Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Susisiekimo ministerija: planuojamų darbų apimtis auga

Jeigu reiktų trumpai apibūdinti svarbiausius Susisiekimo ministerijos (SM) uždavinius, ilgai galvoti nereiktų - šiandien nėra nieko svarbesnio už Lietuvos transporto sektoriaus integracijа į ES. Antai dar metų pradžioje šalies Vyriausybės Strateginio planavimo komitete buvo pritarta SM specialistų parengtam strateginiam veiklos planui. Manome, jog šis dokumentas yra vertas žiniasklaidos dėmesio.

Anot susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio, pastaruoju metu Lietuvos transporto ir ryšių sektoriuje sukuriamo BVP dalis nuolat didėja. Preliminariais duomenimis, 2002 m. ji sudarė 13,6 proc., iš jų transportui teko 9 proc. Iš viso minimoje srityje dirba beveik 92 tūkst. žmonių, arba 6,4 proc. visų šalies dirbančiųjų. Iš jų transporto sektoriui tenka 5 proc., pašto ir ryšių - 1,4 proc. Tai, jog santykinai mažesnis dirbančiųjų skaičius sukuria didesnį BVP, byloja apie gerа transporto ir ryšių sistemos konkurencinę padėtį kitų šalies ekonomikos sektorių atžvilgiu.

Besikeičiant vyriausybėms, Susisiekimo ministerijos (SM) užsibrėžti strateginiai tikslai nepasikeitė. Juos ministras Z. Balčytis išvardija šia tvarka:

1. Organizuoti transporto infrastruktūros tinklo modernizavimа, kuris atitiktų ES techninius standartus ir vežimų poreikius, skatinti multimodalinių vežimų galimybes, didinti atskirų transporto šakų tarpusavio sаveikа;

2. Skatinti tranzito per Lietuvа paslaugų plėtrа pagrindinių transporto magistralių Rytų-Vakarų ir šiaurės-Pietų kryptimis.

3. Užtikrinti priemonių, didinančių eismo saugа, įgyvendinimа ir mažinti neigiamа transporto poveikį aplinkai;

4. Suderinti teisės aktus su ES reikalavimais transporto ir ryšių srityse.

5. Tobulinti transporto ir ryšių sistemų institucinį valdymа, ypač užtikrinant pasirengimа administruoti ES struktūrinius fondus ir saugų eismа visose transporto šakose.

Siekiant šių tikslų, 2002 m. panaudota beveik 1,2 mlrd. litų. Iš valstybės biudžeto gauta 798 mln. litų, paskolų su valstybės garantija - 110 mln. litų, ES lėšų - per 94 mln. litų, iš ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įmonių nuosavų lėšų - per 189 mln. litų. Tad šio pramonės sektoriaus augimas, palyginti su 2001 m., - 15 proc. SM ir visoms jos reguliavimo srities institucijoms 2002 m. buvo patvirtinta 16 programų, iš kurių 9 įgyvendina pati ministerija. Būtent šioms programoms vykdyti ir buvo panaudoti iš biudžeto gauti jau paminėti 798 mln. litų. Keturiolika programų tęstinės, dvi - naujos. Kadangi žurnalo skaitytojus labiausiai domina būtent kelių transporto reikalai, aptarsime tik tas programas, kurios tiesiogiai susijusios su vežėjų verslu.

Taigi 2002 m. buvo parengta keletas transporto sektoriaus plėtrai svarbių strategijų ir programų. Tarp reikšmingiausių paminėtinos šios:

• Transporto ir tranzito plėtra ir strategija iki 2015 metų, kuri yra Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 m. ilgalaikės strategijos dalis;

• Lietuvos bendrojo programavimo dokumento 2004-2006 m. paramai iš ES struktūrinių fondų gauti Transporto dalies projektas;

• Geležinkelių infrastruktūros renovacijos ir plėtros programa;

• Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros iki 2010 m. strategija;

• Valstybinė saugaus eismo programa (automobilių keliai).

SM reguliavimo srities institucijų vykdomų tęstinių programų finansavimas šiais metais padidės 90 mln. Lt. Iš jų 60 mln. litų bus skirta specialiosios kelių priežiūros ir plėtros programai vykdyti, 21,6 mln. - transporto investicijų direkcijos įgyvendinamai programai. Būtent šiai institucijai Vyriausybės nutarimu yra pavestos pasienio kontrolės punktų plėtros užsakovo funkcijos.

Priimtame SM strateginės veiklos plane 2003 m. numatyta iki 2004 m. sausio 1 d. visų ES teisės aktų normas ryšių ir transporto srityse perkelti į nacionalinę teisę. Panaudojant ES ISPA ir PHARE tam skiriamas lėšas, bus įgyvendinami 8 projektai. Labai svarbus uždavinys - stiprinti administracinius gebėjimus, kad įstojus į ES būtų teisingai ir efektyviai naudojamos iš šios organizacijos struktūrinių fondų gaunamos lėšos. šiais metais planuojama suremontuoti 600 km valstybinės reikšmės kelių, išasfaltuoti 270 km žvyrkelių, kapitaliai suremontuoti apie 65 km geležinkelio ruožų, toliau gilinti Klaipėdos uosto akvatorijа, statyti krantines, modernizuoti privažiuojamus kelius ir t. t. Taipogi plane numatyta plėtoti ryšių infrastruktūrа, kurti skaitmeninio radijo ir televizijos transliavimo tinklа.

įdomu tai, kad plano autoriai paminėjo ir tuos veiksnius, kurie gali sutrukdyti šį planа įgyvendinti. Tarp jų paminėti nepakankami administraciniai gebėjimai - Z. Balčytis savikritiškai prisipažino, jog SM vis dar trūksta specialistų, mokančių užsienio kalbas. Kliūtimi gali tapti ir politika tų kaimyninių valstybių, kurios šiandien nesuinteresuotos vykdyti bendrus tarptautinius projektus. Dar vienu rimtu trikdžiu gali tapti neužtikrintas deramas finansavimas. Gali pakišti kojа ir toks, regis, paprastas dalykas kaip ES teisės aktų vertimų vėlavimas.

Numatytos strateginiame plane ir šių bei artimiausių metų investicinės programos. 2003 m. investicijoms SM planuoja panaudoti apie 740 mln. litų (lyginant su 2002 m. - 28 proc. daugiau). Valstybės investicijų dalis - 592 mln. litų, o projektams, vykdomiems įmonių lėšomis, skirta apie 150 mln. litų. 2004-2006 metais investicijų ženkliai daugės - jos pasieks 3 300 mln. litų, o 2007-2015 metais tam bus skirta rekordinė suma - net 16 mlrd. litų. šio gausybės rago vardas - ES. Antai iš 2004 - 2006 m. transporto sektoriuje planuojamų panaudoti investicijoms 3,3 mlrd. litų pusę jų - 1,5 mlrd. - gausime iš ES fondų. Iš 2007-2015 m. planuojamų 16 mlrd. litų ES dalis - 10 mlrd. Tad viskа susumavus bendras vaizdas toks: 2004-2015 m. investicijoms bus panaudota iki 20 mlrd. litų, iš kurių 12 mlrd. litų duos ES.

Net prisiekęs euroskeptikas negalėtų užginčyti akivaizdaus fakto, jog tokios investicijos mūsų transporto ir ryšių sistemai tobulinti stimuliuos visos mūsų ekonomikos augimа bei konkurencingumа. žinoma, jeigu sugebėsime šiomis lėšomis tinkamai pasinaudoti, nes korupcijos, švaistymo, neūkiškumo, vagysčių bei kitų juodųjų „gebėjimų“ taip lengvai nepažabosi - net ir stebint budriai Briuselio akiai. Tad baikime optimistine gaida - norim ar nenorim, bet praustis teks patiems.

Kazys BAGDONAVIčIUS

"Transporto pasaulis"
Balandis Nr. 4 (28)

"Linava" informuoja

"TransBaltica“ – transporto ir logistikos naujienos

Asociacijos nariams ir kandidatams

Bendra Lietuvos ir Latvijos Pareigūnų kontrolė

Chronologija

Dėl darbo sutarties su užsieniečiu nutraukimo

Didžiausias pavojus - dyzelino kaina

Estija

Gyvenimas ant ribos

INFORMACIJA keleivinio transporto sekcijos nariams

IRU:Eurazijos ekonominė erdvė - XXI amžiaus perspektyva

Kaip bus apmokestinamos transporto paslaugos

Kelyje į ES - vis mažiau nežinomųjų

Lenkijos apribojimai

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ XIII KONGRESAS 2003 m. gegužės 9 d., Vilnius

MAN: kartų kaita

Naujienos

Naujienos

Norvegija

Nuo rugsėjo - naujas mokestis

Prezidiumo posėdyje

REISAS - VALANDA TRUMPIAU

Rusija

Seminaras keleivių vežėjams

Su draudimo ir išperkamosios nuomos įstaigų atstovais aptartos vežėjų aktualijos

SUDėTINGAS SUNKVEžIMIO AGREGATAS

Susitikimas Ūkio ministerijoje

Teismo sprendimų vykdymas

TimoCorn TRUCK & CARGO

Transporto priemonių atitikties įvertinimo ir techninės apžiūros pakeitimai

VISKAS, KА NORėJOTE SUžINOTI APIE…

„Temsa Tourmalin“ debiutas Lietuvoje

Dilerių naujienos

Vilnius - VOLVO sostinė baltijos šalyse

Gamintojai siūlo

NESTE TURTO LXE ATITINKA DYZELINIų VARIKLIų ALYVų NAUJAUSIų KLASIFIKACIJų REIKALAVIMAMS

Kelių transporto inspekcija

Valstybinės kelių transporto inspekcijos informacija apie gautus ir išduotus kelionės leidimus 2003 m. sausio 1 d. - birželio 30 d.

Parodos

alt 2003

Poleminės pastabos

DVIGUBAS APMOKESTINIMAS: PASIRODO, KAI KAM TAI PATINKA

Norėta kuo greičiau, o...

Požiūris

KONGRESUI ARTėJANT

Psichologija

Derybos: svarbiausias pagalbininkas - šaltas protas

Rinkos naujienos

Naujienos

Rytų rinkoje

Modernizuoti MZKT savivarčiai

šeima

Lemtingas atsitiktinumas

Užsienyje

Ko laukia europos krovinių vežėjai?

Veteranų klubo svetainė

Su gimtadieniu, kolegos!

Vežėjų žinios

Krovininės transporto sekcijos posėdis

Lietuvoje ir pasaulyje

KELEIVIų VEžėJAI CELėJE

Lietuviškos žaliosios – nuo spalio

NAUJAS SENAS GERAS PAžįSTAMAS

REKORDINė KONTRABANDA

SOSTINėJE - „MERCEDES-BENZ CITO“

VERSLO SАLYGOS SUNKėJA

„DAILY“ SMULKIų KROVINIų IšVEžIOTOJAMS

Transporto politika

Ar gyvens proektas 2K?

EKOTAšKAI IšLIEKA

Vž informacija

Naujienos

Žinotina

Galvos skausmas - firmos vardas

Nepasvėręs - nevažiuosi

Pavojingi korviniai: kas už ka atsako?

VEžėJAI LAUKIA KVALIFIKUOTų VAIRUOTOJų

Perspektyvos

Susisiekimo ministerija: planuojamų darbų apimtis auga

Paslaugos

šaldytuvu ant ratų laboratorija

Keleivinis transportas

Pagaliau priimta nuostolingų maršrutų kompensavimo tvarka

Vežėjo kalendorius

Nedarbo dienos Europoje

Technika

Airlight Direct - konfortiškesnė, stabilesnė, lengvesnė

Ilgaamžiai guoliai

Lietuvos rinkoje nauja savivartinė puspriekabė

Naujos kartos centrifuga alyvai valyti

„Požemių jautis“ iš Suomijos

Muitinėje

Aptartos mokesčių surinkimo gerinimo priemonės

Teisė

Bylos su vairuotojais ekspeditoriais

Valstybė pasilieka teisę reikalauti ...

Verslo etika

Kalbos paprastumas

Muziejus

RED BALL EXPRES logistikos pergalė