Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Gamtinių dujų renesansas?

Praeitame „Transporto pasaulio“ numeryje rašėme apie biodegalų naudojimа automobilių transporte, jų privalumus bei perspektyvas. šįkart – apie dar vienа alternatyvа tradiciniam automobilių kurui – gamtines dujas.

Kas tai yra?

Gamtinės dujos transporte buvo pradėtos naudoti daugiau kaip prieš šešias dešimtis metų. Jų diegimas kaskart paspartėdavo pasaulinių naftos krizių laikotarpiais. Dabar, kai naftos kainos pasiekė niekada neregėtų aukštumų, o žmonija priversta vis daugiau dėmesio skirti ekologijai, alternatyvus kuras tampa itin aktualus.

Daug dėmesio tam skiria ir Europos Sаjungos institucijos. Europos Sаjungos 2001-aisiais patvirtintame veiklos plane numatyta, kad iki 2020 m. 20 proc. benzino ir dyzelino turi būti pakeista alternatyviu kuru: biodegalais, vandeniliu bei kitais kuro pakaitalais ir gamtinėmis dujomis.

Pasak specialistų, suspaustos gamtinės dujos gali būti naudojamos tiek lygiagrečiai su benzininiu ar dyzeliniu kuru, tiek specialiuose dujiniuose varikliuose. Gamtinių dujų kaina šiuo metu Lietuvoje 55-57 proc. mažesnė nei dyzelinio kuro ir benzino, ir 20-25 proc. – nei suskystintų naftos dujų. Pripažįstama, kad automobiliai, naudojantys gamtines dujas, yra saugesni nei dirbantys benzinu, dyzeliniu kuru ar suskystintomis naftos dujomis. Dujų balionai yra gaminami iš plieno, aliuminio arba kompozicinių medžiagų, tad šios kuro talpos yra saugesnės nei iš plono metalo pagamintos įprastiniam kurui skirti bakai. Be to, jų priežiūra kur kas griežtesnė.

Tačiau norint, kad ši kuro rūšis sėkmingai įsitvirtintų, būtina valstybinė skatinimo politika. Pradedant gamtinių dujų panaudojimo automobilių kurui verslа Lietuvoje, Vyriausybė turėtų nustatyti pagrindines verslo sаlygas, kaip tai yra padaryta kitose Europos valstybėse. Tam reikėtų parengti gamtinių dujų naudojimo autotransportui programа iki 2020 m., kurioje būtų numatytos pagrindinės sаlygos šio verslo plėtrai (akcizų politika, mokesčių sistema už aplinkos taršos mažinimа ir kt.).

Gamtinės dujos Europoje

2005-aisiais gamtinės dujos buvo naudojamos 60 pasaulio šalių, jomis važinėjo apie 4 mln. automobilių. Viena iš pirmųjų šį kurа automobilių varikliuose pradėjo naudoti Italija. šiuo metu čia juo važinėja apie 400 tūkst. automobilių, daugiausia – visuomeninis transportas, gatvių valymo bei kitos miesto infrastruktūrа aptarnaujančios mašinos. Populiarus šis kuras ir Prancūzijoje: 2004-aisiais gamtinėmis dujomis važinėjo 1100 miesto autobusų, per 5 tūkst. miestа aptarnaujančių automobilių. Iki 2010 metų šioje šalyje planuojama gerokai padidinti gamtinėmis dujomis važinėjančių automobilių skaičių.

Vokietijoje gamtinėmis dujomis važinėja daugiau kaip 20 tūkst. automobilių, šalyje yra apie 400 kuro užpildymo stočių. Planuojama, kad 2012 m. šį ekologiškа kurа naudos jau apie milijonas automobilių, bus įrengta apie tūkstantis užpildymo stočių.

Populiarios gamtinės dujos ir kitose ES šalyse: daug šioje srityje jau dabar nuveikė čekija, Slovakija, Austrija, švedija, Anglija, šveicarija ir kitos šalys.

Lietuvos patirtis

Mūsų šalyje suspaustos gamtinės dujos taip pat nėra naujiena: jos pradėtos naudoti dar devintojo dešimtmečio pradžioje. Didžiuosiuose šalies miestuose buvo pastatytos penkios kompresorinės stotys, gamtinėmis dujomis važinėjo tiek autobusai, tiek krovininis transportas. Deja, tai tęsėsi gana neilgai: prastėjant ekonominei situacijai, dujų kaina mažai skyrėsi nuo benzino, tad naudoti jas nebeapsimokėjo.

šiuo metu prie šio ekologiško kuro vartojimo idėjos vėl bandoma sugrįžti. Pasak specialistų, sаlygos tam yra palankios: gamtinių dujų tinklas šalyje gerai išplėtotas, automobilių parkas didelis, o tradiciniai degalai nuolat brangsta. Be to, pastaruoju metu ženkliai pažengė į priekį suspaustų dujų įrangos gamintojai: modernizuojama kompresorinių stočių įranga, tobulėja variklių perdarymo įranga, sukurti naujo tipo aukšto slėgio dujų balionai, patobulinti apskaitos prietaisai.

Pirmosios kregždės

Suspaustas gamtines dujas pasaulyje daugiausia naudoja visuomeninis bei miestus aptarnaujantis transportas. Mūsų šalyje pirmieji šį kurа taip pat ketina išbandyti didieji autobusų parkai. Pionieriais, ko gero, šioje srityje vėl taps UAB „Vilniaus autobusai“. Pasak bendrovės technikos direktoriaus Juozo Grabio, idėja kilo tada, kai įmonė gavo patrauklų pasiūlymа: nupirkti bendrovei šimtа iki dešimties metų senumo autobusų, pritaikytų važinėti suspaustomis gamtinėmis dujomis bei pastatyti kompresorinę stotį. Vilniečių bendrovė įsipareigotų nustatytа laikotarpį, per kurį atsipirktų investicijos, pirkti iš dujų tiekėjų kurа (dujas) ne brangiau kaip už kainа, į kuriа būtų įskaičiuota investicijų už pateiktus autobusus ir kompresorinę grаža. Dujų kaina tokiu atveju neturėtų būti didesnė nei dyzelino, o pasibaigus nustatytam projekto įgyvendinimo terminui, kompresorinė stotis ir autobusai pereitų UAB „Vilniaus autobusai“ nuosavybėn. Tokiu būdu bendrovė be investicijų ir su tokiomis pat išlaidomis degalams atjaunintų transporto priemonių parkа. šiuo metu bendrovėje dar yra per šimtа senesnių nei 15 metų autobusų, kuriuos būtų galima pakeisti dujiniais ne senesniais nei 10 metų autobusais. Tokiu būdu vidutinis autobusų amžius sumažėjų iki 7,5-8 metų.

Be to, atsirastų galimybė tiekėjų į parko teritorijа atvestas dujas panaudoti ir gamybinių patalpų spinduliniam šildymui – tai labai aktualu įmonei, turinčiai didelius ir sunkiai apšildomus gamybinius plotus.

Panašios sаlygos pasiūlytos ir kitai keleivių vežimo bendrovei – UAB Klaipėdos autobusų parkui. „Transporto priemonių šiuo metu turime pakankamai, todėl dar svarstome, ar sutikti su tokiu dujų tiekėjų pasiūlymu. Kol kas projekto įgyvendinti neskubame“, - sakė šios bendrovės technikos direktorius Gintaras Petraitis.

O štai vilniečiai pasiūlymu susidomėjo rimtai, tad tikimasi, kad šis projektas UAB „Vilniaus autobusai“ bus pradėtas įgyvendinti artimiausiu metu.

Suspaustomis gamtinėmis dujomis sostinės autobusai važinėjo 1984-1994-aisiais. „Tuomet užpildymo bei dujų naudojimo sistema buvo netobula. Didžiuliai ir sunkūs plieniniai balionai, užkelti ant LAZ-ų stogo, pakeldavo jų svorio centrа, todėl posūkiuose transporto priemonės rizikuodavo apvirsti. Primityvoka buvo ir pylimo įranga. Be to, vienu kartu įpiltų dujų visai dienai nepakakdavo – autobusų tvarkaraščiuose buvo numatytos pertraukos atvažiuoti į specialiа degalinę, esančiа netoli parko, dujų balionų pripildyti. Dėl to įmonė patirdavo papildomų išlaidų. Be to, šio kuro kaina mažai skyrėsi nuo tuomet labai pigaus benzino ar dyzelino, todėl 1994-aisiais dujiniai lazai buvo nurašyti, o kompresorinės stotys – išmontuotos“, – pasakojo UAB „Vilniaus autobusai“ technikos direktorius Juozas Grabys.

Vilniečiai nesibaimina, kad panašios problemos pasikartos: šiuo metu dujų įranga gerokai patobulėjo, geriau pritaikyti balionams ir žemagrindžiai autobusai, kurių svorio centras yra gerokai žemiau, o vienа kartа pripildžius dujų autobusai gali nuvažiuoti daugiau nei reikia vienos dienos reisams.

Galimybės

įgyvendinus minėtа projektа dujų tiekėjas, išrinktas konkurso būdu, pateiktų bendrovei autobusus bei sumontuotų kompresorinę, kuri galėtų vadinamuoju greituoju būdu pripildyti balionus 50 autobusų ir dar tiek pat – lėtuoju. Pagreitintai penki autobusų balionai turėtų būti pripildomi per 15 minučių. Lėtuoju – per keturias valandas. Bendrovės teritorijoje būtų pastatyti keturi greitojo užpildymo postai (dispenseriai), tad vienu metu būtų galima pildyti dujų keturioms transporto priemonėms. Dar 50 autobusų būtų galima pildyti jų stovėjimo vietose: į garažus ketinama atvesti vamzdynus, kuriais tekėtų dujos.

Su penkiais gamtinių dujų balionais autobusai galėtų nuvažiuoti 400-450 kilometrų, o ilgiausias vilniečių dienos maršrutas – 350-370 km.

Pasak J. Grabio, patogu ir tai, kad netoli UAB „Vilniaus autobusai“ teritorijos, žvalgų gatvėje, yra buvusi suspaustų dujų degalinė su dvylikos atmosferų slėgio dujotekiu. Iš čia būtų patogu aptarnauti bendrovės teritorijoje įrengtа kompresorinę. Jos įrengimas nereikalauja didelio žemės pertvarkymo – visa dujų pylimo įranga sumontuota gelžbetoniniuose konteineriuose, tad jа nesudėtinga pastatyti.

Projekte numatyta daugiau sаlygų investuotojui: kadangi bendrovės darbuotojai neturi patirties dirbti su suspaustomis dujomis, konkurso sаlygose taip pat įrašyta ir mokymai dirbti su dujine įranga. UAB „Vilniaus autobusai“ savo ruožtu įsipareigotų įrengti remonto patalpas su automatiškai atsidarančiaisstoglangiais galimam dujų nuotėkiui pašalinti.

Ateitis

Vilniečiai buvo linkę apsidrausti ir neskubėjo sutikti su tokiu, atrodytų, naudingu bendrovei pasiūlymu. Norint sužinoti, ar šis variantas tinkamiausias įmonei, UAB „Verslo raktas“ užsakyta galimybių studija „Gamtinių dujų kaip alternatyvaus kuro panaudojimo UAB „Vilniaus autobusai“.

Pateiktoje galimybių studijoje nepriklausomi ekspertai patvirtina, kad toks projektas yra realus ir ekonomiškai pagrįstas. Suspaustų dujų vartojimas miesto autobusuose leistų sumažinti taršа, padėtų įgyvendinti Europos Sаjungos nuostatas dėl alternatyvaus kuro naudojimo. įgyvendinus projektа, sumažėtų kuro sаnaudos ir įmonės išlaidos, tuo pačiu sumažėtų ir Vilniaus miesto savivaldybės skiriamos sumos nuostolių kompensavimui. Be to, būtų atjaunintas autobusų parkas, sukurta materialinė bazė suspaustų gamtinių dujų naudojimui.

UAB „Verslo raktas“ parengtoje studijoje svarstyti trys galimi sostinės transporto priemonių parko atnaujinimo scenarijai. Pirmasis: UAB „Vilniaus autobusai“ įsigyja šimtа apie dešimties metų senumo autobusų, naudojančių dyzelinį kurа. Antrasis: konkurso būdu parinktas tiekėjas pastato suspaustų gamtinių dujų kompresorinę stotį ir tiekia dujas, o UAB „Vilniaus autobusai“ įsigyja šimtа autobusų, naudojančių suspaustas gamtines dujas. Pasibaigus nustatytam projekto įgyvendinimo terminui, kompresorinė stotis pereina bendrovės nuosavybėn. Ir trečiasis – konkurso būdu parinktas tiekėjas pastato suspaustų gamtinių dujų kompresorinę stotį, tiekia dujas ir pateikia UAB „Vilniaus autobusai“ šimtа tokio pat amžiaus autobusų, naudojančių suspaustas gamtines dujas. Pasibaigus nustatytam projekto įgyvendinimo terminui, dujų kompresorinė stotis ir autobusai pereina bendrovės žinion.

Kaip naudingiausiа ekspertai nurodė trečiаjį variantа: nors dujiniai autobusai bendrovei galėtų kainuotų šiek tiek brangiau nei ji juos įsigytų pati, tačiau šis scenarijus lengviau įgyvendinamas, kadangi nereikia pradinių investicijų, atkrenta finansavimo šaltinių paieškos problemos.

Savivaldybė, atsižvelgdama į ekspertų išvadas, pritarė projektui. Artimiausiu metu vilniečiai ketina skelbti konkursа gamtinėms dujoms pirkti ir geriausias sаlygas pasiūlysiančiam investuotojui išaiškinti. Tad laikas, kai sostinės gatvėmis vėl važinės „kuproti“ nuo dujų balionų autobusai, jau, ko gero, ne už kalnų...

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Gruodis Nr. 12 (72)

"Linava" informuoja

Lapkritis Kronika

Aktualijos

Apmokėti banko sаskaitas – kad ir kelyje

Pavojaus signalas buvo – girdėti nenorėjome

Dilerių naujienos

Didelis pasitikėjimas – dideli darbai

Idėjos

Naujas argumentas – filtras su CGI sistema

įvairenybės

Iberijos auksas ir „Scania“ sunkvežimiai

Keliai

Nuo radijo balsų iki banko išrašų

Logistika

Logistika: nuo abėcėlės iki plėtros galimybių

Nauji modeliai

“Daily“ - IVECO pirmagimis

„Volvo“: hibridinė technologija

Patirtis

„Linavos“ vežėjai – Vokietijos ekspedicijos ir logistikos įmonėse

Stambiu planu

Elegantiškas prancūzas “Magnum“

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

Naujienos

Žinotina

Naujas kelių mokestis čekijoje

Perspektyvos

Gamtinių dujų renesansas?

Keleivinis transportas

VILNIAUS TROLEIBUSAMS – 50

Mokymas

Vairuotojų pamaina – Alytuje

Teisė

Sutarties nutraukimas

Automobilių sportas

“OLANDAI“ RALIUI “PARYžIUS – DAKARAS 2007“

Muziejus

KONTEINERIO ISTORIJA