Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Vilnius - VOLVO sostinė baltijos šalyse

Nuo šių metų pradžios „Volvo“ kompanijai atstovauti Baltijos šalyse paskirtas Svenas Ake Brinkas (Sven-Ake Brink), iki tol vadovavęs bendrovei „Volvo Truck Latvia“. Tačiau ši permaina nereiškia, jog įvyko eilinis kėdžių perstumdymas: švedų kompanijos vadovybės sprendimas atspindi vis labiau Vakarų Europoje ryškėjančiа

tendencijа Baltijos šalis laikyti vienu ekonominiu regionu.

Apie tai, kа šios permainos galėtų ir turėtų reikšti, ir kalbamės su naujuoju „Volvo Truck Corporation“ atstovu Baltijos šalims.

- Anksčiau „Volvo“ dileriai Baltijos šalyse - tiek privačios nacionalinės bendrovės, tiek pačios „Volvo“ įkurtosios, - buvo iš dalies savarankiškos. Tai, kad Jūs paskirtas vadovauti „Volvo“ dileriams visose Baltijos šalyse, turėtų reikšti, jog jų nepriklausomybė baigėsi?

- Pirmiausia, matyt, reikėtų pasakyti, jog aš turėčiau ne vadovauti, o koordinuoti jų darbа - tai vis dėlto skirtingos veiklos rūšys. Antra - vadovavimui reikalinga kokia nors organizacinė struktūra, o koordinatoriaus darbа aš turėčiau atlikti vienas. Taigi visi dileriai ir visi servisai toliau dirba savarankiškai, be abejo, laikydamiesi tam tikrų reikalavimų, kuriuos „Volvo“ kelia savo atstovams bet kurioje šalyje. Tai, kad esu paprašytas padirbėti Lietuvoje ir kad „Volvo Lietuva“ kažkuriam laikui taps kompanijos centru Baltijos šalyse, - dviejų priežasčių pasekmės. Mūsų kompanijoje, kaip ir diplomatinėje tarnyboje, nuo seno veikia rotacijos mechanizmas: baigėsi tavo sutarties laikas ir gali būti paskirtas darbui į bet kuriа kitа šalį, kur tuo metu reikalingi tavo sugebėjimai. Būtent šio mechanizmo dėka per tris dešimtis darbo „Volvo“ kompanijoje metų teko padirbėti daugelyje Europos šalių, Artimuosiuose Rytuose ir netgi Afrikoje. Dabar štai aš čia, Lietuvoje, o prieš tai penketа dirbau Latvijoje. Vilniuje neseniai dirbęs „Volvo Lietuva“ vadovas Lenartas Lindofas iškeliavo į Minskа. Toks judrus gyvenimo būdas neleidžia apkerpėti, žvilgsnis tampa pastabesnis naujovėms. Antroji priežastis - Lietuvos vežėjai yra vieni iš darbščiausių Europoje, čia ir didžiausia sunkvežimių rinka, didžiausias ir jos potencialas. Tad kur daugiau begali būti „Volvo“ centras Baltijos šalyse?

- Vienas iš Jūsų pirmtakų buvo olandas, kitas - švedas. Kur Jūsų tėvynė?

- švedijoje. Gimiau prieš pusę amžiaus netoli Geteborgo švedų fermerių šeimoje, nuo vaikystės draugavau su traktoriais, sunkvežimiais, taigi sunkiаjа technikа pažįstu ne iš knygų. O studijavau ekonomikа. Ekonomistu ilgа laikа ir dirbau „Volvo“ gamykloje, daugiausia teko rūpintis atsarginėmis detalėmis, analizuoti jų poreikį, planuoti gamybа ir t. t. Tai buvo puiki mokykla, kurios pamokos man praverčia ir šiandien.

- Koncerno vadovai Baltijos šalis mato kaip vientisа rinkа - ekonominiu požiūriu, tai, ko gero, logiška. Jūs, penketа metų gyvenęs ir dirbęs Rygoje, be abejo, susipažinote ir su Estijos bei Lietuvos gyvenimo realijomis. Ar spėjote pajusti skirtumа tarp šių valstybių?

- Kai į kiekvienа iš Baltijos šalių žiūri atskirai, ji yra nedidelė - ir plotas, ir gyventojų skaičius, ir ekonominis potencialas. Tačiau kai į jas žvelgi kaip į regionа, vaizdas iš esmės keičiasi: pagal plotа jis tampa beveik ketvertа kartų didesnis už Danijа, Olandijа, šveicarijа, du kartus už Austrijа bei Portugalijа. Pranokdamas plotu daugelį Europos valstybių, regionas joms nusileidžia gyventojų skaičiumi. Pavyzdžiui, bent šešetа kartų plotu mažesnėje Belgijoje gyventojų tiek pat, kaip ir visame Baltijos regione. Ko gero, tа patį galima pasakyti ir apie šių šalių ekonominį potencialа. Taigi tokia, netgi labai paviršutiniška, analizė reikalauja iš kompanijų, turinčių interesų Baltijos šalyse, atitinkamų sprendimų. žvelgiant iš šalies atrodo, kad bendrumų turite daug, netgi, ko gero, daugiau, negu jums patiems atrodo. O skirtumai… Kartais jie akivaizdūs. štai estai daug santūresni ir sunkiau bendrauja su svetimu žmogumi. Latvių mentalitetа, matyt, dėl šalies gyventojų sudėties, kur kas labiau paveikė kaimyninės tautos. Apie lietuvius dar mažai kа galiu pasakyti - nespėjau artimiau susipažinti. Tačiau yra viena ypatybė, būdinga visoms trims šalims: visi čia dirbantys vežėjai - aukščiausio lygio profesionalai, todėl malonu su jais turėti reikalų. Brangiausias turtas dileriui - jo klientai, ypač gerai žinantys, ko patys nori, ir gerai besiorientuojantys technikos pasaulyje. Su tokiais dirbti ir malonu, ir lengva, nors dėl to derybos kartais ir užtrunka. Tačiau tai, kad „Volvo“ markė jau daug metų Baltijos šalyse tarp rinkos lyderių, sako - bendrа kalbа vis dėlto randame.

- „Volvo“ Lietuvoje daugiausia parduoda transporto priemonių, skirtų tarptautiniam krovinių vežimui, o štai distribucijai skirtų sunkvežimių - vos vienа kitа? Ar tokia situacija yra ir kitose Baltijos šalyse ir kuo ji nulemta?

- šiuo požiūriu Baltijos šalys šiek tiek skiriasi: Lietuvoje parduodama apie 90 proc. tarptautiniam krovinių gabenimui skirtų automobilių, Latvijoje 75-80, o štai Estijoje - tik 60 proc. Taigi akivaizdžiai matome, kad estai kur kas daugiau dėmesio skiria vidaus transportui, o lietuviai labiau orientuojasi į tarptautinį krovinių gabenimа. Kas šitai nulėmė? Galbūt tradicijos, gal gyventojų struktūra, gal ir Lietuvos geografinė padėtis? O gal netgi tai, kad estai kur kas sparčiau žengė sunkvežimių sertifikavimo keliu ir vežėjai ten anksčiau buvo priversti atsisakyti neekologiškų rusiškų automobilių. Neabejoju, kad permainos šiuo požiūriu ir Jūsų šalyje - ne už kalnų, o kai jos subręs, mes tikrai turėsime kа pasiūlyti Lietuvos vežėjams.

- Neabejoju… O kaip mūsų vežėjai išnaudoja tai, kа siūlote dabar? Juk Jūs ilgai dirbote su atsarginėmis detalėmis ir puikiai žinote, kad pagal jų poreikį galima nustatyti daugelį sunkvežimio eksploatacijos ydų.

- Nepasakyčiau, kad Baltijos šalys šiuo požiūriu kuo nors išsiskirtų. Tiesа sakant, jos nė galimybių tokių neturi: tiek vairuotojai, tiek mechanikai išeina tа pačiа „Volvo“ mokyklа, tad didesnių automobilių eksploatacijos skirtumų nėra. Skiriasi nebent keliai, kuriais jūs važinėjate, ir kuras, kurį pilatės į bakus. O kadangi jūsų keliai dažniau, negu, pavyzdžiui, olandų ar prancūzų, veda į Rytus, tad, žinoma, jūsų mašinose daugiau kenčia važiuoklės bei kuro tiekimo sistemos. Nukenčia mašinos ir dėl perdėto kai kurių vežėjų taupumo: pildami prastos kokybės kurа, jie tа akimirkа kažkiek sutaupo, užtat paskui keleriopai daugiau pinigų praranda servise. Ypač tai pastebima eksploatuojant Euro 3 lygio mašinas, juk šiuos variklius konstruktoriai kūrė atsižvelgdami į tam tikrų standartų kurа. Kai pilamas bet koks - genda brangios kuro tiekimo sistemos detalės.

- Turbūt reikėtų pastebėti, kad mūsų vežėjai taupo ne iš šykštumo: labai aštri tampa konkurencinė kova ne tik šalies viduje, bet ir su užsienio kolegomis. O čia dar stojimas į ES - labai graži ir vis dėlto bauginanti idėja. Pavartęs užsienio spaudа matai, kad ji tokia ne tik mūsų, bet ir užsienio šalių vežėjams. Kiek ši abipusė baimė pagrįsta ir kas, Jūsų nuomone, laukia šio verslo netolimoje ateityje?

- Baimė - natūralus jausmas, o nežinios baimė persekioja žmogų nuo tada, kai jis pasijuto žmogumi. Apie tai, kas atsitiks, kai ES staiga pasipildys dešimčia naujų, ekonominiu požiūriu toli gražu ne stipriausių žemyno šalių, pasakyti negali niekas, o jei kas ir bando, tai yra būrimas iš kavos tirščių. šioje lygtyje - per daug nežinomųjų ir tik istorija anksčiau ar vėliau galės juos atskleisti. Taigi nebėkim jai už akių.

O dabar apie baimes. Nėra ko slėpti, Vakaruose dar gaji skeptiška nuomonė apie Rytų Europos šalis, ir tuo negali stebėtis: net Vokietijos rytinė dalis iki šiol neatsigauna nuo socialinių istorijos eksperimentų ir daugeliu požiūriu niekaip nepaveja šalies vakarinės dalies, nepaisant to, kad jos spartesnei raidai buvo skirta anksčiau milijardai markių, o dabar eurų. O juk Rytų Vokietija nukentėjo kur kas mažiau negu kitos socializmui pasmerktos šalys. Manau, kad ES naujokų laukia labai rimtas egzaminas, kur kas rimtesnis, negu stojimo, kai vienas po kito buvo uždarinėjami derybiniai skyriai. Stojimas - tik slenkstis, jį peržengus Baltijos šalims kiekvienа dienа teks įrodinėti, ko jos vertos. O svarbiausia - pakeisti savo įvaizdį. Tai bus daug svarbiau ir, sakyčiau, sunkiau, negu įveikti ekonomines problemas - šitai gana sėkmingai jau darote. įvaizdžiui pakeisti vien sėkmingo ūkininkavimo maža. Nepaisant gerų ekonominės veiklos rezultatų, naujosios ES šalys dar ilgai jaus įdėmiai jas stebinčius ir gan kritiškai vertinančius Vakarų šalių žvilgsnius. Dėl to nederėtų įsižeisti: daugelyje gyvenimo sričių jos nužengė kur kas toliau, tad gali padėti išvengti klaidų. ši aplinkybė netgi turi kai kurių privalumų: besivejančiam kelias trumpesnis ir lengvesnis, negu apgraibomis einančiam pirmyn.

Antra vertus, Baltijos šalys turi privalumа, apie kurį kitos ES naujokės gali tik pasvajoti - esate slenkstis tarp Rytų ir Vakarų. štai tuo požiūriu ne tik ES reikalinga Baltijos šalims, bet ir Baltijos šalys ES reikalingos ne mažiau. Juk šio regiono gyventojų mentalitetas - vakarietiškas, tačiau jie moka rusų kalbа, pažįsta rusiško biznio subtilybes. Baltijos šalys yra ir bus ne tik puikios tarpininkės tarp Rytų ir Vakarų tranzito technologijų, geografinės padėties dėka, bet ir kaip, sakyčiau, vertėjai iš Rytų mentaliteto į Vakarų ir atvirkščiai. ES idėja negalės ilgai būti gyvybinga be NVS šalių, bet su jomis kol kas - sunki kalba. Baltijos šalys gali ir turi būti tarpininkės tarp Rytų ir Vakarų pasaulių.

Ir keletа žodžių apie verslo ateitį. Aš manau, jog nėra reikalo dramatizuoti padėties. Baimė, apie kuriа kа tik šnekėjome, daug kа sulaikys nuo skubotų sprendimų. Kas kas, o vežėjai puikiai žino, kiek reikia investuoti kapitalo į šį verslа, tad niekas nenorės per daug rizikuoti lįsdamas ten, kur jau susiformavusi itin stipri ir profesionali rinka. Nemanau, kad ir jūsų vairuotojai, mechanikai ar dispečeriai puls masiškai ieškotis darbo Vakaruose: kalbų barjeras, skirtingos tradicijos, mentalitetas, įvairios svetimšaliams daromos biurokratinės kliūtys, pagaliau neišvengiamos šeimyninės, juridinės, finansinės su persikėlimu susijusios komplikacijos greit atšaldys ne vienа norintį kelti sparnus. Taigi manyčiau, daugelis mūsų baimių dėl ateities - smarkiai padidintos, bet lengviau - tikrai nebus. ES atkakliai skatinant multimodalinį krovinių gabenimа ir darant vis naujas kliūtis kelių transportui, konkurencija čia vis smarkės. Daugiau vilčių išlikti joje turi didžiosios transporto kompanijos, mažoms teks arba vienytis, arba logistikos grandinėje ieškoti naujų nišų. Laimės tie, kas suvoks permainų mastа ir kryptį.

- šiame pokalbyje mes labai nedaug šnekėjome apie „Volvo“ sunkvežimius…

- O kam apie juos šnekėti? Negi manot, pulsiu įrodinėti, kokie jie geri? Vežėjai šitai ir patys žino. Naujų modelių kol kas pasiūlyti negalim - tiek FH, tiek FM mums patiems, tikiuosi, ir vežėjams dar nenusibodo. Penki firminiai servisai Lietuvoje dirba be didesnių problemų, klientai, kiek žinau, jais patenkinti. Manau, vežėjus dabar kamuoja didesni rūpesčiai negu technikos problemos. Juos ir palinkėčiau įveikti, o „Volvo“ padarys viskа, kad bent dėl technikos vežėjams galvų neskaudėtų.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Kęstutis BRUZGELEVIčIUS

Autoriaus nuotrauka

"Transporto pasaulis"
Balandis Nr. 4 (28)

"Linava" informuoja

"TransBaltica“ – transporto ir logistikos naujienos

Asociacijos nariams ir kandidatams

Bendra Lietuvos ir Latvijos Pareigūnų kontrolė

Chronologija

Dėl darbo sutarties su užsieniečiu nutraukimo

Didžiausias pavojus - dyzelino kaina

Estija

Gyvenimas ant ribos

INFORMACIJA keleivinio transporto sekcijos nariams

IRU:Eurazijos ekonominė erdvė - XXI amžiaus perspektyva

Kaip bus apmokestinamos transporto paslaugos

Kelyje į ES - vis mažiau nežinomųjų

Lenkijos apribojimai

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ XIII KONGRESAS 2003 m. gegužės 9 d., Vilnius

MAN: kartų kaita

Naujienos

Naujienos

Norvegija

Nuo rugsėjo - naujas mokestis

Prezidiumo posėdyje

REISAS - VALANDA TRUMPIAU

Rusija

Seminaras keleivių vežėjams

Su draudimo ir išperkamosios nuomos įstaigų atstovais aptartos vežėjų aktualijos

SUDėTINGAS SUNKVEžIMIO AGREGATAS

Susitikimas Ūkio ministerijoje

Teismo sprendimų vykdymas

TimoCorn TRUCK & CARGO

Transporto priemonių atitikties įvertinimo ir techninės apžiūros pakeitimai

VISKAS, KА NORėJOTE SUžINOTI APIE…

„Temsa Tourmalin“ debiutas Lietuvoje

Dilerių naujienos

Vilnius - VOLVO sostinė baltijos šalyse

Gamintojai siūlo

NESTE TURTO LXE ATITINKA DYZELINIų VARIKLIų ALYVų NAUJAUSIų KLASIFIKACIJų REIKALAVIMAMS

Kelių transporto inspekcija

Valstybinės kelių transporto inspekcijos informacija apie gautus ir išduotus kelionės leidimus 2003 m. sausio 1 d. - birželio 30 d.

Parodos

alt 2003

Poleminės pastabos

DVIGUBAS APMOKESTINIMAS: PASIRODO, KAI KAM TAI PATINKA

Norėta kuo greičiau, o...

Požiūris

KONGRESUI ARTėJANT

Psichologija

Derybos: svarbiausias pagalbininkas - šaltas protas

Rinkos naujienos

Naujienos

Rytų rinkoje

Modernizuoti MZKT savivarčiai

šeima

Lemtingas atsitiktinumas

Užsienyje

Ko laukia europos krovinių vežėjai?

Veteranų klubo svetainė

Su gimtadieniu, kolegos!

Vežėjų žinios

Krovininės transporto sekcijos posėdis

Lietuvoje ir pasaulyje

KELEIVIų VEžėJAI CELėJE

Lietuviškos žaliosios – nuo spalio

NAUJAS SENAS GERAS PAžįSTAMAS

REKORDINė KONTRABANDA

SOSTINėJE - „MERCEDES-BENZ CITO“

VERSLO SАLYGOS SUNKėJA

„DAILY“ SMULKIų KROVINIų IšVEžIOTOJAMS

Transporto politika

Ar gyvens proektas 2K?

EKOTAšKAI IšLIEKA

Vž informacija

Naujienos

Žinotina

Galvos skausmas - firmos vardas

Nepasvėręs - nevažiuosi

Pavojingi korviniai: kas už ka atsako?

VEžėJAI LAUKIA KVALIFIKUOTų VAIRUOTOJų

Perspektyvos

Susisiekimo ministerija: planuojamų darbų apimtis auga

Paslaugos

šaldytuvu ant ratų laboratorija

Keleivinis transportas

Pagaliau priimta nuostolingų maršrutų kompensavimo tvarka

Vežėjo kalendorius

Nedarbo dienos Europoje

Technika

Airlight Direct - konfortiškesnė, stabilesnė, lengvesnė

Ilgaamžiai guoliai

Lietuvos rinkoje nauja savivartinė puspriekabė

Naujos kartos centrifuga alyvai valyti

„Požemių jautis“ iš Suomijos

Muitinėje

Aptartos mokesčių surinkimo gerinimo priemonės

Teisė

Bylos su vairuotojais ekspeditoriais

Valstybė pasilieka teisę reikalauti ...

Verslo etika

Kalbos paprastumas

Muziejus

RED BALL EXPRES logistikos pergalė