Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Problemа sprendžia ugnis…

Lina JAKUBAUSKIENė


Gegužės pabaigoje gamykloje „Akmenės cementas“ pradėtos deginti sudėvėtos padangos. Pasak bendrovės vadovų, naujoji technologija tokia efektyvi, kad per keletа metų padangų utilizavimo problemos šalyje turėtų nebelikti.

žurnale apie padangų utilizavimo problemа kalbėjome ne kartа – kai kurie straipsniai būdavo optimistiški („Padangų utilizavimas. Ledai pajudėjo?“), kartais – ne itin („Bomba tebetiksi!“). Dabar, kai šalyje veikia dvi padangų utilizavimo įmonės (UAB „Metaloidas“ ir AB „Akmenės cementas“), siūlančios skirtingus jų sunaikinimo būdus, vilčių, kad pagaliau bus išspręstos tiek ekologinės, tiek finansinės vežėjus ilgai kamavusios problemos, atsiranda daugiau. šįkart plačiau – apie Naujojoje Akmenėje kа tik pradėjusiа veikti padangų deginimo linijа.


Laukė seniai

ši žinia turėtų ypač nudžiuginti šalies vežėjus, už padangų utilizavimа iki šiol tebemokančius du kartus. Pirmа kartа pinigus jiems tenka pakloti perkant padangа: importuotojai, įveždami naujа ar dėvėtа automobilių „apavа“ ir sumokėję taršos mokestį, jį įtraukia į pirkinio kainа; antrа kartа mokama atiduodant suvažinėtas padangas jų surinkėjams. Bendrovėms, turinčioms didelius transporto priemonių parkus, per metus susidaro ne vienas tūkstantis litų... Aplinkos ministerija dar 2003-iaisiais bandė spręsti problemа, priimdama Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimа įstatymo Nr. IX-720 naujа redakcijа: joje numatyta, kad už kiekvienа įvežamų naujų bei restauruotų padangų kilogramа nustatytа taršos mokestį susimoka jų importuotojas. Surinktos lėšos turėtų būti naudojamos atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti. Tame pačiame įstatyme numatyta ir alternatyva: mokesčio už aplinkos teršimа mokėti nereikėtų tuo atveju, jei padangas importuojantys verslininkai apmokėtų perdirbėjui (ar eksportuotojui) už 80 proc. įvežto sudėvėtų padangų kiekio ir gautų iš jų tai patvirtinančias pažymas. Tačiau iki šiol šalyje dirbo tik viena padangų perdirbimo įmonė, galėjusi išduoti tokias pažymas, – šiauliuose įsikūrusi UAB „Metaloidas“. Surinkti bei perdirbti visų per dešimtmetį šalyje susikaupusių padangų bendrovė neįstengė, todėl realiai Aplinkos ministerijos sumanyta tvarka neveikė. Importuotojai pagrįstai piktinosi mokėdami didžiulius ir neaišku kam skiriamus taršos mokesčius, teisėsi su ministerijos valdininkais, tuo tarpu vežėjai sudėvėtomis padangomis buvo priversti rūpintis patys…


Darbai strigo

Aplinkos ministerijos skelbtа padangų atliekų surinkimo ir perdirbimo arba panaudojimo energijai gauti konkursа AB „Akmenės cementas“ laimėjo dar 2004-ųjų spalį. Galimus konkurentus gamykla aplenkė, paprašiusi mažiausios kompensacijos – 80 litų (be PVM) – už utilizuojamų padangų tonа. Darbus pradėti ketinta 2005-ųjų vasarа, tačiau įrangos diegimas užsitęsė. „Pagrindinė bendrovės veiklos sritis – cemento gamyba. Gaminame apie 950 tūkst. tonų cemento per metus, esame pagrindinis statybinės žaliavos tiekėjas šalies pramonei, todėl negalėjome sau leisti prabangos sustabdyti vienа klinkerio krosnį per patį statybų sezonа. Privalėjome tam pasirinkti tinkamiausiа laikа“, – kalbėjo AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.

Užtruko ir naujosios technologijos diegimo procesas. „šioje srityje buvome pionieriai, todėl pradėdami darbus visų kilsiančių problemų numatyti negalėjome. Užtruko įrangos montavimas. Pačiа padangų deginimo idėjа pirkome iš JAV bendrovės „Cadence“, kur panaši įranga dirba ne vienerius metus. Samdėme amerikiečių ekspertus, kurie konsultavo mus teoriniais klausimais, tačiau įrangа montavo, kompiuterines programas kūrė mūsų šalies specialistai. Statybines konstrukcijas gamino bendrovė „Montuotojas“, automatizavimo sistemų elektronikа sukūrė UAB „Agava“, transporterius sukonstravo Radvilišių mašinų gamykla“, – pasakojo A. Zaremba.

Investicijų suma iš viso sieks 3 mln. litų. Visos lėšos – bendrovės.


Procesas

Kaip veikia Naujojoje Akmenėje įdiegta padangų deginimo įranga?

Sudėvėto automobilių „apavo“ kelias į krosnį prasideda ant aukštyn kylančio transporterio. Pakilusios iki besisukančios klinkerio krosnies, padangos po vienа krenta į korpuse sumontuotа ir tam tikrais intervalais atsidarančiа angа. Jų kiekį dozuoja kompiuteris, parenkantis, kokiu ritmu ir kokio svorio padanga gali įkristi į krosnies „nasrus“. Jei per vienа apsisukimа įkrenta sunkesnė padanga, antrа kartа sukantis anga neatsidaro. „ši technologija pareikalavo didesnių investicijų, todėl prireikė daugiau laiko jai pasirengti. Visus darbus norėjome atlikti taip, kad prie jų nebereikėtų sugrįžti“, – pasakojo AB „Akmenės cementas“ gamybos direktorius Edmundas Montvila.

Krosnies vietoje, kur sumontuota padangų deginimo įranga, temperatūra siekia apie 1050 laipsnių. Dujų srauto temperatūra – apie 1200 laipsnių. „Lengvojo automobilio padanga supleška per akimirkа – dar nepasiekusi penkių metrų skersmens krosnies dugno. Didelės dega ilgiau. į krosnies angа telpa 1,1 metro skersmens padanga, o dideles žemės ūkio mašinų, „Belaz“ tipo sunkvežimių jau reikėtų smulkinti“, – pasakojo E. Montvila. Padanga, beje, sudega visa – iš jos nereikia išimti metalinio kordo. Didesnė dalis metalo išsilydo ir patenka į cemento gamybos pusfabrikatį klinkerį. Stambesni metalo gabalai, jei tokie ir lieka, išbyra su klinkeriu ir prieš cemento malūnus išgaudomi magnetais. Krosnies „apetitas“ nemažas – per valandа ji praryja apie dvi tonas padangų. Per metus, pasak bendrovės vadovų, teoriškai galima būtų sudeginti 17 500 tūkst. tonų, tačiau realiai kol kas numatoma utilizuoti apie 10 tūkst. tonų sudėvėtų padangų.

įdiegus naujаjа įrangа, gamykloje įdarbinta šešiolika naujų darbuotojų, kurie specialiais keltuvais atveža padangas ir užmeta ant viršun kylančio transporterio.

Padangomis Naujojoje Akmenėje ketinama pakeisti 15-20 proc. tradicinio kuro – anglies bei mazuto. Pasak bendrovės vadovų, alternatyvaus kuro ieškoti verčia gyvenimas – žaliavos brangsta neprognozuojamais tempais.


Aplinkosauga

Padangų deginimas klinkerio degimo sukamosiose krosnyse pasaulyje seniai ne naujiena, tačiau mūsuose pradėti darbus ilgа laikа trukdė didžiulis gyventojų pasipriešinimas bei nuostata, kad tokia technologija gali būti kenksminga. Prieš keletа metų AB „Akmenės cementas“ atliktas padangų deginimo eksperimentas parodė, kad procesas nei aplinkai, nei žmonėms jokios žalos nedaro. „Mus griežtai kontroliuoja Aplinkos ministerija, nuolat stebi Vakarų Europos aplinkosaugos specialistai. Turime aplinkos apsaugos sertifikatа, liudijantį, kad gaminame ne tik gerа cementа, bet ir neteršiame aplinkos. Amerikoje šiuo metu sudeginama apie 50 proc. sudėvėtų padangų, Europoje – apie 40 proc. Padangos, kaip cemento krosnių kuras, plačiai naudojamos Australijoje, Japonijoje, Anglijoje, Vokietijoje, švedijoje, šveicarijoje, Belgijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse. Jei tokia technologija terštų aplinkа, labiau civilizuoti kraštai jau seniai jos būtų atsisakę“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Kad technologija nėra kenksminga, rodo ir artimiausių kaimynų pavyzdys – Latvijoje, „Brocene“ cemento gamykloje, padangos deginamos jau penkerius metus, ir kol kas jokios neigiamos įtakos gamtai nepastebėta. „Akmenės cemento“ vadovai prognozuoja, kad į aplinkа išmetamų pavojingiausių azoto oksidų kiekis turėtų sumažėti iki 10-15 proc. Anglies monoksido į atmosferа gali patekti šiek tiek daugiau, tačiau leistini normatyvai toli gražu nebus viršyti. „Nieko neketiname slėpti. Mus nuolat tikrins šiaulių aplinkos apsaugos agentūra, patikrinimo duomenys nebus slapti – su jais galės susipažinti krašto bendruomenė. Patys gyvename Naujojoje Akmenėje, ir ne mažiau nei kiti gyventojai esame suinteresuoti aplinkos švara“,„Jei padangas naudotume vien tiktai kaip kuro pakaitalа, į deginimo įrangа įdėtos lėšos, ko gero, neatsipirktų niekada. Papildomų lėšų iš taršos mokesčio fondo mums skiria Aplinkos ministerija“, - sakė A. Zaremba.


Ledai pajudėjo

Padangas kaupti saugojimo aikštelėse AB „Akmenės cementas“ pradėjo jau nuo praėjusių metų rudens. šiuo metu sudarinėjamos sutartys su importuotojais, kurie, atvežę į gamyklа atitinkamа kiekį padangų, gaus pažymas, atleidžiančias nuo Aplinkos ministerijos įvesto taršos mokesčio. Padangas į Naujаjа Akmenę tuoj pat suskato gabenti ir supirkėjai, iki tol saugoję jas specialiose aikštelėse. Kai lankėmės gamykloje, įranga tedirbo antrа savaitę, o padangų buvo sudeginta jau apie 500 tonų. Vilkikai, prikrauti sudėvėto sunkiojo transporto „apavo“, vienas paskui kitа suko į iškrovimo aikšteles. „Nekantraudami laukėme, kol „Akmenės cementas“ pradės deginti padangas. Pagaliau galėsime išvalyti bendrovės aplinkа, atsikratysime pavojingų ir niekam nereikalingų atliekų“, – su džiaugsmu pasakojo pilnа padangų vilkikа atvairavęs vienos iš Panevėžio transporto įmonių vairuotojas.

„Padangų surinkimo procesа nuolat tobuliname. Kol bus išvalytos ne tik padangomis užverstos transporto įmonių teritorijos, specialios saugojimo aikštelės, bet ir pakelės ir pamiškės, žaliavos mums neturėtų pritrūkti. šiuo metu už tonа padangų atvežusieji gamyklai turi sumokėti 100 litų mokestį (be PVM). Tačiau gali nutikti ir taip, kad po keleto metų žaliavos nebepakaks – privalėsime jа pirkti“, – kalbėjo A. Zaremba.

Kа gi – belieka tikėtis, kad daugelį metų šalies vežėjus kankinusi problema pagaliau išspręsta, ir jie galės išsivaduoti ne tik nuo nuo nuolatinio galvos skausmo, kur dėti sudėvėtа automobilių „apavа“, bet ir nuo ilgus metus mokėto dvigubo padangų utilizavimo mokesčio…

Parašai po nuotr.

“Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba: “Idėja – amerikiečių, jos įgyvendinimas – mūsų meistrų darbas...“

Padangų kalnai laukia savo eilės...

Darbo užteks ilgam...

Kiekviena padanga sveriama, ir tik tada kompiuteris “nusprendžia“, kuriuo metu jai metas į krosnį...

žinia, kad Akmenė jau priima padangas, greitai pasklido ir pilnutėliai sunkvežimiai kasdien traukia gamyklon...

Kas 45 sekundes atsiveria krosnies “nasrai“ ir padanga dingsta visam laikui...

1000 ir daugiau laipsnių temperatūra atsiranda deginant mazutа arba anglį, tačiau šiа dar reikia sumalti į miltus...

Padangos kelias į “nebūtį“ prasideda ant konvejerio juostos...

Vienintelis nemechanizuotas darbas – atvežti krūvа padangų prie konvejerio...

Po metų kitų ekologinės grėsmės sunaudotos padangos nebekels...


"Transporto pasaulis"
Birželis Nr. 6 (66)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

Asociacijos tikslas - spręsti vežėjų problemas

Asociacijos “Linava“ XVI kongresas: pokyčiai ES rinkoje, tendencijos, asociacijos misija ir vežėjų perspektyva

Pastarųjų metų logistikos tendencijos

Alternatyvos

Problemа sprendžia ugnis…

Idėjos

25,25: nuo bandymų iki naujų logistikos sprendimų

įvairenybės

Automobilių lenktynės

Nauji modeliai

DIE GOTHAS

ILGANOSIS IVECO AUTRALIJOS TRASOMS

Naujasis VOLVO FH16 techniniu ir politiniu požiūriu

Pas kaimynus

Krovinių grobimo atvejų Europoje padaugėjo

Viršsvoris ir automobilis

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Keleivinis transportas

Maršrutai į rytus - perspektyvesni

Technika

TRUCK PARKING SYSTEM – vairuotojo pagalbininkas

Teisė

Teisė skelbti informacijа bei nuomonę

Muziejus

Sunkvežimiai iš sportinių automobilių gamyklos