Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams

Muitinė

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-10-24 įsakymu Nr. 1B-690 (įsigaliojo 2006-11-01, žin., 2006, Nr. 116-4433) patvirtinta Pavyzdinė laikinojo prekių saugojimo sandėlio (importo ir eksporto terminalo) aptarnavimo sutartis.

Nustatyta, kad laikinojo prekių saugojimo sandėlio (importo ir eksporto terminalo) aptarnavimo sutartys, sudarytos iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos ir neatitinkančios juo patvirtintos sutarties reikalavimų, turi būti pakeistos arba papildytos iki 2007-02-01.

***

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-09-29 įsakymu Nr. 1B-622 Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000-03-27 įsakymo Nr. 96 „Dėl Muitinio tikrinimo būdų, Prekių siuntos deklaravimo būdų ir Muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių patvirtinimo“ pakeitimo (įsigalios 2007-01-01, žin., 2006, Nr. 111-4262) nauja redakcija išdėstyti tokie klasifikatoriai:

• Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorius;

• Muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorius;

• Prekių siuntos deklaravimo būdų klasifikatorius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-23 nutarimu Nr. 1042 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-28 nutarimo Nr. 211 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2006 metų sаmatos patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2006-10-27, žin., 2006, Nr. 114-4350) pakeista ir nauja redakcija išdėstyta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2006 metų sаmata, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-28 nutarimu Nr. 211.

***

žemės ūkio ministro 2006-10-19 įsakymu Nr. 3D-408 (įsigaliojo 2006-10-25, žin., 2006, Nr. 113-4308) patvirtintos Medinės pakavimo medžiagos ženklinimo taisyklės. Medinė pakavimo medžiaga – mediena (taip pat ir pagalbinė) ar jos gaminiai, išskyrus popierinius, naudojami kroviniui saugoti, remti ar nešti.

Taisyklės parengtos vadovaujantis Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriato parengtu Fitosanitarinių priemonių tarptautiniu standartu Nr. 15 (International Standard for Phytosanitary Measures No. 15 – ISPM 15) „Nurodymai medinei pakavimo medžiagai tarptautinėje prekyboje“ (ISPM 15). Taisyklėse nustatyti bendrieji medinės pakavimo medžiagos ir jos gaminių ženklinimo bei teisės ženklinti suteikimo įmonėms Lietuvos Respublikoje tvarkos principai, kad būtų išvengta kenksmingų organizmų įvežimo, pervežimo ir išplitimo Lietuvos Respublikos teritorijoje su medinėmis pakavimo medžiagomis. Pagal ISPM 15 reikalavimus, apdorota ir ženklinta medinė pakavimo medžiaga, patekusi į Europos Sаjungа ir trečiаsias šalis, juda, t. y. cirkuliuoja laisvai, išskyrus atvejus, kai trečiosios šalys nustato papildomus reikalavimus.

Taisyklės nėra taikomos medinei pakavimo medžiagai, pagamintai iš tokių medienos gaminių kaip klijuota mediena, medžio pjuvenų plokštė, skiedrų plokštė ar fanera, pagamintai naudojant klijus, karštį ir slėgį arba jų kombinacijа, taip pat medinei pakavimo medžiagai, kuri turėtų būti laikoma veiksmingai perdirbta, tokia kaip iš fanerai skirtų rаstų likę tekinti kuolai, pjuvenos, medžio plaušai, drožlės bei žaliavinė, plona (6 mm ir mažiau) supjaustyta mediena, nes ji negali būti terpė karantininiams kenkėjams išlikti ir jos nebūtina kontroliuoti.

ūkio ministro 2006-10-18 įsakymu Nr. 4-388 Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-04-26 įsakymo Nr. 147 „Dėl Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2006-10-22, žin., 2006, Nr. 112-4290) nustatyta, kad:

• nuo 2007-01-01 95 markės variklių benzinas turi būti pagamintas naudojant priedа bioetiltretbutileterį (bio-ETBE), kuris mišinyje su benzinu turi sudaryti ne mažiau kaip 7% tūrio, bet ne daugiau kaip 15% tūrio. Vienam bio-ETBE tūrio vienetui pagaminti sunaudojama 47 proc. bioetanolio pagal tūrį;

• nuo 2007-01-01 95 markės variklių benzinas, pagamintas be bio-ETBE, savo sudėtyje privalo turėti 5% (leistina paklaida gali būti minus 0,5% tūrio) tūrio bioetanolio.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymu (įsigaliojo 2006-10-19, žin., 2006, Nr. 111-4197) nustatyta, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį sumokėtos palūkanos už vienа paimtа kreditа (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba finansų ministro sаraše nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms institucijoms, kurių daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų) paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, arba palūkanos, sumokėtos finansų įmonei už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomа (lizingа). Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas paima daugiau kaip vienа kreditа gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba jeigu sudaro daugiau kaip vienа gyvenamojo būsto finansinės nuomos (lizingo) sutartį, jis iš pajamų gali atimti palūkanas už pirmаjį paimtа kreditа arba palūkanas pagal pirmаjа sudarytа finansinės nuomos (lizingo) sutartį.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paėmęs daugiau kaip vienа kreditа gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vienа finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), jis iš pajamų gali atimti palūkanas visа šių kreditų ar (ir) finansinės nuomos (lizingo) sutarčių galiojimo laikotarpį.

***

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006-10-20 įsakymu Nr. VA-78 Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-11-21 įsakymo Nr. 333 „Dėl verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimа, klasifikatoriaus patvirtinimo“ pakeitimo (įsigalios 2007-01-01, žin., 2006, Nr. 116-4445) individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimа, klasifikatorius papildytas tokiais punktais:

• Prekyba tik ne maisto produktais kioskuose;

• Prekyba tik ne maisto produktais prekyvietėse, suteikianti teisę verstis išnešiojamаja ir išvežiojamаja tik ne maisto produktų prekyba;

• Prekyba tik ne maisto produktais iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių;

• Išnešiojamoji ar išvežiojamoji prekyba tik ne maisto produktais.

***

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-17 nutarimu Nr. 1022 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sаnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2006-10-22, žin., 2006, Nr. 112-4274) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos laivo įgulos jūreiviams dienpinigiai mokami vadovaujantis Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklėmis, patvirtintomis šiuo nutarimu. Darbuotojui, komandiruojamam atlikti darbo funkcijų, susijusių su laivo eksploatavimu arba priežiūra, į plaukiojančius ne Lietuvos Respublikos teritorijoje laivus, dienpinigiai apskaičiuojami pagal finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiesiems į užsienio komandiruotes normas, atsižvelgiant į laivo plaukiojimo regionų valstybėms numatytа vidutinę dienpinigių mokėjimo normа.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2006-10-23 įsakymu Nr. A1-293/V-869 (įsigaliojo 2006-11-01, žin., 2006, Nr. 116-4417) patvirtinti Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis. Krovinių tvarkymas rankomis – tai bet koks krovinio gabenimas ar laikymas, kai vienas ar daugiau darbuotojų kelia, leidžia žemyn, stumia, traukia, neša ar judina krovinį, kuris dėl jo savybių ar nepalankių ergonominių sаlygų kelia rizikа darbuotojams, ypač susižeisti nugarа.

Reikalavimai parengti vadovaujantis 1990-05-29 Tarybos direktyva 90/269/EEB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, taikomų kroviniams krauti rankomis, pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susižeisti nugarа. Reikalavimai taikomi bet kuriai darbuotojų veiklai bet kurios ekonominės veiklos įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose struktūrose, kur kroviniai tvarkomi rankomis, kai yra rizika darbuotojams, ypač susižeisti nugarа.

Darbdavys, įgyvendindamas darbdavio pareigа sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sаlygas visais su darbu susijusiais aspektais, turi imtis reikiamų organizacinių veiksmų arba naudoti tinkamas priemones, ypač mechaninius įrenginius, kad darbuotojams nereikėtų tvarkyti krovinių rankomis. Tais atvejais, kai tvarkant krovinius negalima išsiversti be darbuotojų rankų darbo, įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi imtis atitinkamų organizacinių veiksmų, kad būtų naudojamos atitinkamos darbo priemonės, arba darbuotojus aprūpinti tokiomis priemonėmis, kad, atsižvelgiant į krovinio savybes, būtų siekiama kuo labiau sumažinti rizikа darbuotojų saugai ir sveikatai, kylančiа tvarkant krovinius rankomis.

Darbdavys, skirdamas darbuotojui užduotis, susijusias su krovinių tvarkymu rankomis, ir siekdamas sudaryti saugias darbo sаlygas tvarkant krovinius, privalo įvertinti darbuotojo galimybes saugiai atlikti krovinių tvarkymo darbus, taip pat privalo atsižvelgti į individualius rizikos veiksnius. įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo privalo užtikrinti, kad darbuotojai ir (arba) jų atstovai gautų bendruosius nurodymus ir, kai įmanoma, kiekvienа kartа gaudami krovinių tvarkymo užduotis, gautų tiksliа informacijа apie:

• krovinio svorį;

• sunkiausios krovinio pusės svorio centrа, kai krovinys sukrautas ekscentriškai.

Darbuotojams, tvarkantiems krovinius rankomis, turi būti sudarytos sаlygos pasitikrinti sveikatа.

Valstybinė darbo inspekcija vykdo šių reikalavimų nuostatų laikymosi kontrolę įmonėse ir konsultuoja jų taikymo klausimais.

***

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006-10-20 įsakymu Nr. 1-241 Dėl Ekspertizių skyrimo, tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, tvarkos pakeitimo (įsigaliojo 2006-11-01, žin., 2006, Nr. 116-4430) nustatyta, kad, be kitų atvejų, ekspertizė gali būti skiriama, siekiant nustatyti, ar darbo sаlygos, darbo priemonės, kolektyvinės ir /arba asmeninės apsaugos priemonės atitiko jiems keliamus darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

Inspektorius, nustatęs ekspertizės skyrimo tikslingumа, parengia paraiškos atlikti ekspertizę ir prašymo ekspertizės įstaigai ar ekspertui pateikti preliminariа ekspertizės atlikimo sаmatos ir programos projektus. Paraiškos atlikti ekspertizę ir prašymo pateikti preliminariа ekspertizės atlikimo sаmatа ir programа projektai pateikiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintas prašymas pateikti preliminarias ekspertizės atlikimo sаmatа ir programа siunčiamas ekspertizės įstaigai ar ekspertui. Numatomam ekspertizės vykdytojui pateikus darbų atlikimo programа ir sаmatа, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius patenkina arba atmeta paraiškа atlikti ekspertizę.

Draudimo priežiūros komisijos 2006-10-24 nutarimu Nr. N-97 Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-03-23 nutarimo Nr. N-33 „Dėl Gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių aprašymo patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2006-11-01, žin., 2006, Nr. 116-4450) nustatyta, kad pensijų kaupimo veiklos draudimo grupė apima:

• valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo veiklа, numatytа Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir kituose teisės aktuose;

profesinių pensijų kaupimo veiklа, numatytа Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

***

Draudimo priežiūros komisijos 2006-10-24 nutarimu Nr. N-94 (įsigaliojo 2006-11-01, žin., 2006, Nr. 116-4447) patvirtintas Gyvybės draudimo sutarčių, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, įtraukimo į Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos administruojamа tokių sutarčių sаrašа ir išbraukimo iš sаrašo tvarkos aprašas.

Profesinių pensijų sutarčių sudarymo, pakeitimo ar pasibaigimo juridiniai faktai registruojami Priežiūros komisijos administruojamame Profesinių pensijų sutarčių sаraše. Tuo tikslu gyvybės draudimo įmonė, turinti teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklа, sudariusi profesinių pensijų sutartį, per 5 darbo dienas privalo pateikti Priežiūros komisijai nustatytus duomenis.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2, 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 straipsnių, VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymu (įsigaliojo 2006-10-31, žr. žin., 2006, Nr. 116-4400) nustatyta, kad autorinėje sutartyje turi būti šios sаlygos:

• kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), išskyrus kolektyvinio administravimo asociacijų išduodamas licencijas;

• kūrinio apibūdinimas (kūrinio rūšis, pavadinimas, pagrindiniai reikalavimai kūriniui);

• perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija);

• teritorija, kurioje galioja teisių perdavimas ar licencija, suteikianti teisę naudoti kūrinį;

• teisių perdavimo ar licencijos galiojimo terminas;

• autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai;

• šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė;

• kitos sutarties sаlygos.

Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymu (įsigaliojo 2006-10-31, žin., 2006, Nr. 116-4403) nustatyta: jei statinys ar jo dalis yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ar pan.). Savavališka statinio statyba – statyba be statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat, kai teismas statybos leidimа pripažino neteisėtu. Savavališka statyba taip pat laikoma statyba turint galiojantį statybos leidimа, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, paveldosaugos reikalavimų.

Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl pirmiau nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismа. Teismas savo sprendimu gali:

• įpareigoti statytojа per nustatytа terminа reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.);

• įpareigoti statytojа per nustatytа terminа statinį nugriauti.

Jeigu statytojas per nustatytа terminа neįvykdo reikalavimo pertvarkyti statinį, statinys (jo dalis) teismo sprendimu pertvarkomas statytojo lėšomis. Jeigu statytojas per nustatytа terminа neįvykdo reikalavimo nugriauti statinį, statinys teismo sprendimu nugriaunamas statytojo lėšomis.

Statybinės medžiagos, likusios statinius nugriovus, yra statytojo nuosavybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-17 nutarimu Nr. 1020 (įsigaliojo 2006-10-22, žin., 2006, Nr. 112-4273) patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonės. Su transporto verslu susijusiose srityse numatytos tokios priemonės:

• parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-21 nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektа, kuriame būtų numatyta įvesti naudotojo mokesčio mokėjimo vinječių sistemа (2007 m. II ketvirtis);

• parengti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektа, įgyvendinant 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvа 2006/38/EB, iš dalies keičiančiа Direktyvа 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimаsi tam tikra infrastruktūra (2007 m. IV ketvirtis);

• įgyvendinti šengeno priemonės programа (2006–2007 metais), įgyvendinti Nacionalinį šengeno acquis priėmimo veiksmų planа (2006–2008 metais);

• įgyvendinti Specialiаjа Kaliningrado tranzito programа (2006–2007 metais);

• parengti Europos standarto geležinkelio Rail Baltica projekto finansavimo planа (2007 m. IV ketvirtis);

• parengti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir jo lydimųjų teisės aktų pakeitimo projektus, numatant skirti 25 proc. programos finansavimo lėšų valstybei, savivaldybėms panaudoti vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugaus eismo sаlygoms užtikrinti (2007 m. IV ketvirtis);

• iš naujo išnagrinėti teisės aktus, reglamentuojančius supaprastintа tranzito procedūrų taikymo Lietuvoje tvarkа ir prireikus juos pakeisti (2006–2008 metai);

• parengti viešųjų logistikos centrų išdėstymo pagrindimo medžiagа ir specialiuosius planus, parinkti jiems vietas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose (2007 m. IV ketvirtis);

• įvertinti nustatytа transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo periodiškumа, atsižvelgiant į jų amžių (2008 m. I ketvirtis) ir kt.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-12 nutarimu Nr. 1000 (įsigaliojo 2006-10-20, žin., 2006, Nr. 111-4213) patvirtinta Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 2007–2009 metų programa. 2005 m. 22 nakvynės namuose buvo laikinai apgyvendinta beveik 2 000 žmonių, krizių ir psichologinės bei socialinės reabilitacijos centruose lankėsi apie 4,2 tūkst. klientų. 97 globos įstaigose, skirtose seniems ir neįgaliems asmenims, gyveno apie 4,9 tūkst. gyventojų, pagalba namuose buvo suteikta 10,5 tūkst. žmonių, iš kurių maždaug po trečdalį sudarė pagyvenę ir neįgalūs pensinio amžiaus žmonės. Apie 89 tūkst. asmenų (pagyvenusių, vaikų, neįgalių, rizikos grupės asmenų ir pan.) socialinės paslaugos buvo suteiktos dienos centruose. Apie 142 tūkst. gyventojų gavo kitas savivaldybės organizuojamas bendrаsias socialines paslaugas – nemokamo maitinimo, aprūpinimo būtiniausiais daiktais, asmens higienos, transporto paslaugų organizavimo, aprūpinimo kompensacine technika ir kt.

šios programos tikslasgerinti socialinių paslaugų infrastruktūrа bendruomenėse, skatinti teikti geros kokybės socialines paslaugas, didinti jų prieinamumа socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, tam naudoti visus galimus išteklius: žmogiškuosius, finansinius, materialinius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-25 nutarimu Nr. 1054 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-18 nutarimo Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainėms patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2006-10-29, žr. žin., 2006, Nr. 115-4376) pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašas. Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavesta kartа per metus atlikti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių būklės analizę ir kasmet iki liepos 1 d. pateikti Informacinės ir žinių visuomenės plėtros komisijai savo išvadas ir pasiūlymus.

Aprašo tikslas – sudaryti visuomenei sаlygas gauti internetu visа viešа informacijа apie valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ir jų funkcijas, suvienodinti įstaigų interneto svetaines, užtikrinti jų veiksmingumа, jose pateikiamos informacijos aktualumа, patikimumа, paieškos galimybes, svetainių kūrimа ir reguliarų informacijos atnaujinimа.

įstaigos privalo turėti interneto svetainę, atitinkančiа apraše nurodytus reikalavimus. Interneto svetainėje turi būti šie skyriai:

• struktūra ir kontaktai,

• teisinė informacija,

• veikla,

• paslaugos,

• naujienos,

• klausimai,

• tarptautinis bendradarbiavimas,

• nuorodos.

Prireikus kiekviena įstaiga savo interneto svetainės struktūrа gali išplėsti, tačiau visi privalomi skyriai ir jų pavadinimai turi išlikti.

įstaigos interneto svetainėje skelbiama tik aktuali ir teisiškai galiojanti informacija, kuri turi būti atnaujinama pagal jos keitimosi periodiškumа. įstaigos interneto svetainės skyriuje „Struktūra ir kontaktai“ turi būti pateikiami šie duomenys:

• įstaigos valdymo struktūros schema;

• vadovo (-ų) nuotrauka ir gyvenimo aprašymas;

• įstaigos struktūrinių padalinių pavadinimai, jos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sаrašas su kontaktine informacija (vardas ir pavardė, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas);

• įstaigos priimamojo darbo grafikas, telefono, fakso numeris, elektroninio pašto adresas ir kt.

Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Dėl Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) statuto ratifikavimo (įsigaliojo 2006-10-26, žin., 2006, Nr. 114-4337) ratifikavo 1940-03-15 Romoje priimtа Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) statutа. šiuo įstatymu siekiama narystės tarptautinėje organizacijoje – Tarptautiniame privatinės teisės unifikavimo institute (UNIDROIT).

UNIDROIT, esantis Romoje, yra viena iš žinomiausių šiuolaikinių tarpvyriausybinių organizacijų, užsiimančių globaliais privatinės teisės modernizavimo bei unifikavimo procesais. šios tarptautinės organizacijos veikla iki šiol yra pasireiškusi keliomis kryptimis: bendradarbiavimu su kitomis panašiomis organizacijomis (pvz., UNESCO, UNICITRAL ir kt.) rengiant atitinkamų tarptautinių sutarčių projektus, savarankišku tarptautinių sutarčių projektų rengimu, taip pat rekomendacinį pobūdį turinčių tarptautinių dokumentų rengimu. Jau vien įvertinus UNIDROIT parengtas tarptautines sutartis bei plačiai žinomus 1994 m. ir 2004 m. redakcijos Tarptautinių komercinių sutarčių principus (INCOTERMS) – galima teigti, jog UNIDROIT atlieka svarbų vaidmenį šiuolaikinės privatinės teisės vystymo procese.

Lietuvos Respublikos narystė UNIDROIT sudarytų sаlygas ir galimybes įsitraukti Lietuvai į svarbius privatinės teisės vienodinimo ir vystymo procesus bei išdėstyti savo pozicijа dėl UNIDROIT rengiamų tarptautinių sutarčių projektų. Be to, Lietuvos Respublika, kaip UNIDROIT narė, galėtų inicijuoti, Lietuvos nuomone, reikalingų tarptautinių sutarčių projektų rengimа. Tokios iniciatyvos teisę turi tik UNIDROIT narės. UNIDROIT narės kasmet moka narystės mokestį, apskaičiuotа UNIDROIT statuto nustatyta tvarka. Remiantis UNIDROIT pateiktais duomenimis, Lietuvos Respublikai tapus UNIDROIT nare, pirminis metinis Lietuvos Respublikos narystės UNIDROIT mokestis sudarytų 9 823 Lt (2 845 eurų).

Pažymėtina, jog prie UNIDROIT statuto yra prisijungusios visos Europos Sаjungos valstybės narės, taip pat Argentina, Australija, Brazilija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Norvegija, šveicarija ir kt.

Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti prie Finansų ministerijos 2006-10-25 nutarimu Nr. 7 Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2006 m. lapkričio 1 d. (įsigaliojo 2006-11-01, žin., 2006, Nr. 115-4395) patvirtintos nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinės rinkos kainos 2006 m. lapkričio 1 d.

Advokatė Reda ALEKSYNAITė

"Vežėjų žinios"
Lapkritis Nr. 22 (130)

"Linava" informuoja

Naujienos

Lietuvos automobilių kelių direkcija

Naujienos

Vž informacija

Naujienos

VKTI informuoja

Naujienos

Muitinėje

Naujienos

Susisiekimo ministerijoje

Naujienos

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams