Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Konteinerių logistika: nuo uosto krantinės – iki kliento

Europoje, kaip ir visame pasaulyje, pastaruoju metu sparčiai populiarėja krovinių gabenimas konteineriais. Vokietijos spauda neseniai atkreipė dėmesį, jog ši palyginti jauna ir specifinė transporto paslaugų rūšis taip pat susiduria su problemomis, kurias būtina spręsti artimiausiu metu.

Kadangi automobilių transporto paslaugų verslas yra neatsiejama šiuolaikinės konteinerių logistikos grandinės sudedamoji dalis, su jų gabenimo ypatumais nuo uosto krantinės iki kliento ir problemomis, nuo kurių dažnai priklauso vežėjų automobiliais darbo sėkmė, supažindiname ir mūsų skaitytojus.

Konteineriams – 50 metų


Pirmieji konteineriai - kroviniams gabenti pritaikytos metalinės dėžės – pradėtos naudoti prieš 50 metų. 1956 metų balandžio 25 dienа rekonstruotas Amerikos ekspedicijos “Malcolm McLean“ naftos tanklaivis “Ideal X“ prisišvartavo JAV Hiustono uoste ir su 58 konteineriais išplaukė į pirmаjа kelionę. Tai buvo revoliucinis krovinių gabenimo paslaugų rinkos įvykis.

Po devynerių metų pirmasis konteinerius gabenęs laivas pasirodė Europoje, Bremeno uoste.

1964 m. konteinerių dydis buvo standartizuotas pagal formulę – 20 x 8 x 8,5 pėdų. Nuo tada 20 pėdų (6,06 m) konteineris laikomas TEU (Twenty Foot Equivalent Unit) standartu, 40 pėdų (12,19 m) konteineris atitinka FEU (Fourty Foot Equivalent Unit) standartа.

Per 50 metų sparčiai didėjo ir konteinerius gabenančių laivų talpa. šiuolaikinis 300 m ilgio ir 43 m pločio laivas “Cosco Guangzhou“, kurio grimzlė - 14,50 m, gali gabenti 9500 standartinių konteinerių.

Dabar pasaulyje per metus transportuojama apie 50 mln. TEU konteinerių, vienas reisas iš Singapūro iki Hamburgo kainuoja 970 eurų.


Konteineriai - Hanzos pirklių keliu


Tęsdamas Hanzos pirklių tradicijas, Hansas J. štapelfeldtas 1886 m. Hamburge įsteigė transporto bendrovę. Dabar penktosios kartos jo proanūkis Hansas štapelfeldtas didžiausiame Vokietijos konteinerių uoste vadovauja vienai iš stambiausių specializuotų automobilių transporto bendrovių, kuri teikia paslaugas su 30 vilkikų ir 90 konteinerius gabenančių važiuoklių.

Keturi bendrovės vadybininkai dviem pamainomis – nuo 5 iki 19 val. dirbančioje įmonėje reguliuoja sunkvežimių darbа ir palaiko nuolatinį ryšį su vairuotojais, gabenančiais krovinius konteineriais iš Hamburgo uosto iki klientų, kurių terminalai išsidėstę maždaug 150 km spinduliu. įmonė, siekdama ypač skubiai pateikti klientams reikalingа transportа, įdiegė savo paslaugų užsakymа internetu. Vadybininkai internetu palaiko ryšį su konteinerių terminalu uoste ir dar iki oficialios informacijos pateikimo apie laivo iškrovimа sužino, kada konteinerį galima bus perkrauti į kitа transportа ir gabenti toliau. Pasak H. štapelfeldto, tai padeda taupyti laikа ir pinigus ne tik mums, bet ir mūsų klientams.


Konkurencija ir verslo ypatumai


30 nuosavų vilkikų eksploatuojanti H. štapelfeldto prosenelio įsteigta įmonė priklauso Hamburgo didžiųjų specializuotų krovinių gabenimo konteineriais ir logistikos bendrovių sаjungai. Miesto pietinėje dalyje esančioje bendrovės buveinėje po darbo rikiuojasi klientams vėl parengti vilkikai, čia arba pas klientus laikomos ir konteinerinės priekabos, kurių kiekvienam vilkikui tenka po tris. Iš jų 60 proc. priekabų skirta 40 pėdų, 40 proc. – 20 pėdų konteineriams.

Pasak bendrovės savininko ir vadovo, 20 proc. transporto priemonių eksploatacijos laiko sudaro važiavimas tuščiomis (grįžimas į uostа), 40 proc. – kelionės puse apkrovos – su tuščiais arba lengvais konteineriais. 95 proc. užsakymų sudaro darbas pas nuolatinius klientus, laivininkystės bendroves ir tarptautines ekspedicijas. Kalbėdamas apie eksploatacijos išlaidas, H.štapelfeldtas pabrėžia, jog apie 200 eurų kainuoja vien tik konteinerių gabenimas ratu, t.y. jų paėmimas iš uosto terminalo, pristatymas klientui ir jų paėmimas per 24 val., vėl važiuojant pas kitа klientа arba į terminalа. Net 99 proc. kelių mokesčio išlaidų klientams šiuo atveju padengia konteinerius gabenanti bendrovė. Jos vadovas sarkastiškai pastebi, jog, be darbo užmokesčio sаnaudų, beveik vienintelis nuolat kintantis išlaidų kriterijus yra drastiškai didėjančios dyzelino kainos. Be to, konteinerių gabenimo automobiliais verslui didelę įtakа turi ir konkurencija. Vien šiaurės Vokietijoje į konteinerių terminalus kasdien važinėja apie 1000 transporto priemonių. Pasak H. štapelfeldto, tokiu atveju vežėjui lieka vienintelis kelias – taupyti savo sаskaita.

Viena iš realių galimybių dirbti kuo ekonomiškiau – reguliarus vairuotojų kvalifikacijos kėlimas ir optimalus darbo organizavimas: dirbama be prastovų. Beje, apie 10 proc. ekonomijos potencialo priklauso ir nuo transporto priemonių būklės. Bandydamas pagrįsti šį teiginį konkrečiais faktais, bendrovės vadovas prisimena, jog anksčiau savo sunkvežimius eksploatuodavo po 6–8 metus, tačiau prastovos dėl transporto priemonių remonto ir su juo susiję neplanuojami nuostoliai prieš keletа metų vos nesužlugdė verslo.

Dabar konkurencingai gali dirbti tik operatyviai kokybiškas paslaugas klientams teikiančios transporto įmonės, turinčios palyginti naujas transporto priemones ir aukščiausios kvalifikacijos vairuotojus. H. štapelfeldto įmonė pastaruoju metu lizingu įsigyja tik naujas konteinerines priekabas ir vilkikus su tolimiesiems reisams pritaikytomis kabinomis, automatinėmis pavarų dėžėmis ir oro kondicionavimo įranga. Pagal sutartis su gamintojų atstovais nuolatinės techninio aptarnavimo dirbtuvės prisiima visus vežėjo rūpesčius, tarp jų ir priekabų važiuoklės remontа po jos sugadinimo manevruojant. įdomu, kad H. štapelfeldto sukauptais duomenimis, ilgalaikių vidaus bendrųjų išlaidų palyginimas, naudojant IVECO, “Volvo“, “Mercedes–Benz“ ir MAN vilkikus, parodė, jog rentabiliausiai dirbanti transporto priemonė –IVECO “Stralis“, nors jo degalų sаnaudos nėra mažiausios. “Stralis“ vilkikų sаnaudų vidurkis per 1 metus sudarė 36,25 l/100 km, MAN – 36 l, “Mercedes–Benz“ – 34,73 l ir “Volvo“ – 33,56 l dyzelino.

Problemos uostų terminaluose

H. štapelfeldtas ir kiti konteinerius automobiliais gabenančių bendrovių vadovai įsitikinę, jog šių ir kitų transporto priemonių gamintojai netolimoje ateityje padės vežėjams sumažinti degalų sаnaudas, tačiau padėtis jūrų uostų terminaluose taip pat turi keistis. Konteinerių gabenimas įvairių rūšių transportu, tarp jų ir automobiliais, yra neatskiriama krovinių logistikos grandinės dalis. Vien tik Hamburgo uoste 2005 m. perkrauta daugiau kaip 8 mln. konteinerių. Dėl spartaus konteinerių transportavimo didėjimo būtina kuo skubiau išplėsti uostų prie šiaurės jūros terminalus.

Pasak logistikos ekspertų, kartkartėmis jau pasitaiko atvejų, kai prie įplaukimo į uostа spūstyse stovi laivai, laukiantys leidimo su konteineriais patekti prie iškrovimo/ pakrovimo terminalų. Norint pasiekti, kad Hamburgo uostas galėtų dirbti ekonomiškiau, pirmiausia reikėtų pagilinti Elbę, kurioje galima būtų priimti didelius į uostа konteinerius gabenančius laivus, taip pat ženkliai išplėsti krantinės infrastruktūrа, būtinа konteineriams ir juos toliau gabenančioms sausumos transporto priemonėms aptarnauti.

Hamburgo regione konteinerius automobiliais iš uosto ir į jį gabenantys vežėjai taip pat reikalauja, kad jau artimiausiu metu krantinėse esančios tarnybos pradėtų racionaliau organizuoti darbа. Dėl skirtingo įvairių tarnybų darbo laiko, vežėjų pateiktais duomenimis, sunkvežimiai prie konteinerių terminalų vidutiniškai prastovi po tris valandas. Pasak Hamburgo konteinerių gabenimo automobiliais ir logistikos sаjungos specialistų, išvengus prastovų, darbo efektyvumа galima būtų padidinti iki 15 proc. Nuo uosto tarnybų neracionalaus darbo ypač nukenčia konteinerių parko naudotojai. Paskelbus infrastruktūros plėtros uoste konkursа, kai kurie didesni terminalai ir daugelis muitinės postų, jau reagavo į vežėjų ir regioninės valdžios struktūrų pasiūlymus pratęsti darbo laikа. Pasak logistikos specialistų, toks pasaulinio lygio uostas kaip Hamburgas negali leisti sau prabangos, kad jame esančios tarnybos baigtų darbа 22 val. Automobiliais konteinerius klientams gabenantys vežėjai tikisi, jog uosto infrastruktūros plėtros projekto įgyvendinimo partneriai sudarys galimybę visoms nuo logistikos grandinės neatsiejamoms tarnyboms jau nuo ateinančių metų pradžios dirbti ne dviem, o trimis pamainomis - ištisа parа.


Parengė Tomas LABŽENTIS

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr. 9 (69)

"Linava" informuoja

Kartа, prieš penkiolika metų...

“Linava“: 15 metų sėkmingos veiklos kelyje

įvairenybės

Tiltai

Keliai

Keliai gali būti ir privatūs!

Logistika

Konteinerių logistika: nuo uosto krantinės – iki kliento

Pažintys

Kai darbas – ne prievolė...

Specialioji technika

“URALTRAKKER“ - AUKSO IEšKOTOJų SUNKVEžIMIAI

Statistika

Keleivinis transportas: pirmojo pusmečio statistika

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Technika

Liftai. Kaip išsirinkti geriausiа?

Tinka autobusui, tiks ir puspriekabei!

Teisė

įmonės vadovo darbo pagrindai

Sveikata

Traumatizmas virsta pandemija

Automobilių sportas

Dešimtosios: ant permainų slenksčio

Muziejus

TRITONĖ