Kelių transportas: indėlis į šalies ekonomiką,rinkos tendencijos ir perspektyvos
Vasario 26 d."Linavoje" surengtoje spaudos konferencijoje "Kelių transporto įtaka Lietuvos ekkonomikai ir vystymosi perspektyvos" asociacijos vadovai pristatė žurnalistams praėjusių metų keleivinio ir krovininio transporto veiklos ekonominius rodiklius, indėlį į šalies BVP, supažindino su rinkos tendencijomis, problemomis ir vežėjų verslo perspektyva.
Per keletą pastarųjų metų kelių transporto verslas tapo vienu iš dinamiškiausiai besiplėtojančių ir labai konkurencingu Europos ir Azijos šalyse. Ne išimtis ir Lietuva. Pasak nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, kol mokslininkai, ekonomistai ir Vyriausybės atstovai dar ginčijasi dėl prioritetų, rinka ir paslaugų sektorius dinamiškai vystosi, o šalies transportininkai jau gali konstatuoti, jog kelių transportas – vienas iš konkurencingiausių Lietuvos verslų Europoje.
Pristatydamas praėjusių metų veiklos rezultatus, asociacijos „Linava” prezidentas teigė, jog šalies transporto paslaugų eksportas sudaro net 58,5 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto. Tai viena iš nedaugelio šalies ekonomikos sferų, kur eksportas viršija importą. Pasak A. Kondrusevičiaus, įdomu tai, kad jokios valstybinės paramos ar verslo skatinimo programų kelių transportui nebuvo taikoma, tačiau verslumo ir puikios strategijos pagalba Lietuvos vežėjai dabar yra vieni iš sėkmingiausiai dirbančių Europoje, Rusijoje ir Azijos šalyse. Kalbėdamas apie sėkmės priežastis, asociacijos prezidentas akcentavo, jog kelių transportas – perspektyvus verslas, nes prekių judėjimo schemos ir modeliai vykstant globalizacijai sudėtingėja, atstumai praranda esminę reikšmę prekių gamintojams, tad ekonominė logika diktuoja įmantresnius sprendimus, kuriuose aktyviai dalyvauja mūsų šalies vežėjai.
Statistikos departamento duomenimis, kelių transporto pridėtinė vertė sudaro 53 proc. viso transporto sektoriaus vertės. Šalies ūkio mastu tai trečia pagal sukuriamos pridėtinės vertės dydį sritis. Asociacijos „Linava” prezidento teigimu, remiantis ekonometrinio sektoriaus modeliavimo EKT grupės studija „Transporto sektoriaus įtaka Lietuvos ekonomikai bei gyvenimo kokybei 2007” apie eksportuojamos pridėtinės vertės ir šalies BVP santykio pastovumą, nustatyta, kad investicijos į kelių transportą skatina papildomą šalies BVP prieaugį, kuris apie 3,2 karto didesnis nei investuotų lėšų dydis.
Apibendrindamas 2007 m. rezultatus, A. Kondrusevičius akcentavo, jog kelių transportas yra šalies vizitinė kortelė paslaugų sektoriuje – elitinis verslas, kurio profesionalumu bei patikimumu neabejoja ir tarptautiniai partneriai. Jo teigimu, visuomenė turėtų žinoti, jog transportas – efektyvi priemonė prieš didėjančią infliaciją: optimali prekių transportavimo ir logistikos sistema gali sumažinti prekės kainą 18–30 proc. Pasak asociacijos „Linava” prezidento, jeigu mūsų šalyje toliau būtų plėtojamos logistikos paslaugos, plėtojami viešieji logistikos centrai ir formuojama pati geriausia darbo praktika prekių paskirstymo, saugojimo ir gabenimo grandyse, mažėtų ne tik infliacija, bet galėtume kalbėti ir apie kitas aukšto lygio paslaugas, kurias sėkmingai eksportuotume, kaip tai jau seniai daro vežėjai.
Kalbėdamas apie vežėjų verslo dinamiką, asociacijos „Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius teigė, jog lyginant su 2006 metais, pernai apie 20,5 proc. išaugo sunkvežimių parkas, kuriame dabar apie 33 tūkstančiai sunkiasvorių transporto priemonių. Licencijas gabenti krovinius ir keleivius vidaus ir tarptautiniais maršrutais dabar turi daugiau kaip 6 tūkstančiai vežėjų įmonių.
Asociacijos „Linava” viceprezidentas, Krovininio transporto tarybos pirmininkas Jonas Grybauskas akcentavo, jog vežėjai pernai sugebėjo sėkmingai dirbti ir nepalankiomis sąlygomis: nuolat brango degalai, draudimo ir kitos paslaugos. Augant kelių transporto sektoriui ir logistikos paslaugų apimčiai, ypatinga problema tapo vairuotojų stygius. Pasak J. Grybausko, pernai sunkiasvorių sunkvežimių ir komercinio transporto priemonių vairuotojų paklausa išaugo iki 6,2 tūkstančio, o bedarbių skaičius šioje profesinėje kategorijoje sudarė tik 13 vairuotojų. Asociacijai pavyko pasiekti, kad vairuotojai, galintys vairuoti komercinį transportą, būtų ruošiami nuo 18 metų ir anksčiau pasirinktų šią profesiją. „Linava” siūlo atkurti Lietuvoje profesionalių vairuotojų rengimo sistemą, pasinaudojant ES struktūrine parama ir numatant galimybę įvesti bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose C kategorijos vairuotojų rengimą. Valstybė šiuo klausimu turėtų vykdyti labai aktyvią ir toliaregišką politiką. Be to, vairuotojų kvalifikacijai kelti reikėtų kurti saugaus eismo mokymo centrus. Pati asociacija nuolat rengia transporto sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kursus. Pasak asociacijos „Linava” viceprezidento J. Grybausko, pernai „Linavos” mokymo centras suteikė galimybę patobulinti profesinius įgūdžius ir kvalifikaciją beveik 3000 transporto verslo darbuotojų ir specialistų.
Pristatydamas keleivinio transporto sektoriaus rodiklius, asociacijos „Linava” viceprezidentas, Keleivinio transporto tarybos pirmininkas Mindaugas Grigelis teigė, kad praėję metai keleivininkams buvo neblogi, tačiau iškilo nemažai problemų. Pagrindinis jų židinys, kurio greitai užgesinti nelinkę šalies savivaldybės ir rinkimams besiruošiantys politikai, – vežėjams nekompensuojami patirti nuostoliai dėl keleivių vežimo visuomenei būtinais maršrutais. Pagal Transporto lengvatų įstatymą vežėjų išlaidos, susijusios su lengvatų taikymu vežant keleivius vietinio susisiekimo autobusais, turi būti kompensuojamos iš savivaldybių biudžetų. Tačiau, pasak asociacijos viceprezidento M.Grigelio, yra nemažai savivaldybių, kurios nevykdo įstatymo ir nekompensuoja vežėjų patirtų išlaidų. Tokia padėtis susidariusi Panevėžio ir Druskininkų miestuose, Panevėžio, Raseinių, Šalčininkų, Širvintų, Trakų ir Prienų rajonuose. Ne visiškai nuostolius kompensuoja Ignalinos, Kauno, Kretingos, Kupiškio, Jonavos, Naujosios Akmenės, Kaišiadorių, Radviliškio, Marijampolės, Šiaulių, Rokiškio ir kai kurių kitų rajonų savivaldybės. Vilniaus miesto savivaldybė 2007 m. pabaigoje keleivių vežėjams buvo skolinga 33 mln. litų.
Apibendrindamas praėjusių metų statistinius rodiklius, M. Grigelis akcentavo ir vairuotojų trūkumo problemą. Dabar asociacija „Linava” vienija 60 keleivinio transporto įmonių, turinčių 2854 autobusus ir troleibusus. Autobusų parkams trūksta apie 600 vairuotojų. Iš viso keleivinio transporto įmonėse dirba apie 7 700 darbuotojų, jų skaičius, palyginti su 2006 m., sumažėjo 305. Keleivių vežėjai dirba 287-iuose įvairių Lietuvos miestų maršrutuose, 1 199 – priemiestiniuose, 337 tolimojo susisiekimo ir 41 tarptautiniame maršrute. Pernai vežta 373,9 mln. keleivių, arba 5,4 proc. daugiau nei 2006 m. Keleivių skaičius padidėjo tik miestų maršrutuose ir užsakomuosiuose reisuose, kituose – priemiesčio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo – maršrutuose keleivių sumažėjo. Keleivinio transporto priemonės pernai nuvažiavo 165,1 mln. km arba 1,6 proc. mažiau nei 2006 m. Praėjusiais metais 37 vnt. sumažėjo ir keleivinio transporto priemonių skaičius.
Pasak M. Grigelio, didele problema išlieka autobusų parko atnaujinimas, todėl pasinaudojant ES parama, bus siekiama įsigyti naujų autobusų.
Apibendrindamas kelių transporto sektoriaus perspektyvą, asociacijos „Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius pateikė ir Europos Komisijos prognozę: iki 2020 metų krovinių gabenimas padidės dar 50 proc., keleivių vežimas – 35 proc. Todėl šis sektorius išliks itin svarbus kiekvienos šalies ekonomikai.
Tomas Labžentis
|
