Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

“URALTRAKKER“ - AUKSO IEšKOTOJų SUNKVEžIMIAI

Aukso paieškos – tai taip romantiška… O dar prisiminus Džeko Londono knygų herojus, tolimoje šiaurėje ieškojusius tauriojo metalo, ir jų nuotykius, ko gero, ne vienam kildavo noras ir patiems pabandyti aukso ieškotojų gyvenimo? Deja, gyvenimo realijos kitokios, nei įsivaizduojame paskaitę knygas ar pažiūrėję dokumentines kino juostas.

Taip susiklostė, kad XXI a. aukso ieškotojams liko tik atokiausiuose ir atšiauriausiuose žemės rutulio regionuose slūgsantys auksingų uolienų klodai, nes kitas, labiau prieinamas, vietas per pastaruosius kelis tūkstančius metų auksakasiai jau “išgramdė“ iki paskutinės kruopelės. Didžiausia šiuo metu žinoma aukso radimvietė pasaulyje – toli šiaurėje, čiukotkos nacionalinėje apygardoje, ant Anadyriaus ir Bilibino rajonų sandūros esantis “Kupolas“. šiuo vardu pavadintoje radimvietėje prieš keletа metų geologai rado daug aukso. Tiek, kad “Kupolu“ susidomėjo Kanados aukso gavybos kompanija “Bema Gold Co.“. Ji Rusijoje įsteigė pavaldžiа čiukotkos kalnakasybos–geologinę kompanijа (čKGK), gavusiа teisę eksploatuoti šį didžiulį telkinį. Pradėta auksakasių gyvenvietės ir aukso sodrinimo kombinato statyba. Projektas numato, jog “Kupolas“ bus eksploatuojamas ne mažiau kaip 20–25 metus.

Jau nuo pat pirmųjų projekto įgyvendinimo mėnesių tapo aišku, jog didžiausia problema taps transportas. Visas šis regionas praktiškai negyvenamas, jame nėra jokių kelių. “Kupolas“ esti toli žemyne, maždaug 400 kilometrų nutolęs nuo artimiausio nuolat veikiančio uosto Peveko. Pradžioje manyta, jog vertėtų pastatyti automobilių keliа nuo Peveko iki būsimo auksakasių miestelio, techniškai tai įmanoma, tačiau finansiškai tokia statyba visiškai neapsimoka – kelio statyba kainuotų daugiau, nei visas projektas.

Tačiau kа daryti – sodrinimo kombinatui pradėjus veikti, vien degalų per metus reikės atgabenti 60 tūkstančių tonų. Tradicinė jau daug metų čiukotkoje naudojama krovinių gabenimo technologija yra tokia: vasaros navigacijos metu (liepa–rugsėjis) į uostus jūra suvežami visi regionui metams skirti kroviniai (maistas, degalai, statybinės medžiagos, įrengimai, mašinos ir dar daugybė kitų reikalingų krovinių), o žiemа, kuri trunka nuo lapkričio iki kovo, žiemos keliais (rusiškai “zimnik“) jie išvežiojami gavėjams. Kito varianto paprasčiausiai nėra: pavasarį tundros paviršius atitirpsta, amžinas įšalas virsta ištisine purvo ir balų jūra, kurios negali įveikti net vikšrinė technika. Vadinasi, automobiliais krovinius vežti galima tik žemės paviršiui ir vandens telkiniams užšalus. Tradiciškai “zimnikus“ nutiesia lediniu upių ir upelių paviršiumi, tad tokie keliai naudojami tik tol, kol pradeda tirpti ledas, tai yra tris, daugiausia keturis mėnesius.

Deja, “zimnikas“ – tai ne vien lygus kaip stalas užšalusios upės paviršius, šykščiai nušviestas žemai kabančios blyškios aukštųjų platumų saulės spindulių. Tai ir nuolatinės pūgos, užverčiančios automobilių kolonų vėžes metro–pusantro aukščio sniego vėpūtiniais, ir netikėtai prasiveržiantis ant ledo paviršiaus upės vanduo, ir galimybė sušalti, sugedus automobilio varikliui. Juk aplinkos temperatūra –40 laipsnių Celsijaus – norma, o ne išimtis. Beje, tuose kraštuose nieko nestebina praktika, kai lapkričio mėnesį užvestas automobilio variklis išjungiamas tik kovo pradžioje, nes išjungtas speige jau po pusvalandžio daugiau nebeužsivestų… Tokia štai šio tolimo atšiauraus regiono specifika.

“Bema Gold Co.“ pabandė spręsti problemа, kaip buvo įpratusi Kanadoje – krovinių gabenimui pasamdyti transporto firmа. Deja, paaiškėjo, kad čiukotkoje transporto organizacijų, galinčių susidoroti su planuojamu krovinių srautu, nėra, o plėsti transporto parkа jos sutinka tik tuo atveju, jei automobilių prastovas, trunkančias, kaip jau nurodyta nei daug, nei mažai – 8–9 mėnesius per metus – apmokės užsakovas. Nepavyko rasti ir norinčių dirbti kompromisiniu variantu: auksakasiai nuperka visа reikiamа transportа, o vietinės organizacijos jį eksploatuoja – atsiunčia savo inžinierius, mechanikus ir vairuotojus. Ir tik tada, kai aiškėjo grėsmė, kad verslo planas gali žlugti, čKGK ryžosi transporto problemas spręsti vien savo jėgomis: įsigyti sunkvežimius, pastatyti aptarnavimo bei remonto dirbtuves, surinkti ir išmokyti personalа.

2004 metais čiukotkoje pasirodė pirmieji čKGK priklausantys autotraukiniai: 15 triašių 6x6 tipo “Ural-IVECO 6329“ su seno modelio “Turbostar“ kabinomis ir keturašėmis čMZAP-9906.50 puspriekabėmis, pritaikytomis jūrinių konteinerių transportavimui. Nors auksakasiai galėjo pasirinkti bet kurio pasaulinio gamintojo siūlomus automobilius, jų užsakymas atiteko Miaso gamyklai. Mat čia gaminami sunkvežimiai iš tikrųjų yra vieni iš geriausių visureigių pasaulyje, specialiai sukonstruoti ne tik sunkioms eksploatacijos sаlygoms, bet ir neturintys visokiausių šiuolaikinių elektroninių įtaisų, kuriems sugedus atgaivinti automobilį kur nors trasoje praktiškai neįmanoma. O štai uralа galima suremontuoti lauko sаlygomis, užvesti net po maudynės properšoje, jei tik jis buvo greitai ištrauktas ir nespėjo pavirsti ledo luitu.

į čiukotkа atkeliavo iš esmės serijiniai automobiliai, nes užsakovas dar nežinojo, ko jam gali prireikti. Tad gamykloje į variklį ir transmisijos agregatus pripylė sintetinio tepalo, apšiltino kabinа, sumontavo dvigubus stiklus, o rusiškas padangas pakeitė prancūziškais mišlenais. štai tokie automobiliai su kroviniais pajudėjo 2004 metų pabaigoje iš Peveko uosto “Kupolo“ link.

Pirmoji žiema parodė, jog pasirinkta tinkama technika: “Ural-IVECO“ net labai atšiauriomis sаlygomis, kai ištisas savaites siaučia pūga, o temperatūra nukrinta žemiau 30 laipsnių, sugebėjo užtikrinti reguliarų krovinių vežimа. Eksploatuojant teko kai kа perdirbti – įrengti variklio karterio apsaugа, papildomai pagaminti atsarginio rato tvirtinimo kronšteinus, pakelti kuo aukščiau degalų filtrus, kabinos kėlimo hidrosiurblį, virš pavarų dėžės vairuotojai sumontavo maisto produktų dėžes. Juk kilus pūgai, reisas kai kada pailgėja iki dviejų savaičių, tikra bėda tam, kas kelyje pritrūks konservų ir duonos…

Kadangi autotraukiniai dirba labai sunkiu režimu (pusnį kelyjepavyksta pramušti tik kelis kartus pavažiavus pirmyn ir atgal), gerokai padidėjo degalų sаnaudos. Standartinis 500 litrų talpos uralo bakas pasirodė per mažas, tad papildomas dyzelino talpas teko sumontuoti puspriekabėje. Beje, puspriekabių linginė pakaba ir sukabinimo įtaisai – balnai “Jost 38C1“ – per sezonа visai susidėvėjo, nes neatlaikė kintamų apkrovų ir nuolatinių smūgių. Pakabos problemа vietiniai meistrai išsprendė paprastai – nupjovė ir išmetė į laužа linges, vietoje jų sumontavo standžiа balansyrinę amerikietiškа pakabа, prie kurios sugebėjo pritvirtinti rusiškas ašis. O štai balnus vilkikams teko pakeisti kitais – “Jost 38G1“, turinčiais šarnyrus ir daugiau laisvumo laipsnių.

2005-ųjų metų sezonui čKGK užsakė Miase naujus sunkvežimius – “Uraltrakker“ su modernesnėmis Euro modelio kabinomis bei 380 AG turbodyzeliais “Cursor 13“. Automobiliai apauti tik “Michelin“ koncerno padangomis: priekyje 395/85R20, gale – 525/65R20,5 XS TL. Skirtingų dydžių padangų prireikė išlaikyti vienodа provėžos plotį, tai itin svarbu važiuojant per pusnis ir apskritai bekele. Už kabinos sumontuotas papildomas 210 litrų degalų bakas, o pagrindinio bako talpa padidinta iki 700 litrų, jis dabar šildomas. Kiekviename “Uraltrakkeryje“ sumontuoti trys tarpusavyje nepriklausomi kabinos šildytuvai (“Eberspacher Hidronic D9“ su skysčio radiatoriumi ir du karštа orа pučiantys fenai “Eberspacher Airtronic“), šalčio bijantys degalų filtrai perkelti po kabina šalia variklio. Vilkikai sukomplektuoti pasiteisinusiais eksploatacijoje balnais “Jost 38 G1“, priekinis stiklas – jau nebe dvigubas, o turi elektrinį pašildymа. Puspriekabės – irgi naujos, dviašės, su balansyrine pakaba, specialiai suprojektuotos eksploatacijos čiukotkoje sаlygoms ir pagamintos čia pat Miase, firmoje “Miass-Pricep“. Jos komplektuojamos BWP firmos ašimis.

į Pevekа laivai atgabeno 28 autotraukinius ir dar tris “Uraltrakker“ su platformomis, ant kurių taip pat telpa jūrinis konteineris. Tačiau šių automobilių pagrindinė paskirtis – ne konteinerių gabenimas, juos vadina “kelio pramindžiotojais“. Mat pirmoji žiema čiukotkoje čKGK specialistams parodė, jog draskyti autotraukinius, manevruojant pirmyn–atgal keliui pramušti per pūgos suneštа vėpūtinį neapsimoka. Geriau kelių autotraukinių kolonos priešakyje paleisti sunkvežimį be puspriekabės, kuriam lengviau manevruoti. Jo vairuotojas pramuša pusnis, pratrypia, kaip sako vietiniai vairuotojai, vėžes, kuriomis iš paskos važiuoja sunkesni ir mažiau judrūs vilkikai su konteinerių prikrautomis puspriekabėmis. O sezono pradžioje, užsikėlę ant platformų cisternas su vandeniu, šie visureigiai pirmieji išvažiuos į trasа ir, radę dar nesustiprėjusį ledа, papildomai užpils jį vandens sluoksniu, kuris netrukus sušаla. Tai vadinama “namoraživanije“ – prišaldymas. Sibiro ir Tolimosios šiaurės regionų vairuotojai štai taip – primesdami medžių šakų ir apipildami jas vandeniu iš properšos – nuo seno sugeba sustiprinti silpnas “zimniko“ vietas. Tereikia tik šalčio bei trupučio kantrybės, kad būtų galima tęsti pavojingа kelionę baltu ledo keliu…

Darbams “Kupole“ plečiantis, automobilių parkas neišvengiamai didės ir keisis. Be konteinervežių, turės atsirasti didelės talpos cisternos naftos produktams gabenti, itin galingi sunkiasvoriai autotraukiniai gigantiškų kalnakasybos mechanizmų dalims į “Kupolа“ pristatyti, tikriausiai – ir šarvuoti transporteriai sodrintai aukso žaliavai ar aukso luitams išgabenti. Tie, kam nepakanka tolimųjų vežimų romantikos Europoje, gali pamėginti paieškoti adrenalino tenai, kur kol kas važinėja tik “uraltrakeriai“. Jei tik užteks drаsos…

Pagal užsienio spaudа parengė Liucijus Suslavičius

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr. 9 (69)

"Linava" informuoja

Kartа, prieš penkiolika metų...

“Linava“: 15 metų sėkmingos veiklos kelyje

įvairenybės

Tiltai

Keliai

Keliai gali būti ir privatūs!

Logistika

Konteinerių logistika: nuo uosto krantinės – iki kliento

Pažintys

Kai darbas – ne prievolė...

Specialioji technika

“URALTRAKKER“ - AUKSO IEšKOTOJų SUNKVEžIMIAI

Statistika

Keleivinis transportas: pirmojo pusmečio statistika

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Technika

Liftai. Kaip išsirinkti geriausiа?

Tinka autobusui, tiks ir puspriekabei!

Teisė

įmonės vadovo darbo pagrindai

Sveikata

Traumatizmas virsta pandemija

Automobilių sportas

Dešimtosios: ant permainų slenksčio

Muziejus

TRITONĖ