Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

KONGRESUI ARTėJANT

Asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus interviu žurnalui „Transporto Pasaulis“

- Rengdamasis šiam interviu pavarčiau pereitų metų mūsų žurnalo komplektа ir tiesiog nustėrau: skirtumas tarp situacijos pernai ir šiemet - tarsi dienos nuo nakties. Pernai - daugel triukšmo: pareiškimai, susirinkimai, reikalavimai… šiemet - nieko panašaus! Netgi regioniniuose vežėjų susirinkimuose tokia tvarkinga ir dalykiška atmosfera, jog nejučia pradedi manyti - pagaliau išmokome dirbti. O gal visos problemos išspręstos?

- O… Gerai būtų! Deja, deja, vežėjų problemos telpa tik į bedugnį maišа. Kiek iš jo beištrauktum, jis pilnas ir pilnas. Tačiau situacija tarp pernykštės prieškongresinės atmosferos ir šiųmetinės, žinoma, iš esmės skiriasi. Pirmiausia todėl, kad pernai tuo metu, boksininkų terminais šnekant, patyrėme rusų bei baltarusių muitininkų nokdaunа. Kа beslėpsi, situacija buvo kritiška, visi tai puikiai suprato ir daug kas bandė siūlyti savus gelbėjimosi variantus. Asociacija laikėsi pagrindinio principo - visos kaimyninių šalių pretenzijos turi būti pagrįstos ir atitikti tarptautinės teisės reikalavimus. Laikas parodė, kad pasirinktas kelias - laikytis tarptautinių susitarimų - buvo teisingas. Tačiau Rytuose netekom daugybės užsakymų, praradome daugybę naudingų partnerių, ir Lietuvos vežėjams teko iš naujo išsikovoti buvusias tvirtas pozicijas…

Tačiau stresas protingam žmogui - ne tik baimė, neviltis, paniškas graibstymas už pirmo pasitaikiusio šiaudo, bet ir didis mokytojas. Tomis dienomis asociacijos vadovybė ir sekretoriatas į daugelį dalykų pažvelgė naujai, tarsi iš kitos pusės. Juk asociacija metų metais augo, plėtėsi, į jа atėjo nemažai naujų, menkai pažįstamų žmonių, turėjusių, kaip vėliau paaiškėjo, savų tikslų. O visa mūsų veikla buvo tvarkoma beveik tais pačiais pagrindais, kaip ir prieš dešimtmetį. Vidiniai prieštaravimai, iki krizės tik nujaučiami, įsiplieskė visa jėga. Mums teko ne tik gesinti gaisrа, bet ir imtis daugybės priemonių, kad jis daugiau neįsiliepsnotų. Bene reikšmingiausi organizaciniai praėjusių metų darbai - sekretoriato reforma bei naujo TIR departamento sukūrimas ir jo funkcijų išplėtimas, įsteigiant pretenzijų ir analizės skyrių. Departamentui dabar vadovauja jaunas, bet jau patyręs teisininkas ir didžioji dalis su TIR sistema susijusių problemų išspręstos, vykdant griežtа priėmimo į TIR sistemа tvarkа, atliekant prevencinį darbа ir pažeidimų analizę.

- Suprantu, kad santykiai su Rusijos ir Baltarusijos muitine - tarsi skausminga nuospauda, bet vis tiek negaliu neužlipti… Konfliktas, atrodo, užgesintas, tačiau ar išnyko jo šaknys? Ar po metų kitų jis neplykstelės iš naujo?

- šiuo metu situacija nuo to meto skiriasi iš esmės: per tа laikа pasikeitė ir įstatymai, ir pareigūnai. Reikia pažymėti, kad Rusijoje pastebimi aktyvūs demokratizacijos procesai ir pasikeitęs požiūris į verslo ir valstybinių institucijų bendravimа - aktyvus bendradarbiavimas yra esminis. Pati asociacija gerokai sugriežtino kontrolę, tad nuo praėjusio kongreso iki dabar iš Rusijos turėjome tik dvi pretenzijas, iš Baltarusijos - nė vienos. Antra - tarptautinis problemos nagrinėjimas nepraėjo be pasekmių. Dabar jau visiems aišku, kad tarptautiniai įstatymai yra teisinė norma, kurios privalu laikytis. Manau, kad visų išvardintų priemonių pakanka bet kokiam gaisrui užgesinti, o visokius kartais kylančius nesusipratimus lengvai galima išsiaiškinti prie derybų stalo. Tereikia noro.

- Vadinasi galima tvirtinti, kad konfrontacijos etapas baigtas ir vairuotojai netrikdomi riedės per sienas?

- Visi puikiai suprantame, koks sudėtingas reikalas transporto verslas: čia niekas ir niekada nėra apdraustas nuo įvairiausių atsitiktinumų. Asociacija visada rėmėsi ir ateityje remsis TIR konvencija ir kitomis kelių transporto veiklа reglamentuojančiomis tarptautinėmis konvencijomis. Pasirinkome nuoseklaus darbo keliа, ir tai davė rezultatų. Mes neskubėjome, kad ir kaip įnirtingai buvome raginami mokėti baudas į kairę ir į dešinę, ir likome teisūs. Mes pasirinkome kantraus, nuoseklaus darbo kryptį, kuris nežadėjo greitų rezultatų, ir už tai buvome įnirtingai puolami. Laikas nebuvo mūsų sаjungininkas, juk šimtai mašinų stovėjo pasieniuos arba suko didžiausius lankstus, kad tik nereikėtų važiuoti per Baltarusijа. Už tai irgi buvome negailestingai kaltinami. Bet bylos viena po kitos bliuško, ir vis rečiau buvo užsimenama apie milijonus dolerių, kuriuos mes esа turį sumokėti. Ir štai paaiškėjo, kad Lietuvos vežėjai tapo tarptautinių nusikalstamų grupuočių vienu iš taikinių, kad lygiai tokie patys procesai vyko daugelyje Europos šalių. Pagaliau Rusijos muitinė pakeitė požiūrį į vežėjа, akcentuodama, kad didžiausias dėmesys pažeidimų grandinėje turėtų būti kreipiamas į tikrаjį naudos gavėjа - importuotojа, o ne į vežėjа. Be to, Rusijos muitinė savo darbo prioritetu įvardino paramа verslui, t.y. kuo palankesnių sаlygų sudarymа verslui plėtoti bei aktyvų ir atvirа bendradarbiavimа su nacionalinėmis asociacijomis.

Ir štai, dalykiško, nuoseklaus darbo bei aktyvaus ir glaudaus bendradarbiavimo rezultatas: vasario mėnesį IRU atstovai, Rusijos valstybinis muitų komitetas ir asociacija „Linava“ pasirašė trišalį protokolа dėl bendradarbiavimo. Dabar akivaizdžiai matome, kad Rusijoje - nauji vėjai ir visai kitas požiūris į visus mus vienodai kamuojančias problemas. Esu tikras, vežėjas daugiau nebus atpirkimo ožys tik todėl, kad tiems, kam priklauso negali arba nenori pagauti tikrųjų kontrabandos organizatorių. šias permainas pagaliau pajuto ir mūsų vežėjai, todėl nurimo aistros, o visi iškylantys klausimai nagrinėjami ramiai ir dalykiškai.

- Gal prieš penketа metų asociacija bandė išvengti skaudžių problemų ir dėl ekspeditorių - vienadienių plaštakių - veiklos, bet, kiek žinau, niekas iš esmės nepasikeitė. Ties kur įstrigo vežimas?

- Reikia prisipažinti, kad vežimas ir šiandien tebėra ten, kur buvo ir prieš penketа metų - niekas iš esmės nepasikeitė. Tuometinė ūkio ministerija, prikibusi prie vienintelio žodžio „licencijuoti“, sustabdė mūsų ir „Linekos“ iniciatyvа kaip nors reglamentuoti ekspeditorių veiklа. Ir kas iš to išėjo: dabar vežėjui - darbo vykdytojui - reikia ir profesinės kompetencijos, ir finansinio pajėgumo rimtų įrodymų, o „transporto architektams“ - nereikia nieko, dažniausiai pakanka telefono ir įžūlumo. Kiek jau apie tai kalbėta, kiek rašyta, kiek projektų parengta....

- Ar kam nors tokia situacija naudinga, ar mūsų valdininkai tiesiog nesuvokia problemos masto?

- Atsakyčiau viena šiais laikais itin populiaria fraze: kas gali paneigti, kad… Tačiau tai, kad problema metų metais nepajudinama iš vietos, nors prie valdžios vairo kaleidoskopiškai keičiasi ir vyriausybės, ir partijos. O įvertinti tiek finansinės, tiek moralinės žalos dydį, kurį padaro, kaip Jūs sakėte, vienadienės ekspeditorių plaštakės, būtina. Reikia pasidžiaugti, kad Susisiekimo ministerija ir pats susisiekimo ministras supranta šiа problemа ir jos mаstа. Kartu su asociacija „Lineka“ esame parengę projektа dėl ekspeditorių veiklos ir tikimės šį klausimа bendromis pajėgomis išspręsti.

- O kaip dar su vienu - „žaliosios kortos“ - vežimu?

- Su šia problema mes Europoje atrodome tiesiog juokingi ir likome viena paskutiniųjų valstybių, nesančių „žalios kortos“ draudimo sistemos nare. Tiesiog gėda apie tai ir kalbėti, tačiau vos tik kur nors nuvažiuoji, tenka teisintis už mūsų valdininkus. Net baltarusiai mus aplenkė… Gal dabar, kai ne viena valstybė pagrasino sumažinsianti mums leidimų skaičių, atsikvošėsime. Situacija dabar tokia: gegužės mėnesį Lietuva turėtų būti priimta į „žaliosios kortos“ biurа ir beliks sutvarkyti reikalingus formalumus. Tikiuosi, rudeniop problemos nebeliks.

- Kalbant apie „Linavos“ virtuvę, ar nebuvo perlenkta lazda drastiškai „apkarpius“ sekretoriatа?

- Sekretoriatas buvo reorganizuotas, įvertinus kiekvienos darbo vietos užimtumа ir efektyvumа. Suformuota struktūra suteikia mums galimybes dirbti efektyviai ir produktyviai, tačiau, aišku, kartais susidūriame su išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, įvedimus vizų režimа į Rusijа, Baltarusijа ir Ukrainа, asociacija priiminėjo dokumentus vizoms išduoti, tuomet ir prireikė naujų žmonių.

- Artėjant stojimui į ES, vežėjai nelieka nuošaly. Tačiau su naujomis galimybėmis ateis ir naujos problemos. Laisvas kapitalo, darbo jėgos judėjimas… Ne tik mūsų, bet ir Vakarų Europos spaudoje apstu būgštavimų esа naujos realijos iškreips jau susiformavusius santykius darbo rinkoje, plūstelėjęs kapitalas sužlugdys dar nespėjusias sustiprėti vietines įmones. Kaip Jūs į tai žiūrite?

- Ramiai. Visai nemanau, kad kapitalas taip ir plūstelės tarsi vanduo pralaužęs užtvankа. Jis paprastai neteka ten, kur rizikinga, kur jam ne pačios geriausios sаlygos veistis ir daugintis. Antra vertus, norintys investuoti verslininkai paprastai ieško giminingų firmų ir su jomis kuria bendras įmones, kurios dažniausiai tampa labai perspektyvios. O su darbo jėga arba, tiksliau, su vairuotojais problema sudėtingesnė negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia jų jau dabar smarkiai trūksta. Ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Mes kol kas laikomės iš tų resursų, kuriuos kažkada paliko tokia pusiau kariška sovietinė organizacija DOSAF. Su jos išnykimu, galima sakyti, baigėsi ir profesionalių vairuotojų rengimas. Dabartinės mokyklos užsiima daugiau vairuotojų mėgėjų rengimu, o bandančių rengti profesionalus - ir mažai, ir jų lygis nėra toks, kokio reikėtų. Mūsų mokymo centras užsiėmė vairuotojų tarptautininkų rengimu, tačiau jam katastrofiškai trūksta „žaliavos“ - žmonių, turinčių C, D ir E kategorijas. Praeis metai kiti ir mūsų automobiliai stos vien todėl, kad nebus kas jais važinėja. šį klausimа aktyviai sprendžiame kartu su Susisiekimo ir švietimo ministerijomis, ir galima pasidžiaugti tuo, kad minėtos ministerijos supranta problemos svarbа. šiemet vykusiame asociacijos susitikime su Vyriausybės vadovu šis klausimas taip pat buvo akcentuotas. Norėčiau pažymėti, kad šiuo metu visi daugiau susirūpinę aukštųjų mokyklų studentų rengimu. Pasirodo, 80 proc. baigusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas veržiasi į aukštаsias. Ir niekam, atrodo, nerūpi, kad jas baigę tie vargšai niekur neras darbo. štai čia, manau, ir slypi būsimojo vairuotojų trūkumo pagrindinė priežastis.

- O nemanote, kad jie masiškai puls į užsienius, vos tik gaus teisę ten dirbti?

- Vienas kitas, be abejo, važiuos. Ypač jaunesni, nevedę, gerai įvaldę profesijа, kurioje - paradoksalus dalykas - vis mažiau darbo su technika ir vis daugiau su popieriais. Juk vairuotojas tarptautininkas iš esmės jau nebe vairuotojas, o vadybininkas. Prasto vadybininko užsienio vežėjui nereikės, o gerų ne tiek jau daug ir turime. Vyresnės kartos vairuotojus prie namų dažniausiai „pririša“ šeimos, jie nelabai moka svetimų kalbų ir apskritai labiau linkę į įprastа darbo vietа, savo kolektyvа. žinoma, ne vienа vairuotojа sugundys atlyginimas, tačiau skirtumas tarp ano ir mūsiškio jau dabar nėra toks didelis, kad galėtų kompensuoti nepatogumus, susijusius su visos šeimos persikraustymu nežinia kur. Ir vis dėlto turiu pasakyti - su vairuotojais jau netolimoje ateityje turėsime rimtų problemų. Skaudžiai nukentės tie, kas joms nepasirengs iš anksto.

- Europos Sаjunga - mūsų viltys ir nerimas?

- Taip. Neabejoju, kad permainų bus, ir laimės tas, kas ne priešinsis joms, o pritaikys savo veikloje. Rūpesčiai dėl stojimo į ES, turiu pasakyti, daug malonesni, negu probleminių santykių aiškinimasis, nes daugiausia nagrinėjamos techninės problemos ir vyksta derybos su geranoriškai nusiteikusiais partneriais - tiek užsieniečiais, tiek mūsiškiais. Galiu tik pasidžiaugti sėkmingu bendradarbiavimu, pavyzdžiui, su mūsų užsienio reikalų, susisiekimo ministerijomis, pramonininkų konfederacija. šie mūsų geri santykiai ypač pravers kai ateityje apmažės darbo su TIR sistema ir asociacija galės daugiau jėgų bei laiko skirti lobistinei veiklai. Kad jau prakalbom apie Europos Sаjungа, tai naudodamasis proga, noriu pakviesti visus vežėjus gegužės 10-11 dienomis balsuoti referendume. Kaip - kiekvieno sаžinės reikalas, bet esu tikras, kad Europa vežėjų negаsdina: mūsų vairuotojai ne tik po jа važinėja, bet ne vienas jau spėjo ten ir padirbėti. Esu tikras: įstojus į ES mums atsivers naujos galimybės, ir tik nuo mūsų pačių priklausys kaip mes jas išnaudosime.

Optimistiškai žiūriu į ateitį, nes esame gerose starto pozicijose, dirbti mokame ir galime, ir jeigu vykusiai išnaudosime šalies geopolitinę padėtį - laimėsime daug. Vienintelį dalykа norėčiau palinkėti vežėjams: atidžiai dairytis ir nesigėdyti mokytis - tik tai padės jiems rasti savo vietа po saule.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Kęstutis BRUZGELEVIčIUS

Vidmanto KLIUKO nuotrauka

"Transporto pasaulis"
Balandis Nr. 4 (28)

"Linava" informuoja

"TransBaltica“ – transporto ir logistikos naujienos

Asociacijos nariams ir kandidatams

Bendra Lietuvos ir Latvijos Pareigūnų kontrolė

Chronologija

Dėl darbo sutarties su užsieniečiu nutraukimo

Didžiausias pavojus - dyzelino kaina

Estija

Gyvenimas ant ribos

INFORMACIJA keleivinio transporto sekcijos nariams

IRU:Eurazijos ekonominė erdvė - XXI amžiaus perspektyva

Kaip bus apmokestinamos transporto paslaugos

Kelyje į ES - vis mažiau nežinomųjų

Lenkijos apribojimai

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ XIII KONGRESAS 2003 m. gegužės 9 d., Vilnius

MAN: kartų kaita

Naujienos

Naujienos

Norvegija

Nuo rugsėjo - naujas mokestis

Prezidiumo posėdyje

REISAS - VALANDA TRUMPIAU

Rusija

Seminaras keleivių vežėjams

Su draudimo ir išperkamosios nuomos įstaigų atstovais aptartos vežėjų aktualijos

SUDėTINGAS SUNKVEžIMIO AGREGATAS

Susitikimas Ūkio ministerijoje

Teismo sprendimų vykdymas

TimoCorn TRUCK & CARGO

Transporto priemonių atitikties įvertinimo ir techninės apžiūros pakeitimai

VISKAS, KА NORėJOTE SUžINOTI APIE…

„Temsa Tourmalin“ debiutas Lietuvoje

Dilerių naujienos

Vilnius - VOLVO sostinė baltijos šalyse

Gamintojai siūlo

NESTE TURTO LXE ATITINKA DYZELINIų VARIKLIų ALYVų NAUJAUSIų KLASIFIKACIJų REIKALAVIMAMS

Kelių transporto inspekcija

Valstybinės kelių transporto inspekcijos informacija apie gautus ir išduotus kelionės leidimus 2003 m. sausio 1 d. - birželio 30 d.

Parodos

alt 2003

Poleminės pastabos

DVIGUBAS APMOKESTINIMAS: PASIRODO, KAI KAM TAI PATINKA

Norėta kuo greičiau, o...

Požiūris

KONGRESUI ARTėJANT

Psichologija

Derybos: svarbiausias pagalbininkas - šaltas protas

Rinkos naujienos

Naujienos

Rytų rinkoje

Modernizuoti MZKT savivarčiai

šeima

Lemtingas atsitiktinumas

Užsienyje

Ko laukia europos krovinių vežėjai?

Veteranų klubo svetainė

Su gimtadieniu, kolegos!

Vežėjų žinios

Krovininės transporto sekcijos posėdis

Lietuvoje ir pasaulyje

KELEIVIų VEžėJAI CELėJE

Lietuviškos žaliosios – nuo spalio

NAUJAS SENAS GERAS PAžįSTAMAS

REKORDINė KONTRABANDA

SOSTINėJE - „MERCEDES-BENZ CITO“

VERSLO SАLYGOS SUNKėJA

„DAILY“ SMULKIų KROVINIų IšVEžIOTOJAMS

Transporto politika

Ar gyvens proektas 2K?

EKOTAšKAI IšLIEKA

Vž informacija

Naujienos

Žinotina

Galvos skausmas - firmos vardas

Nepasvėręs - nevažiuosi

Pavojingi korviniai: kas už ka atsako?

VEžėJAI LAUKIA KVALIFIKUOTų VAIRUOTOJų

Perspektyvos

Susisiekimo ministerija: planuojamų darbų apimtis auga

Paslaugos

šaldytuvu ant ratų laboratorija

Keleivinis transportas

Pagaliau priimta nuostolingų maršrutų kompensavimo tvarka

Vežėjo kalendorius

Nedarbo dienos Europoje

Technika

Airlight Direct - konfortiškesnė, stabilesnė, lengvesnė

Ilgaamžiai guoliai

Lietuvos rinkoje nauja savivartinė puspriekabė

Naujos kartos centrifuga alyvai valyti

„Požemių jautis“ iš Suomijos

Muitinėje

Aptartos mokesčių surinkimo gerinimo priemonės

Teisė

Bylos su vairuotojais ekspeditoriais

Valstybė pasilieka teisę reikalauti ...

Verslo etika

Kalbos paprastumas

Muziejus

RED BALL EXPRES logistikos pergalė