus ne tik pre­ky­bai su Ru­si­ja: 2011-ai­siais ke­ti­na­ma nu­ties­ti au­to­ma­gist­ra­lę iki til­to, jun­gian­čio Riu­ge­no sa­lą su že­my­nu, ta­da au­to­ba­nu pa­siek­ti Ber­ly­ną ar Ham­bur­gą kro­vi­ni­niam au­to­mo­bi­liui už­tek­tų maž­daug ke­tu­rių va­lan­dų. „Kom­pa­ni­ja kro­vi­nių bei ke­lei­vių srau­tus ana­li­zuo­ja kas­dien. Jei at­si­ras­tų po­rei­kis nau­jam marš­ru­tui, ieš­ko­tu­me ga­li­my­bių jį įgy­ven­din­ti“, – kal­bė­jo A. Skuo­das.

Kel­tai – tu­ris­ti­nėms
ir ver­slo ke­lio­nėms

No­rė­da­mi ge­riau iš­nau­do­ti kel­tų ga­li­my­bes bei di­dė­jan­čius ke­lei­vių srau­tus, jū­rų ve­žė­jai siū­lo tu­ris­ti­nes ke­lio­nes kel­tais su ga­li­my­be pail­sė­ti ke­le­tą die­nų už­sie­ny­je. Ren­gia­mi įvai­rūs pro­jek­tai, kad šios ke­lio­nės bū­tų pi­ges­nės ir pa­trauk­les­nės ša­lies gy­ven­to­jams.
Ap­tar­ti tu­riz­mo ga­li­my­bes su ko­le­go­mis Vo­kie­ti­jo­je, Riu­ge­no sa­lo­je įsi­kū­ru­sia­me Zas­ni­ce, va­sa­rio 18-ąją su­reng­tas Vo­kie­ti­jos ir Lie­tu­vos tu­riz­mo fo­ru­mas. Ja­me da­ly­va­vo ir VĮ „Au­to­ve­žė­jų pa­slau­gų cen­tras“, jau sep­ty­ne­rius me­tus ben­dra­dar­biau­jan­tis su Lie­tu­vos kro­vi­nių ve­žė­jais bei ke­lei­viais. Lo­gis­ti­kos ben­dro­vė ne tik tei­kia kro­vi­nių ga­be­ni­mo jū­rų ke­liais ir vi­sas su tuo su­si­ju­sias pa­slau­gas, bet ir or­ga­ni­zuo­ja ren­gi­nius. „Rū­pi­na­mės ve­žė­jų lais­va­lai­kiu bei pra­mo­go­mis su­vok­da­mi, kad veik­liam žmo­gui lai­kas ta­po vie­na iš svar­biau­sių ver­ty­bių. Siū­lo­me įvai­raus po­bū­džio da­ly­ki­nius bei pra­mo­gi­nius ren­gi­nius, or­ga­ni­zuo­ja­me kon­fe­ren­ci­jas bei ver­slo po­bū­vius, mo­ty­va­ci­nes įmo­nės dar­buo­to­jų ke­lio­nes, kom­pa­ni­jų pri­sta­ty­mus, ren­gi­nius, skir­tus įmo­nių dar­buo­to­jams ar klien­tams, nau­jų ga­mi­nių ir pa­slau­gų pri­sta­ty­mus, eks­kur­si­jas, spe­cia­lius se­mi­na­rus ve­žė­jų kom­pa­ni­joms“, – apie nau­ją veik­los sri­tį pa­sa­ko­jo VĮ „Au­to­ve­žė­jų pa­slau­gų cen­tras“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Al­gis Ba­si­jo­kas.
Į tu­riz­mo se­mi­na­rą „Au­to­ve­žė­jų pa­slau­gų cen­tro“ va­do­vas Al­gis Ba­si­jo­kas taip vy­ko tu­rė­da­mas kon­kre­tų tiks­lą – už­megz­ti kon­tak­tus su šio re­gio­no vieš­bu­čių at­sto­vais. Su­da­ry­ta su­tar­tis su tri­jų žvaigž­du­čių vieš­bu­čiu IFA, ku­ris pri­ims tu­ris­tus iš Lie­tu­vos. Tai­gi nuo šiol „Au­to­ve­žė­jų pa­slau­gų cen­tras“ siū­lo iš­skir­ti­nes atos­to­gas Riu­ge­no sa­lo­je su ga­li­my­be or­ga­ni­zuo­ti se­mi­na­rus. Ke­lio­nė pa­ly­gin­ti ne­il­ga – už­trun­ka vos pen­kias die­nas, ta­čiau per šį lai­ką ke­liau­to­jas įgy­ja ga­li­my­bę ne tik pail­sė­ti pa­to­gia­me vieš­bu­ty­je iš­skir­ti­nio gro­žio Riu­ge­no sa­lo­je, bet ir su­stip­rin­ti svei­ka­tą – į ke­lio­nės pa­ke­to kai­ną įei­na ne tik kel­to bi­lie­tas ir gy­ve­ni­mas vieš­bu­ty­je, bet ir gy­dy­mo kur­sas, ap­si­lan­ky­mai pir­čių kom­plek­se, van­dens par­ke, tre­ni­ruok­lių sa­lė­je.
Se­mi­na­ro da­ly­viai taip su­pa­žin­din­ti su Riu­ge­no sa­los įžy­my­bė­mis, vieš­bu­čiais bei po­il­sio na­mais, jų tei­kia­mo­mis pa­slau­go­mis.

Lina Jakubauskienė