Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Padangos

Romualdas Razauskas

Ratų batai – padangos – buvo išrastos du kartus. Pirmа kartа vietoje metalinių arba iš lyno pagamintų ratlankių pneumatinę padangа arkliais traukiamam ekipažui 1845 m. gruodžio 10 d. užpatentavo škotas Robertas Tompsonas (1822–1873). Tačiau jo pasiūlymas susilaukė tik pajuokos.

1844 m. birželio 15 d. čarlzas Gudjeras (1800–1860) užpatentavo gumos vulkanizacijos būdа. Vėliau jo išradimu pasinaudojo kiti, o pats išradėjas mirė būdamas vargšas.

1873 m. Vokietijoje, Hanoveryje, įkuriama pirmoji gumos dirbinių firma „Continental“ – dabar padangų gamybos firma.

XIX a. pabaigoje škotų veterinaras Džonas Denlopas (1840–1921), gyvenęs Belfaste, ieškojo būdo, kaip apsaugoti savo sodo gazonus nuo sūnaus dviračio ir kaip padėti jam saugiau važinėti. Jis nupjovė gabalа sodo guminės žarnos ir pritvirtino jį prie sūnaus triračio ratų. Tai atsitiko 1887 m. Po to 1888 m. liepos 23 d. jis užpatentavo „Dviračių, triračių ir vežėčių, ir kitų kelio mašinų padangų pagerinimа“.

Galbūt šis išradimas ir būtų likęs tik Denlopo šeimos nuopelnu, jeigu berniuko, važinėjančio savo dviračiu su guminiais ratais, nebūtų sutikęs vienas to meto anglų lenktynininkas. Pastarasis iš karto įvertino išradimа.

štai svarbiausi įvykiai, susiję su padangomis:

1889 m. anglų verslininkas Harvėjus du Krosas, nusipirkęs iš Dž.Denlopo patentа, įkūrė padangų gamybos firmа, ir tais pačiais metais firma jau pateikė rinkai pirmаsias pneumatines padangas.

1891 m. prancūzas Edvardas Mišlenas (1859–1940) pirmasis pasiūlė keisti automobilio padangas ir ratus.

1895 m. prancūzai Edvardas ir Andrė Mišlenai pirmа kartа uždėjo pneumatines padangas automobiliui „Eclayer“, važiavusiam lenktynėse maršrutu Paryžius – Bordo, vėliau Paryžius – Marselis ir atgal neįtikėtinai dideliu tais laikais greičiu – 25 km/h.

1896 m. amerikiečių pramonininkas Harvis Faijerstounas (1869–1938) pirmasis pradeda gaminti nuimamas automobilių padangas.

1897 m. amerikietis Aleksandras Vintonas (1860–1932) pasiūlė, o firma „Goodrich“ pagamino plačiaprofilines padangas.

1903 m. buvo pasiektas didesnis negu 100 km/h greitis. Toks greitis vertė atsisakyti pneumatinių padangų, kadangi jos sudildavo nuvažiavus 500 km. Mokslininkai ir pramonininkai intensyviai ėmė ieškoti būdų, kaip pailginti padangų ridа. 1900 m. automobilių parodoje visi automobiliai buvo su pneumatinėmis padangomis.

1901 m. anglų firma „Dunlop“ sukuria specialų kordo audinį.

1902 m. anglų firma „Dunlop“ pradeda gaminti pirmаsias padangas su rantytu protektoriumi.

1906 m. prancūzų firmų serijiniuose automobiliuose įdiegiami nuimami ratlankiai, labai palengvinę padangų keitimа.

1907 m. pasirodo padangos su plačiu protektoriumi.

1912 m. padangų atsparumas bandomas didinti, pridedant į gumа suodžių.

1922 m. firma „Michelin“ pradeda gaminti žemo slėgio didelio skerspjūvio vadinamаsias „balionines“ padangas.

1923 m. Prancūzijoje atsiranda padangos lygiabriauniams ratlankiams, pasirodo žemo slėgio padangos.

1944 m. JAV automobilių kompanija „General Motor Corp“ pradeda serijinę krovininių amfibijų gamybа su centralizuota – iš kabinos – oro slėgio padangose reguliavimo sistema.

1947 m. gegužės 11 d. JAV firma „B.F.Goodrich Comp“ pagamino pirmаsias bekameres padangas.

1953 m. prancūzų firma „Michelin“ pradeda serijinę įstrižo protektoriaus padangų gamybа.

1955 m. pradėtos pardavinėti bekamerės padangos sunkiesiems sunkvežimiams.

1961 m. JAV kompanija „Goodyear“ užpatentuoja naujа sintetinio kaučiuko rūšį – „Budenа“, pailginantį padangų amžių beveik dvigubai.

1972 m. „Dunlop“ sukuria užsiklijuojančiа padangа.

1984 m. austrų firma „LIM Kunststoff Technologie“ pagamino pirmаsias padangas iš poliuretano.

1990 m. Japonijoje nutraukta dygliuotų padangų gamyba, o nuo 1996 m. uždrausta jas naudoti.

1997 m. „Goodyear“ pagamino universalias „Ultra Grip 5“ tipo padangas su kryptingu protektoriaus piešiniu (sniegas, purvas, vanduo išstumiamas iš protektoriaus vidurio į pakraščius).

1998 m. „Continental“ užpatentuoja korio formos protektorių, kuris užtikrina stabilų važiavimа tiek sniegu ar ledu, tiek sausu ar šlapiu keliu.

2000 m. JAV kongresas priėmė įstatymа (įsigaliojo nuo 2003 m.), pagal kurį visi automobilių gamintojai privalo automobiliuose įrengti slėgio padangose kontrolės sistemas.

2003 m. suomių firma „Nokia“ pagamino dygliuotas padangas su keturlapio skerspjūvio dygliais. Padangos protektoriuje vietoje 12 eilių dyglių atsirado 14.

Taigi pirmojo XX a. ketvirčio pabaigoje susiformavo pagrindiniai šiuolaikinių padangų elementai.

Tačiau padangos tobulinamos toliau. Palyginti neseniai pasirodė naujos padangos – arkinės, reguliuojamo slėgio, radiališkai išdėstytais kordo siūlais ir su keičiamu protektoriumi. Jos tobulinamos ir šiandien.

Viena italų firma pagamino padangas, kurių šoninės sienelės važiuojant neišsitempia, o traukiasi į vidų. šios padangos, kurių pjūvis primena trikampį, neturi nei kordo, nei kamerų. Jas pradūrus galima ir toliau važiuoti dideliu greičiu.

JAV į padangas imta dėti plastikiniai saugumo žiedai, kurie neleidžia ratlankiams pasiekti kelio paviršiaus.

Amerikiečių išradėjas S.Pelegrinas mano, kad jo išrastas automobilio ratas yra visiškai saugus. Jis turi 12 atskirų autonominių sekcijų, turinčių savo ventilius. Pradūrus vienа, mašina gali važiuoti nemažinant greičio.

Austrijoje sumanyta apauti automobilius plastmasine „avalyne“. Poliuretano padangos standesnės, geriau sukimba su keliu, žodžiu, dar pranašesnės už gumines.

Firma „Goodyear“ siūlo dvigubas padangas be kamerų, kurios uždedamos viena ant kitos.

šveicarijoje sukonstruotas miniatiūrinis radijo siųstuvėlis, kuris įmontuotas į kiekvienos padangos manometrа ir siunčia signalus vairuotojui apie oro slėgio pokyčius.

Kа dar sugalvos XXI amžius?

Didžiausia pasaulyje padanga – 3,5 metro aukščio ir 1,7 metro pločio – pagaminta Australijoje. Tokiomis padangomis „avi“ anglį atvirame karjere kasanti mašina.

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 5 (65)

"Linava" informuoja

Naujienos

NUO KONKRESO IKI KONGRESO ASOCIACIJOS „LINAVA“ VEIKLOS KRONIKA 2005-05-06–2006-05-19

Alternatyvos

NAUJIEJI EKOLOGINIAI STANDARTAI – NAUJA ARITMETIKA

įvairenybės

Padangos

Keliai

Kelininkų darbų panorama: nuo arterijų į ES rinkas iki žvyrkelių

Kriminalai

Iš automobilių grobimo 7 mln. litų pelno

Saugumu pasirūpinkime patys

Naudingi pasiūlymai

Kovai prieš vilkikų vagis – ir „BITė biz® mobilusis internetas“

Nauji modeliai

Ne visureigis, bet...

Pažintys

Savivarčių šou dolomitų karjere

Pravartu žinoti

Veronos deklaracija ir lietuviškos žirklės

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

“Linava“ – vežėjų verslo gyvybės šaltinis

Keleivinis transportas

Kiniečių ekspansijos pradžia?

TURKIšKI AUTOBUSAI – LIETUVOS RINKAI

Technika

Atnaujintos ASTROS iš Pjačenzos

Mokymas

Pagalba būsimiesiems vairuotojams

Sveikata

Kaip nugalėti topografinį kretinizma

Muziejus

Sunkvežimiai iš sportinių automobilių gamyklos