Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Sunkvežimiai iš sportinių automobilių gamyklos

Liucijus Suslavičius


Alfa Romeo“ – labai dailūs, labai itališki sportiško stiliaus hečbekai, sedanai, kupė, kabrioletai ir toks vienas kitas universalas, galintis vežti šiek tiek didesnį bagažа. Visi aikčioja, pamatę alfа iš arti, bet pirkdami vis dėlto renkasi kokį nors santūresnį ir kuklesnį modelį. Kа besakytum, “Alfa Romeo“ – tai lyg grynakraujis lenktynių ristūnas, o ne koks eilinis darbinis arklys…

Liucijus Suslavičius

Bet taip buvo ne visados: su „Alfa Romeo“ emblema pro gamyklos Milano priemiestyje Portello vartus riedėjo ir sunkūs ilganosiai dyzeliniai sunkvežimiai, ir vidutinės klasės mašinos su apvalainų kiaušinį primenančių formų kabinomis, ir nedideli furgonėliai. Tai buvo ne taip seniai – paskutinieji krovininiai „Alfa Romeo“ markės automobiliai pagaminti dešimtаjį XX amžiaus dešimtmetį. Apsilankę Italijoje, kur nors atokesniame miestelyje dar galite išvysti sunkvežimiukа su tradiciniu „scudetto“ – apversto lašo formos skydeliu – priekyje.

Automobilių „Alfa Romeo“ istorijа galime atsekti nuo 1906 metų, kai prancūzų verslininkas Alexandre Darracqas Italijoje įkūrė savo sukonstruotų automobilių surinkimo gamyklа. 1909 metais jа perėmė Lombardijos provincijos verslininkų grupė ir įkūrė kompanijа ALFA (Anonima Lombardia Fabbrica Automobili). Pirmojo pasaulinio karo pradžioje atsidūrusiа ant bankroto ribos automobilių gamyklа nupirko pramonininkas Nicola Romeo ir pradėjo čia karinės produkcijos – artilerijos vilkikų bei vikšrinių traktorių – gamybа.

1919 metais „Alfa Romeo“ vėl grįžta prie lengvųjų automobilių, tačiau dėl garsiosios 1929 metų pasaulinės ekonominės krizės jų pirkėjų skaičius katastrofiškai sumažėjo. Teko imtis krovininių automobilių gamybos. Kadangi dyzelinis variklis jau pradeda užkariauti Europа, „Alfa Romeo“ savininkai pradeda nuo jo. Siekdami negaišti laiko kuriant savo konstrukcijа, firma Vokietijoje nuperka licencijа Kelne įsikūrusios firmos „Deutz“ gaminamam 6 cilindrų prieškameriniam 85 AG galios skysčiu aušinamam dyzeliniam motorui. 1930 metų Milano automobilių parodoje pristatomas nedidelis sunkvežimis, „sulipdytas“ iš didelio lengvojo automobilio „RL“ važiuoklės ir vokiško dyzelio. Važiuokles perka autobusų kėbulų gamintojai, o „Alfa Romeo“ specialistai vėl nukanka Vokietijon, tik šį kartа į Braunšveigа, kur firmoje „Bьssing“ įsigyja licencijа dviejų ir trijų ašių sunkvežimių bei autobusų važiuoklėms gaminti.

Todėl 1931 metais pradėtas gaminti pirmas didelis sunkvežimis „Tipo 50“ atrodo kaip tuometiniai vokiški analogai: toli priekin atsikišęs variklis, stačiakampės formos vairuotojo kabina, „Trilex“ tipo ratai. Ir nieko, išskyrus emblemа, kas galėtų nurodyti itališkа šio automobilio kilmę. Nepaisant to, automobilis neblogai perkamas, tad įsisavinamas truputį didesnis triašis modelis „Tipo 80“ su 110 AG dyzeliu. Sukuriama ir modifikacija su atvira kabina Italijos armijai.

Tačiau sunkvežimių padalinio laimėjimai (1934 metais pradėti gaminti modernizuoti sunkvežimiai „Tipo 85“ ir „Tipo 110“) nesustabdo firmos bendros finansinės padėties pablogėjimo ir gamykla pereina valstybinio pramonės konsorciumo IRI (Instituto Riconstruzione Industriale) žinion. Valstybės lėšų didelės finansinės injekcijos leidžia ne tik modernizuoti sunkvežimius, bet ir kurti naujus. į automobilius montuojamas modernizuotas 11,5 litro darbo tūrio 125 AG dyzelis, kabinoms suteikiamos kur kas dailesnės italų dizainerių sukurtos aptakios formos, o plokščiа it kokio biusingo radiatorių pridengia lengvаsias alfas primenantis skydo formos falšradiatorius. 1935 metais prasideda „Tipo 350“ su originaliu 6,1 litro 85 AG dyzeliu gamyba, vėliau – vidutinės klasės „Tipo 500“. Visi šie sunkvežimiai – tikri klasikai: tiek jų konstrukcija, tiek išvaizda.

Sunkieji triašiai sunkvežimiai „Tipo 110“ neturi paklausos tarp vežėjų: kalnuotoje Italijoje tėra tik viena automagistralė, kur tokie griozdiški automobiliai gali važinėti, netapdami kliūtimi kitiems eismo dalyviams. Tačiau jų važiuoklių gamyba vis plečiama. Mat ji bene vienintelė iš gaminamų Italijoje tinka didelės talpos – iki 120 keleivių – miesto autobusams ir troleibusams. Romos, Milano, kitų didelių šalies miestų municipalitetai užsako tokias važiuokles dešimtimis ir perduoda specializuotoms kėbulų firmoms „aprengti“. Tokios firmos kaip „Carosseria Varesina“, „Carosseria Macchi“, SIAI-Marchetti“ gamino autobusus ir troleibusus serijomis po kelias dešimtis vienetų kas mėnesį.

čia reikia paminėti vienа iš pirmųjų pasaulyje autobusų su hibridine pavara, kurį „Carosseria Macchi“ 1937 metais pagamino Romos transporto firmos ATAC užsakymu. ši „Alfa Romeo 110A“ važiuoklė turėjo du variklius – įprastа dyzelinį ir dar elektrinį. Miesto centre autobusas važiavo kaip troleibusas, gaudamas srovę iš kontaktinio tinklo, o priemiesčiuose srovės priėmimo štangos buvo nuleidžiamos, ir troleibusas tapdavo dyzeliniu autobusu. Tarpmiestiniams vežimams ant tos pat važiuoklės buvo gaminami „Autotreno“ – autobusai su priekaba, sujungti tarpusavyje tambūru, panašiu į tokį, koks dabar naudojamas dviejų sekcijų autobusuose. šiа transporto priemonę sukonstravo ir 1934 metais užpatentavo italų inžinierius Ambrogio Baratellis. Priekabos abu tiltai buvo vairuojami, todėl ilgas ir griozdiškas „Autotreno“ buvo kur kas manevringesnis nei kiti autobusai su priekabomis.

1940 metais „Alfa Romeo“ pradeda gaminti pirmаjį sunkvežimį su kabina virš variklio – „Tipo 430“. Jam firmos inžinieriai sukūrė naujа 4 cilindrų 5,8 litro darbo tūrio 80 AG dyzelį su tiesioginiu įpurškimu. Netrukus įsisavinamas didesnis „Tipo 800“ su 115 AG dyzeliu ir tokio pat originalaus dizaino kabina. Jiems ėmus riedėti nuo konvejerio, galutinai nutraukiama klasikinės komponuotės modelių gamyba. Tai susiję su prasidėjusiais Europoje karo veiksmais: Italijos armija standartizavo būtent modelius su kabina virš variklio, o valdžia ne tik apribojo gaminamos technikos amplitudę, bet ir mobilizavo visus pagaminamus sunkvežimius armijos reikmėms. Karines alfas nesunku atpažinti iš durelių – jos be šoninio stiklo ir netgi be rėmelio, bei priekyje įrengto radiatorių apsaugančio rėmo. Karinei pramonei skirti sunkvežimiai komplektuojami su dujų generatoriais, priekyje jiems įrengiami didžiuliai dujų aušinimo radiatoriai.

„Alfa Romeo“ gamykloje gaminami ne tik sunkvežimiai, bet ir aviaciniai motorai. Sаjungininkai tai, be abejo, sužinojo, todėl 1943 metais jа aplanko amerikiečių sunkieji bombonešiai. Antskrydis pakartojamas ir 1944 metais, tad karo pabaigа gamykla pasitinka virtusi griuvėsių krūva…Tačiau jau 1946 metais, išvalius griuvenas, pamažu vėl įsibėgėja sunkvežimių gamyba. Iki 1950 metų, kaip ir kitose įmonėse, tebegaminami prieškariniai modeliai, nors jau 1948 metais pristatomas modernizuoti „Tipo 450“ bei „Tipo 900“.

Ypač įdomus „Tipo 450“: turi nepriklausomа priekinių ratų pakabа bei kur kas efektyvesnę pneumatinę stabdžių sistemа. šiokie tokie pakeitimai matomi ir kabinos išvaizdoje – prieškarinių modelių priekyje buvusiа giliа radiatoriaus nišа pagaliau uždengė horizontalūs chromuoti skersiniai. Keistai atrodo ant apvalainos kabinos stogo įrengti iš plonų strypelių suvirinti turėklai – čia sudedamas krovinį dengiantis brezentas, kai jo nereikia. Kariuomenei gaminamas modelis „Autocarro militare 450“ su visais varančiaisiais ratais. 130 AG dyzeliu aprūpintas „Tipo 900“ ilgainiui išauga į tikrа tarpmiestiniams vežimams skirtа magistralinį sunkvežimį. Užsakovui pageidaujant, dviašei važiuoklei sumontuojamas trečias nevarantis, užtat vairuojamas tiltas, gaminamas firmoje „Orlandi“. Jis padidina sunkvežimio manevringumа, tai labai praverčia tiek siaurose miestų gatvėse, tiek kalnų keliuose. šie du modeliai gaminami iki 1958 metų. Kelyje juos prisivijus galima buvo atpažinti iš vieno įdomaus sprendimo – gale po kėbulu vienas šalia kito horizontaliai sukišti du atsarginiai ratai.

(Bus daugiau)

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 5 (65)

"Linava" informuoja

Naujienos

NUO KONKRESO IKI KONGRESO ASOCIACIJOS „LINAVA“ VEIKLOS KRONIKA 2005-05-06–2006-05-19

Alternatyvos

NAUJIEJI EKOLOGINIAI STANDARTAI – NAUJA ARITMETIKA

įvairenybės

Padangos

Keliai

Kelininkų darbų panorama: nuo arterijų į ES rinkas iki žvyrkelių

Kriminalai

Iš automobilių grobimo 7 mln. litų pelno

Saugumu pasirūpinkime patys

Naudingi pasiūlymai

Kovai prieš vilkikų vagis – ir „BITė biz® mobilusis internetas“

Nauji modeliai

Ne visureigis, bet...

Pažintys

Savivarčių šou dolomitų karjere

Pravartu žinoti

Veronos deklaracija ir lietuviškos žirklės

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

“Linava“ – vežėjų verslo gyvybės šaltinis

Keleivinis transportas

Kiniečių ekspansijos pradžia?

TURKIšKI AUTOBUSAI – LIETUVOS RINKAI

Technika

Atnaujintos ASTROS iš Pjačenzos

Mokymas

Pagalba būsimiesiems vairuotojams

Sveikata

Kaip nugalėti topografinį kretinizma

Muziejus

Sunkvežimiai iš sportinių automobilių gamyklos