Šengenas ir Šengeno erdvė
2006 metais Marijampolės policijos komisariato prašymu Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Tarptautinių ryšių valdyba Interpolo kanalais paskelbė nuteistojo už vagystes Lietuvos piliečio Albino Gavėno tarptautinę paiešką. Dėja,gana gremėzdiška Interpolo paieškos sistema nedavė jokių rezultatų.
2007 m.rugsėjo 5-ąją A.Davėno duomenys buvo įvesti į Šengeno informacinę - SIS. Tą pačią dieną lietuva gavo pranešimą iš Ispanijos , jog patikrinimo metu (Ispanijos policija tikrino remdamasi SIS duomenų baze) šis pilietis ten buvo sulaikytas. Rugsėjo 20 d. sulaikytasis buvo perduotas Lietuvai.
Operatyvumas – didžiausias privalumas
LKPB Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinio skyriaus policijos pareigūnai pripažįsta, kad anksčiau gerokai stigo tokios greitos užsienio kolegų reakcijos. Ieškant A. Gavėno, akivaizdžiai įsitikinta, kad informacijos perdavimo ir reagavimo į ją operatyvumas – vienas iš Šengeno informacinės sistemos privalumų: valstybių (Šengeno susitarimo narių) nacionaliniai biurai į užsienio kolegų pateiktą informaciją turi reaguoti per 12 valandų. Svarbiausia, kad daugelis teisėsaugos institucijų turi prieigą prie SIS: kontrolės metu ši informacinė sistema leidžia iš karto gauti informaciją, ar toks asmuo ieškomas, reikalingas teisminėms institucijoms ir pan.
SIS operatyvumu įsitikinta ir Lietuvai įsiliejus į Šengeno erdvę (devynios naujosios Europos Sąjungos valstybės, tarp jų ir Lietuva, prie Šengeno erdvės prisijungė 2007 m. gruodžio 21-ąją) – 2008 metų sausio 11 d. sėkmingai įvykdyta pirmoji persekiojimo per sieną operacija.
Sausio 11-ąją, apie 8.30 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Šiaulių rinktinei Latvijos pasieniečiai per abiejų šalių kontaktinį Saločių–Grenctalės punktą perdavė skubią informaciją apie persekiojamus nusikaltėlius ir paprašė pagalbos. Kolegos latviai pranešė numaną, kad Lietuvos pusėn gali sprukti trys persekiojami nusikaltėliai, įtariami vagystėmis iš krovininių automobilių (perpjaunant puspriekabių tentus). Įtariamuosius bandyta sulaikyti prie degalinės Bauskės rajone, maždaug už 6 km nuo sienos su Lietuva. Mūsų pasieniečius kolegos įspėjo, kad nusikaltėliai gali būti ginkluoti.
Netrukus minėtame pasienio ruože (Lietuvos ir Latvijos siena toje vietoje eina Mūšos upe) Lietuvoje buvo sutelktos papildomos pasieniečių pajėgos. Į paiešką įsitraukusi policija blokavo aplinkinius kelius.
Tikrindamas Mūšos pakrantę VSAT kinologas Raimondas Girnys su vokiečių aviganiu Radžu pastebėjo šviežius pėdsakus pakrantėje ir šliūžes ant upės ledo. Vėliau paaiškėjo, kad įtariamieji, kuriems ant kulnų mynė Latvijos pasienio apsaugos ir policijos pareigūnai, Mūšos ledu į Lietuvą čiuožė ant pilvų, nes ledas čia nėra toks tvirtas, kad išlaikytų einančio žmogaus svorį. Pėdsakais šuo, jo šeimininkas ir dar vienas Pasvalio užkardos pasienietis nusekė į Lietuvos gilumą. Po maždaug pusantro kilometrų persekiojimo jie pamatė tolėliau bėgančius tris įtariamuosius, kurie, pastebėję persekiotojus, pasuko į Dagių kaimą.
Paleistas nuo pavadžio aviganis atvedė pareigūnus į vieną kaimo sodybą: du bėgliai buvo užsidarę kluone ir pasislėpę po šienu, vienas įbėgo ir užsirakino lauko tualete. Sodybą iškart apsupo atskubėjusios bendros pasieniečių ir policijos pajėgos. Bėgliai priešinosi, bet greitai trijulė surakintomis rankomis buvo suguldyta ant žemės.
Paaiškėjo, kad vienas iš sulaikytųjų – panevėžietis, kiti du – Panevėžio rajono gyventojai. Nesyk teisti sulaikytieji gerai žinomi policijos ir VSAT pareigūnams.
Visus tris vyrus policija uždarė į areštinę. Tolesnį tyrimą vykdo policijos pareigūnai.
Dviejų šalių pasieniečiams operatyviai pasikeitus informacija, nusikaltimais Latvijoje įtariami vyrai sausio 11 d. apie vidudienį buvo sulaikyti Lietuvoje. Šis įvykis parodė, jog Lietuvai ir Latvijai tapus Šengeno erdvės narėmis ir šiame pasienyje nebelikus nuolatinės kontrolės, ypač svarbu abiejų šalių teisėsaugos institucijų pareigūnams bendradarbiauti keičiantis operatyvia informacija, derinti bendrus veiksmus.
Šengeno naujovės
Pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisėsaugos institucijų veiklą Šengeno erdvėje, ir abipuses sutartis (pavyzdžiui, Lietuvos susitarimus su ES narėmis kaimynėmis Latvija ir Lenkija), teisėtvarkos pareigūnai privalo kuo greičiau keistis operatyvia informacija, kuo glaudžiau bendradarbiauti derinant veiksmus prieš persekiojamus asmenis. Bendru šalies policijos generalinio komisaro ir VSAT vado 2007 m. lapkričio 28 d. įsakymu patvirtintas „Asmenų persekiojimo kertant Lietuvos Respublikos vidaus Europos Sąjungos sieną vykdymo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) detaliai nustato Lietuvos įgaliotų institucijų pareigūnų veiksmus, kai vykdant asmenų persekiojimą kertama Lietuvos valstybės siena su Latvija arba Lenkija, persekiojamų asmenų sustabdymą ir perėmimą, kai persekiojimą Lietuvos teritorijoje tęsia Latvijos ar Lenkijos kompetentingų institucijų pareigūnai.
Taigi persekiodami nusikaltėlius Latvijos ir Lenkijos teisėtvarkos pareigūnai, pranešę atitinkamoms mūsų šalies tarnyboms, gali kirsti Lietuvos valstybės sieną ir persekioti mūsų teritorijoje. Galimas ir kitas variantas: gavusi informaciją iš kaimynų, persekiojimą perima Lietuvos kompetentinga institucija – susitarimo šalių policijos ar kita institucija, kurios pareigūnai įgalioti perimti kitos šalies įgaliotų institucijų pareigūnų tęsiamą persekiojimą jų šalies teritorijoje.
Persekioti asmenį galima tada, kai jis padarė nusikalstamą veiką, kuri gali būti pagrindas išduoti Europos arešto orderį, pagrindas ekstradicijai, kai persekiojamas asmuo yra pabėgęs iš laikino sulaikymo arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Persekiojimą tęsiantiems pareigūnams draudžiama naudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, išskyrus atvejus, kai kėsinamasi į jų arba kito asmens gyvybę, sveikatą.
Persekiojimas Latvijos arba Lietuvos teritorijoje gali būti tęsiamas ne ilgiau kaip vieną valandą nuo Lietuvos valstybės sienos su Latvija kirtimo momento. Ne ilgiau kaip vieną valandą persekioti nusikaltėlį gali ir Lietuvos bei Lenkijos pareigūnai, be to, persekiotojai gali vytis ne toliau kaip 100 kilometrų nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos. Jeigu nusikaltėliui pavyktų į šalies gilumą pabėgti toliau nei 100 kilometrų, jo persekiojimo turėtų imtis kompetentinga šalies, į kurios gilumą įsmuko bėglys, institucija.
Taigi žmonės, gyvenantys prie vidinių Europos Sąjungos sienų (Latvijos ir Lenkijos pasienyje), turėtų žinoti, kad bet kada jų gyvenamojoje vietoje gali pasirodyti kaimyninės šalies policijos ar pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai.
Ir pasienio gyventojams, ir vairuotojams, matyt, teks priprasti ir prie bendro abiejų šalių pareigūnų patruliavimo. Štai 2008 metų vasario 12-ąją Bauskės (Latvija) policijos valdybos pareigūnai kartu su Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patruliais užtikrino viešą tvarką, aiškinosi kelių eismo taisyklių pažeidimus Pakruojyje ir jo apylinkėse. Latvijos ir Lietuvos policininkai tądien sustabdė ir patikrino penkiolika transporto priemonių, nustatė du kelių eismo taisyklių pažeidėjus, vienas iš jų transporto priemonę vairavo neblaivus.
Kokia informacija kaupiama, kaip ji panaudojama
Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) kaupiami duomenys apie ieškomus, nepageidaujamus, dingusius, šaukiamus į teismą asmenis (pavardė ir vardai, pravardės, išskirtiniai ir nekintami fiziniai požymiai, gimimo data ir vieta, ar asmuo ginkluotas, ar linkęs smurtauti, perspėjimo priežastis, veiksmas, kurio turi būti imtasi) ir daiktus (daikto identifikacinis numeris, rūšis, tipas, modelis, markė, daikto spalva, pagaminimo data, registravimo šalis, kita daiktą apibūdinanti informacija). Sistemoje esama informacijos apie:
1. Pavogtas, pasisavintas arba dingusias motorines transporto priemones, kurių variklių tūris yra didesnis kaip 50 kubinių centimetrų;
2. Pavogtas, pasisavintas arba dingusias priekabas ir automobilius furgonus, kurių krovinys be svorio didesnis kaip 750 kg.;
3. Pavogtus, pasisavintus arba dingusius oficialių dokumentų blankus;
4. Pavogtus, pasisavintus, dingusius ar pripažintus negaliojančiais asmens tapatybės dokumentus – pasus, asmens tapatybės korteles, vairuotojo pažymėjimus, leidimus gyventi, kelionės dokumentus;
5. Pavogtus, pasisavintus, dingusius ar pripažintus negaliojančiais transporto priemonių registravimo sertifikatus ir transporto priemonių valstybinio numerio ženklus;
6. Banknotus.
Šengeno informacinė sistema leidžia patikrinti asmenį jam net neįtariant, kad yra tikrinamas. Tas pats principas taikomas ir transporto priemonėms: vairuotojas gali net neįtarti, kad yra tikrinami jo ar jo vairuojamos transporto priemonės duomenys. Mat sukaupta ir operatyviai papildoma SIS informacija leidžia patikrinti nesulaikant nei asmens, nei transporto priemonės.
Nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. į Šengeno informacinę sistemą įvesti 64 172 Lietuvos Respublikos įspėjimai. Iš jų dėl ieškomų asmenų – 714 (pagal Šengeno Konvencijos 95 str. – 500), dėl transporto priemonių – 44 085, dėl ginklų - 2814, dėl tapatybės dokumentų – 10 913.
Iki 2007 m. gruodžio 1-osios pagal kitų valstybių įspėjimus Lietuvoje surasta 16 asmenų, ieškomų pagal Europos arešto orderį (pagal ŠK 95 str.), nustatyta 16 asmenų buvimo vieta (ŠK 98 str.), surastos 45 transporto priemonės (ŠK 100 str.), dveji valstybiniai numeriai (ŠK 100 str.), vienas tapatybės dokumentas (ŠK 100 str.), atlikti atsargūs bei konkretūs patikrinimai pagal ŠK 99 str. – 27 asmenų ir 9 transporto priemonių.
Iki 2007 m. gruodžio 1-osios pagal Lietuvos paskelbtus įspėjimus užsienyje surasti 23 ieškomi asmenys, jie sulaikyti ir perduoti Lietuvai (ŠK 95 str.), 8 dingę asmenys (ŠK 97 str.), surastos 5 transporto priemonės (ŠK 100 str.), 12 valstybinių numerių (ŠK 100 str.), 2 tapatybės dokumentai (ŠK 100 str.).
Kiekviena valstybė, prisijungusi prie SIS, visus įspėjimus mato savo kalba, be to, galinis vartotojas ekrane, jei yra sutapimas, mato, ar asmuo pavojingas, dėl ko toks asmuo ar objektas įvestas į SIS , ir, svarbiausia, kokių veiksmų imtis pareigūnui, kuris tokį asmenį ar objektą tikrina. Svarbiausia, kad tikrinimo procedūra užtrunka neilgai.
2007 m. lapkričio 27 d., apie 15 val., iš Lavoriškių pasienio kontrolės punkto (PKP) paskambino pasienietis ir pranešė, kad išvykstančio iš Lietuvos vilkiko vairuotojas kontrolei pateikė Rumunijos piliečio pasą, kurį patikrinus SIS buvo nustatytas sutapimas – pamestas/vogtas. Vairuotojas aiškino, kad prieš kelerius metus po patikrinimo muitinėje jo pasą Italijos pareigūnai per klaidą grąžino kitam vairuotojui. Todėl buvo įvestas įspėjimas į SIS dėl paso (kaip vogto ar pamesto). Po kiek laiko rastas pasas buvo grąžintas savininkui, tačiau įspėjimas iš sistemos neištrintas. Italijos SIRENE biuro pareigūnai patvirtino, kad pasas buvo įvestas į SIS dėl minėtos priežasties. Asmens tapatybė dar buvo patvirtinta pagal vairuotojo pažymėjimą. Ši informacija perduota Italijos SIRENE biuro pareigūnams. Italijos policijos įstaiga, įvedusi įspėjimą, ištrynė jį iš SIS. Šios situacijos sprendimas užtruko apie 1 val.
Lapkričio 20 d., apie 19 val., į Lietuvos SIRENE nacionalinį skyrių paskambino Raigardo PKP darbuotojas ir pranešė, kad, patikrinus išvykstantį automobilį „Citroen“ su prancūziškais valstybiniais numeriais, kilo įtarimas, jog gali būti vogtas. Patikrinimas VSATIS duomenų bazėje nedavė aiškių rezultatų. Patikrinus Šengeno informacinėje sistemoje sutapimo taip pat neaptikta. SIRENE skyriaus budėtojas paskambino Prancūzijos SIRENE biurui ir informavo apie tikėtiną automobilio vagystę. Po 10 minučių paskambinęs Prancūzijos SIRENE pareigūnas informavo, kad, susisiekus su paskutiniu automobilio savininku, šis paaiškino, kad iš jo neteisėtai buvo pasisavinti šeši automobiliai (atsiskaičius negaliojančiais čekiais), tačiau į policiją jis dar nespėjo kreiptis. Savininkui paaiškinta, kad jis skubiai privalo kreiptis į policiją. Prancūzijoje įvedus į SIS įspėjimą dėl automobilio paieškos, „Citroen” buvo sulaikytas Lietuvos pasienyje sutapimo pagal ŠK 100 str. pagrindu.
Viktoras Tamošiūnas
|