Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Norėta kuo greičiau, o...

Gerų norų - maža

Mes dažnokai pakeiksnojame savo valdžiа, tačiau ji viena iš pirmųjų „Rytų fronte“ suskato sienos kirtimo procedūrа tolimųjų reisų vairuotojams padaryti civilizuotа: dar 1995 ar 1996 metais nutarė Kalvarijoje įrengti, o 1997-aisiais suprojektavo specialų terminalа, kuriame vairuotojai galėtų patogiai ir saugiai pailsėti, laukdami eilės kirsti sienа. Gražus ir geras sumanymas, tik jo realizavimas, prasidėjęs įvairiausiais nesusipratimais bei nuotykiais, vežėjams dabar kelia vis daugiau nepasitenkinimo. Regioniniuose vežėjų susirinkimuose ne vienas pasipiktinęs klausė, kodėl turįs mokėti už paslaugа, kuri jam nereikalinga? Nėra abejonių, jog šis klausimas iškils ir kongrese. Tad kas atsitiko, jog idėja, kuriai visi pritarė ir sveikino, staiga sukėlė tokiа reakcijа?

Atsakymas trumpas - jos realizavimas: beviltiškai užsitęsęs, nevykęs ir, vežėjų nuomone, pernelyg brangus. Visa tai akivaizdžiausiai matyti pačioje Kalvarijoje.

Nori važiuoti - mokėk!

Situacijа pradėkime aiškintis nuo statistikos.

Terminalas apskaičiuotas vienkartiniam 260 autotraukinių stovėjimui. Vidutiniškai per parа pro jį pravažiuoja apie 280 automobilių. Per daugiau nei mėnesį naujojo terminalo eksploatacijos paaiškėjo labai netolygus jo apkrovimas įvairiomis savaitės dienomis: savaitgaliais į terminalа norintys patekti vairuotojai netelpa ir kaip ankstesniais laikais priversti laukti kelyje, o kitomis dienomis jame ilsisi vos vienas kitas vairuotojas. Visi kiti čia užtrunka tik tiek, kiek reikia sulaukti leidimo įvažiuoti į muitinės zonа. Tačiau visi - tiek laukiantys pusvalandį, tiek stovintys čia visа parа - moka tuos pačius 15 Lt.

Svarbi ir dar viena aplinkybė: kaip rodo statistika, sienа Kalvarijos poste kerta daugiausia - 55 proc. - mūsų šalies vairuotojų. Lietuva - nedidelė šalis, jai net autotraukiniu pervažiuoti pakanka kelių valandų, tad mūsų vairuotojams, tik išvykusiems iš savo įmonės teritorijos, ilsėtis terminale nėra nei prasmės, nei reikalo. Priešingai, jiems rūpi kuo greičiau kirsti sienа ir, kiek leidžia darbo grafikas, kuo toliau nuvažiuoti Lenkijos keliais. Poilsiui jie paprastai apsistoja šios šalies gilumoje arba arčiau vakarinių jos sienų. Taigi Kalvarijos terminalas mūsų šalies vairuotojams reikalingas gana retai, nebent tada, kai jie važiuoja ne iš namų, o, pavyzdžiui, pasiėmę krovinį kur nors Rusijoje, Estijoje, Latvijoje ar Baltarusijoje ir važiavimo grafikas „įsako“ jiems ilsėtis čia. Dar viena privalomo poilsio priežastis - savaitgalio eilės, susidarančios dėl to, kad abiejų šalių muitininkai spėja praleisti tik tam tikrа automobilių kiekį, o ne tiek, kiek jų susirenka terminale ir už jo ribų. Tada štai ir mūsų vairuotojai priversti naudotis terminalo teikiamomis paslaugomis, ir prasideda antrasis nesusipratimų raundas.

Nori stovėti - mokėk!

Dar tada, kai buvo formuojamos užduotys terminalo projektuotojams, atrodo, buvo galvota ne tik apie jo artimiausiа ateitį, bet ir apie plėtros galimybes - pastatyti šalia kavinę, viešbutį ir gal dar kа nors, ko pareikalaus gyvenimas. Deja, galvojimu viskas pasibaigė, ir šiandien turim tai, kа turim: didžiulę asfaltuotа aikštę, jos pakraštyje nedidelį namukа, kuriame patalpos budėtojams, vairuotojams skirtas tualetas bei aštuonetas dušo kabinų. Viskas! Atsiprašau, kitame aikštės gale dar yra „būdelė“, kurioje budi iš terminalo į muitinės zonа sunkvežimius išleidžiantis darbuotojas. Yra teritorijoje ir keli kilnojamieji pastatai - aštuoni ar dešimt plastmasinių tualetų, kad naktį reikalui prispyrus nereikėtų per visа aikštę bėgti į „centrinį ofisа“. Neskaičiavau, bet, ko gero, tiek pat yra ir šiukšliadėžių, nudažytų nenusakoma blausia spalva. Vairuotojai skundėsi ir dienа jų nematа, o jau sutemus…

štai tokį turtа gavo vasario 14 d. terminalа pradėjusi eksploatuoti Marijampolės UAB „Ridma“, beje, taip pat vežėjų įmonė, asociacijos „Linava“ narė. Kas kas, o vežėjai puikiai žino, ko reikia terminalui, todėl „Ridmos“ darbuotojai neabejoja, kad toks jis buvo pastatytas vieninteliu tikslu - kuo greičiau ir paprasčiau paimti tekančius pro šalį pinigus. Būtent tuo tikslu buvo sukurta ir terminalo darbo tvarka ir, svarbiausia, mokėjimo už suteiktas ar juo labiau nesuteiktas paslaugas sistema. Bet kokie bandymai pasakyti, kad reikalavimas mokėti už nesuteiktas paslaugas yra nusikaltimas, tarsi į uolа atsimuša į trijų ministrų - susisiekimo, finansų bei vidaus reikalų - pasirašytа raštа, kuriuo nustatoma terminalo darbo tvarka ir įkainiai. „Ne mes tas kainas nustatėme“, - tvirtino terminalo apsaugos viršininkas Rimas Barzdaitis, išsitraukęs trijų ministrų parašais vizuotа raštа. „Ne mes nustatėme tokiа tvarkа“, - puolė ieškoti išganingojo rašto UAB „Ridma“ direktorius Juozas Juknelis, vos prakalbom apie paprasčiausiai nesаžiningа mokėjimo sistemа. Tai tikra tiesa, tačiau kam nuo to lengviau? Vežėjams, patiriantiems neplanuotų nuostolių? Vairuotojams, mokantiems už tualetа (jei jau prireikė) 15 Lt? O gal terminalo darbuotojams, kasdien girdintiems vis tuos pačius priekaištus?

Už trijų

ministerijų skydo

Tačiau visa, kas iki dabar parašyta, yra tik viena medalio pusė. Būkim sаžiningi ir atverskim antrаjа.

Niekas nesiruošia pulti ar kaltinti UAB „Ridma“ darbuotojų. Jie, laimėję konkursа, gavo tokiai veiklai nepritaikytas (nors ir specialiai projektuotas!!!) patalpas, teritorijа bei darbo taisykles ir įkainius, kurių negali savarankiškai keisti. Bet kuri kita konkursа laimėjusi organizacija būtų atsidūrusi tokioje pačioje nepavydėtinoje padėtyje.

Reikia pripažinti, kad terminalo darbuotojai didvyriškai (be pašaipos!) stengiasi nugalėti juos užgriuvusias problemas: jau įrenginėjama virtuvė, planuojama šalia pagrindinio pastato „prilipdyti“ kavinę (tikimasi atidaryti vasarа). Artimiausiuose planuose - pastatyti degalinę (nors 3-4 kilometrų ruože iki terminalo jų ar ne penkios), teikti nedideles serviso paslaugas, rasti vietos pinigų keityklai, draudėjams, įrengti tinklinio aikštelę, t. y. suteikti čia belaukiantiems vairuotojams kuo daugiau paslaugų. Tačiau konflikto šaknys vis dėlto neišnyks: juk iš esmės pusei per sienа važiuojančių vairuotojų tos paslaugos (ar bent didžioji jų dalis) nereikalingos, o tualetа už keliasdešimt centų gali rasti bet kurioje degalinėje.

Pagaliau bus dar viena aplinkybė, kelsianti sumaištį: kuo daugiau bus teikiama paslaugų, tuo didės terminalo eksploatacijos išlaidos, tuo tarpu kainos už naudojimаsi juo fiksuotos, o jų reguliavimo mechanizmas - Vilniuje. Dabar 15 Lt kaina nepatenkinti vežėjai, o netolimoje ateityje bus nepatenkinti ir terminalo darbuotojai, tik vieniems ji atrodys per didelė, kitiems - per maža.

Antroje medalio pusėje ryški dar viena labai svarbi aplinkybė: akivaizdi terminalo (juo labiau su išplėstu paslaugų sаrašu) nauda vairuotojams - tiems, kas juo iš tikrųjų naudojasi. Taip, - pripažįsta jie, - čia daug ko trūksta, tačiau jeigu likai ilsėtis, tai iš tikrųjų pailsėsi, nes būsi ramus, kad tentai liks sveiki, kad kuras nebus išpompuotas ir atsarginį ratа rasi vietoje. Kad neprašyti svečiai nesibraus į kabinа, o metui atėjus būsi pažadintas ir be „bulių grumtynių“ važiuosi per sienа. Taigi situacija susiklostė tokia: terminalu besinaudojantys vairuotojai abiem rankom balsuoja už jį, o vežėjai bet kuria proga jį keiksnoja. Aklavietė?

Iš pirmo žvilgsnio - taip, tačiau išeitis čia pat, paviršiuje, jа nesunkiai būtų radę ir terminalo vadovai, jei jų žvilgsnio netemdytų tas garsusis trijų ministrų raštas. Nežinau, ar tai tiesa, tačiau vairuotojai tvirtino, kad analogiško terminalo paslaugų kaina Lenkijoje, ščecine, - trys zlotai (apie 3 Lt), o Vokietijoje jie apskritai nemokami. Užtat vairuotojai atskirai moka už paslaugas, kurios jiems iš tikrųjų reikalingos. įvedus tokiа tvarkа, „Ridmos“ įplaukos kažkiek gal ir sumažėtų, bet, matyt, turėtų būti peržiūrėtos ir terminalo nuomos sаlygos. Juk jis - ne privati nuosavybė, o tai, kad porа metų stovėjo nenaudojamas ir per tа laikа galėjo pusė jam išleistų pinigų sugrįžti - ne vežėjų ir ne terminalo nuomininkų kaltė. Nėra ko dabar jų smaugti, stengiantis kuo greičiau atgauti dėl kažkieno kaltės prarastus pinigus.

Gudručiai svetimų

pinigų neskaičiuoja

O renkant medžiagа šioms pastaboms labiausiai nustebino kai kurių žmonių lengvas požiūris į svetimus pinigus: tik pagalvokit - 15 Lt, negi čia pinigai? Tada neapsikentęs paėmiau skaičiuotuvа.

Tarkime, parke 100 mašinų. Realiai jos visos per Kalvarijos terminalа važiuoja du ir daugiau kartų per mėnesį. Aritmetika tokia: 100x2x15x12=36 000 Lt per metus vien tik Kalvarijos terminalui! O jeigu įmonėje mašinų dar daugiau? O jeigu tokia „tvarka“ būtų kiekvienos valstybės pasienyje? Kiek terminalų vežėjui reikėtų apdalinti važiuojant iki Italijos ar Ispanijos?!

Laimė, kad mes, ko gero, vieninteliai tokie gudručiai, kitur įprasta mokėti tik už tas paslaugas, kurios tau reikalingos. Kol ši rinkliava neįgavo tarptautinio atgarsio, matyt, reikėtų skubiai peržiūrėti ir terminalo darbo tvarkа, ir įkainius. Niekas neprieštarauja mokėti už suteiktas paslaugas, tačiau tai, kas dabar vyksta Kalvarijoje, yra kur kas panašiau į valstybinį reketа.

Autoriaus nuotraukos

Kęstutis BRUZGELEVIčIUS

"Transporto pasaulis"
Balandis Nr. 4 (28)

"Linava" informuoja

"TransBaltica“ – transporto ir logistikos naujienos

Asociacijos nariams ir kandidatams

Bendra Lietuvos ir Latvijos Pareigūnų kontrolė

Chronologija

Dėl darbo sutarties su užsieniečiu nutraukimo

Didžiausias pavojus - dyzelino kaina

Estija

Gyvenimas ant ribos

INFORMACIJA keleivinio transporto sekcijos nariams

IRU:Eurazijos ekonominė erdvė - XXI amžiaus perspektyva

Kaip bus apmokestinamos transporto paslaugos

Kelyje į ES - vis mažiau nežinomųjų

Lenkijos apribojimai

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ XIII KONGRESAS 2003 m. gegužės 9 d., Vilnius

MAN: kartų kaita

Naujienos

Naujienos

Norvegija

Nuo rugsėjo - naujas mokestis

Prezidiumo posėdyje

REISAS - VALANDA TRUMPIAU

Rusija

Seminaras keleivių vežėjams

Su draudimo ir išperkamosios nuomos įstaigų atstovais aptartos vežėjų aktualijos

SUDėTINGAS SUNKVEžIMIO AGREGATAS

Susitikimas Ūkio ministerijoje

Teismo sprendimų vykdymas

TimoCorn TRUCK & CARGO

Transporto priemonių atitikties įvertinimo ir techninės apžiūros pakeitimai

VISKAS, KА NORėJOTE SUžINOTI APIE…

„Temsa Tourmalin“ debiutas Lietuvoje

Dilerių naujienos

Vilnius - VOLVO sostinė baltijos šalyse

Gamintojai siūlo

NESTE TURTO LXE ATITINKA DYZELINIų VARIKLIų ALYVų NAUJAUSIų KLASIFIKACIJų REIKALAVIMAMS

Kelių transporto inspekcija

Valstybinės kelių transporto inspekcijos informacija apie gautus ir išduotus kelionės leidimus 2003 m. sausio 1 d. - birželio 30 d.

Parodos

alt 2003

Poleminės pastabos

DVIGUBAS APMOKESTINIMAS: PASIRODO, KAI KAM TAI PATINKA

Norėta kuo greičiau, o...

Požiūris

KONGRESUI ARTėJANT

Psichologija

Derybos: svarbiausias pagalbininkas - šaltas protas

Rinkos naujienos

Naujienos

Rytų rinkoje

Modernizuoti MZKT savivarčiai

šeima

Lemtingas atsitiktinumas

Užsienyje

Ko laukia europos krovinių vežėjai?

Veteranų klubo svetainė

Su gimtadieniu, kolegos!

Vežėjų žinios

Krovininės transporto sekcijos posėdis

Lietuvoje ir pasaulyje

KELEIVIų VEžėJAI CELėJE

Lietuviškos žaliosios – nuo spalio

NAUJAS SENAS GERAS PAžįSTAMAS

REKORDINė KONTRABANDA

SOSTINėJE - „MERCEDES-BENZ CITO“

VERSLO SАLYGOS SUNKėJA

„DAILY“ SMULKIų KROVINIų IšVEžIOTOJAMS

Transporto politika

Ar gyvens proektas 2K?

EKOTAšKAI IšLIEKA

Vž informacija

Naujienos

Žinotina

Galvos skausmas - firmos vardas

Nepasvėręs - nevažiuosi

Pavojingi korviniai: kas už ka atsako?

VEžėJAI LAUKIA KVALIFIKUOTų VAIRUOTOJų

Perspektyvos

Susisiekimo ministerija: planuojamų darbų apimtis auga

Paslaugos

šaldytuvu ant ratų laboratorija

Keleivinis transportas

Pagaliau priimta nuostolingų maršrutų kompensavimo tvarka

Vežėjo kalendorius

Nedarbo dienos Europoje

Technika

Airlight Direct - konfortiškesnė, stabilesnė, lengvesnė

Ilgaamžiai guoliai

Lietuvos rinkoje nauja savivartinė puspriekabė

Naujos kartos centrifuga alyvai valyti

„Požemių jautis“ iš Suomijos

Muitinėje

Aptartos mokesčių surinkimo gerinimo priemonės

Teisė

Bylos su vairuotojais ekspeditoriais

Valstybė pasilieka teisę reikalauti ...

Verslo etika

Kalbos paprastumas

Muziejus

RED BALL EXPRES logistikos pergalė