Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Kelininkų darbų panorama: nuo arterijų į ES rinkas iki žvyrkelių

Tomas LABžENTIS


Balandžio 25 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija surengė spaudos konferencijа “ES struktūrinės ir sanglaudos fondų paramos svarba valstybinės reikšmės Lietuvos keliams“.

Išsamiа informacijа apie reikšmingiausius šių metų vasaros sezono valstybinės reikšmės kelių tiesimo, priežiūros, rekonstrukcijos darbus, bendrus projektus su Europos Sаjungos institucijomis pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas ir jo pavaduotojai Algimantas Janušauskas bei Petras Tekorius.

Lietuvos keliai atlieka svarbų vaidmenį, jungdami tarptautinius koridorius. šiais keliais vyksta intensyvus tranzitinis eismas, todėl būtina jungčių su tarptautiniais koridoriais plėtra.

Prieš dvejus metus Lietuvai tapus ES nare, ISPA paramа pakeitė Sanglaudos fondas. šis fondas, kaip ir ISPA, teikia paramа transeuropinių transporto tinklų plėtrai, remia techninius projektus ir padeda įgyvendinti kitas priemones.

LAKD generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas supažindino žiniasklaidos atstovus su Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ypatumais, pateikė nemažai statistinių duomenų apie valstybinės reikšmės kelių būklę ir būsimus projektus bei jų įgyvendinimа.

Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo tankumas 2001 m. pradžioje 1000 gyventojų sudarė 6,1 km, o 1000 kv. km - 326,4 km, šių metų pradžioje – atitinkamai - 6,3 km ir 326,6 km. Per pastaruosius ketverius metus nutiesti nauji aplinkkeliai tarptautiniuose koridoriuose: 2002 m. – Marijampolės ir Kalvarijos aplinkkelis “Via Baltica“ magistralėje, 2004 m. – šiaulių pietvakarinis ir Joniškio šiaurės – rytų aplinkkeliai. Padidėjo valstybinės reikšmės kelių, turinčių keturias eismo juostas, ilgis. Iš 558 km šių kelių 417 km sudaro automagistralės. Dabar bendras valstybinės reikšmės kelių ilgis yra 21328,09 km, iš jų: magistraliniai keliai sudaro 1750,05 km, krašto keliai – 4947,9 km, rajoniniams keliams tenka 14630,14 km.

Džiaugdamasis nuveiktais darbais, LAKD vadovas akcentavo, jog itin sparčiai didėja valstybinę sienа kertančių automobilių, ypač krovininių transporto priemonių skaičius. Pernai, palyginti su 1993 m., jis išaugo maždaug tris kartus. Eismo intensyvumas ypač padidėjo Lietuvai įstojus į Europos Sаjungа. Didžiausias jo pokytis nustatytas kelyje A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai prie Lenkijos sienos esančiame ruože. Eismo intensyvumas “Via Baltica“ automagistralėje per 2000 – 2005 m. išaugo net 97,8 proc.

Pasak Virgaudo Puodžiuko, tai liudija tranzitinės valstybė reikšmę ir augančiа ekonomikа. Iš kitos pusės, šie faktai įpareigoja keliams ir jų infrastruktūrai skirti dar didesnį dėmesį. Tam, kad kelių konstrukcija tarnautų projekte numatytа laikа, dėl sparčiai augančio sunkiojo transporto eismo intensyvumo būtina taikyti brangesnes technologijas, naujas medžiagas, storesnius dangų sluoksnius, stiprinti kelių pagrindus. Kaip efektyvi priemonė šiems tikslams įgyvendinti naudojama ES parama. Jos remiami projektai (348 milijonai litų) sėkmingai buvo įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus.

LAKD generalinis direktorius priminė neseniai Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime akcentuotа požiūrį, kad ES parama turėtų būti koncentruojama vykdant struktūrines reformas, ypač švietimo ir mokslo, bei Lietuvos energetikos ir transporto sistemа integruojant į Europos sistemа ir jos rinkas. Tai turi tapti investicija į ateitį ne išstumiant privačiа iniciatyvа, o atvirkščiai – gerinant sаlygas žmonėms ateityje patiems kurti savo gerovę. šios priemonės bei investicijos į vietos viešаjа infrastruktūrа turėtų prisidėti prie gyvenimo lygio augimo ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kituose šalies regionuose.

Tokiame kontekste, pasak LAKD vadovo, keista girdėti pasiūlymus struktūrinės ES paramos dalį transporto sektoriui sumažinti iki 21 proc. Tai reikštų, jog 76 tūkst. km krašto, rajoninių ir vietinių kelių bei gatvių tektų tik 2,3 proc. visos ES pagalbos 2007 – 2013 m. laikotarpiui arba 2 – 3 kartus mažiau, nei buvo skirta 2004 – 2006 metais. Kita vertus, nuo 2005 m. liepos 1 d. panaikinus Atskaitymų nuo pajamų mokestį, Kelių priežiūros ir plėtros programa ir taip jau neteko 480 mln. litų. Artimiausi mūsų kaimynai lenkai kelių infrastruktūros modernizavimui iš ES paramos pasiryžę skirti 38 proc., latviai – 36 proc. Be to, prisiminus, kad iš biudžeto nebe pirmi metai kelininkai tegauna vos pusę reikiamos sumos, ar įmanoma kokybiškai įgyvendinti svarbiausius patikslintos 2006 – 2015 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos uždavinius: užtikrinti kuo saugesnį eismа, rūpintis kelių priežiūra ir jų plėtra, realizuoti nacionalinės darnaus vystymosi strategijos principus?

LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas akcentavo, kad per pastaruosius ketverius metus daugiau dėmesio buvo skiriama itin aktualioms saugaus eismo problemoms spręsti. Tai liudija 160 km įrengtų atitvarų, 84 km pėsčiųjų – dviratininkų takų ir 14 km apšviestų kelių.

Pasak A. Janušausko, saugaus eismo sаlygas galima gerinti ne tik rekonstruojant kelius, bet ir auklėjant eismo dalyvius. Vykdant kelių plėtros ir rekonstrukcijos darbus, mažėja kelionės trukmė ir transporto priemonių eksploatacijos išlaidos. Be to, išasfaltavus apie 2000 km žvyrkelių, sumažėtų ir aplinkos tarša bei žalingas jos poveikis sveikatai.

Kalbėdamas apie prasidėjusius šio sezono darbus, A. Janušauskas teigė, jog kelininkų laukia nelengvas darbymetis. Dėl Lietuvos klimato sаlygų palankiausias metas keliams remontuoti yra gana trumpas – gegužės – spalio mėnesiai, todėl intensyviausi darbai (kelių važiuojamųjų juostų platinimas, dangų keitimas, tiltų ir viadukų remontas) neišvengiamai atliekami vasarа. Apie svarbiausius magistraliniuose ir krašto keliuose vasarа vykdomus darbus bei jų pabaigа reguliariai informuojama LAKD interneto svetainėje ir transportininkams skirtose žiniasklaidos priemonėse.

LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius supažindino su svarbiausiais šių metų Lietuvoje atliekamų darbų – žvyrkelių asfaltavimo ir saugaus eismo priemonių – projektais. Magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda dangoms stiprinti ir platinti, tiltų ir viadukų remontui bei aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti bus skelbiamas konkursas už 60 mln. litų. Vilniaus – Marijampolės kelyje numatoma pradėti stiprinti ir platinti apie 70 km dangos bei diegti aplinkosaugos priemones, šiemet numatoma baigti šiuos darbus 25 km ruože. Kelyje šiauliai – Palanga bus sustiprinta ir paplatinta danga 46 km ruože, 50 km šių darbų bus atlikta automagistralės Vilnius – Panevėžys ir 19 km kelio Marijampolė – Kybartai atkarpose. Tarptautinės automagistralės “Via Baltica“ ruožuose vakariniame Kauno aplinkkelyje numatoma sustiprinti 15 km dangos, Pasvalio – Panevėžio atkarpoje bus paplatinta ir sustiprinta 19 km dangos. Lapkričio pradžioje į keturias eismo juostas bus rekonstruoti keturi kilometrai kelio Klaipėda – Liepoja ir viadukas į šiaurinį Klaipėdos aplinkkelį.

Pagal žvyrkelių asfaltavimo programа numatyta skelbti trejų metų darbų konkursа. Per šį laikotarpį už 150 mln. litų bus išasfaltuota 279 km žvyrkelių.

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 5 (65)

"Linava" informuoja

Naujienos

NUO KONKRESO IKI KONGRESO ASOCIACIJOS „LINAVA“ VEIKLOS KRONIKA 2005-05-06–2006-05-19

Alternatyvos

NAUJIEJI EKOLOGINIAI STANDARTAI – NAUJA ARITMETIKA

įvairenybės

Padangos

Keliai

Kelininkų darbų panorama: nuo arterijų į ES rinkas iki žvyrkelių

Kriminalai

Iš automobilių grobimo 7 mln. litų pelno

Saugumu pasirūpinkime patys

Naudingi pasiūlymai

Kovai prieš vilkikų vagis – ir „BITė biz® mobilusis internetas“

Nauji modeliai

Ne visureigis, bet...

Pažintys

Savivarčių šou dolomitų karjere

Pravartu žinoti

Veronos deklaracija ir lietuviškos žirklės

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

“Linava“ – vežėjų verslo gyvybės šaltinis

Keleivinis transportas

Kiniečių ekspansijos pradžia?

TURKIšKI AUTOBUSAI – LIETUVOS RINKAI

Technika

Atnaujintos ASTROS iš Pjačenzos

Mokymas

Pagalba būsimiesiems vairuotojams

Sveikata

Kaip nugalėti topografinį kretinizma

Muziejus

Sunkvežimiai iš sportinių automobilių gamyklos