Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

“Linava“ – vežėjų verslo gyvybės šaltinis

Artėjant Lietuvos nacionalinės vežėjų automobilių keliais asociacijos “Linava“ XVI kongresui, paprašėme asociacijos prezidentа Algimantа KONDRUSEVIčIų apžvelgti praėjusius metus, nuveiktus darbus ir vežėjų verslo perspektyvas.



- Kokius svarbiausius darbus per laikotarpį nuo praėjusio kongreso nuveikė asociacija “Linava“? Kaip jie paveikė vežėjų verslo sаlygas?

- Strateginis asociacijos “Linava“ uždavinys – gerinti vežėjų verslo sаlygas. Jo siekdami mes ne tik giname savo interesus, bet, būdami socialiniai valstybės ir profsаjungų partneriai, stipriname Lietuvos ekonomikа. šalies ūkio augimas – patikima valstybės raidos prielaida.

Esu įsitikinęs, kad asociacija “Linava“ savo misijа atstovauti vežėjų interesams vykdo nuosekliai ir jos veikla nukreipta gerinti verslo aplinkа tiek šalies viduje, tiek tarptautiniame lygyje.

šiandien jau niekas nediskutuoja dėl didžiulės kelių transporto įtakos visuomenės gerovei, mobilumui, ekonominiam klestėjimui bei darbo vietų kūrimui. Kelių transportas tapo pagrindine atskirų transporto šakų ryšius stiprinančia grandimi, kuri garantuoja sėkmingа ne tik Lietuvos, bet ir visos ES logistikos grandies funkcionavimа.

šiemet, spalio 4 d., minint asociacijos “Linava“ veiklos sukaktį, galima konstatuoti, kad asociacija padėjo Lietuvos vežėjams sėkmingai prisitaikyti prie naujų darbo sаlygų, pasikeitus krovinių ir keleivių vežimo kryptims bei apimčiai, padidėjus reikalavimams teikiamų paslaugų kokybei, išaugus prekybai su Vakarų , Vidurio Europos, NVS šalimis. Vertinant šiuos rezultatus, nevertėtų pamiršti, kad jie pasiekti esant didžiulei konkurencijai, nuolat brangstant degalams, stingant profesionalių vairuotojų bei griežtėjant ES aplinkosauginiams ir techniniams reikalavimams automobilių transportui.

Diskutuojant su darbuotojais, valstybinių institucijų atstovais reikia turėti rimtų argumentų, o jie stipriausi tada, kai būna paremti skaičiais. Tam reikia turėti informacijа ir sugebėti jа profesionaliai analizuoti. Nuolatinis darbas renkant ir kaupiant informacijа apie transporto įmonių krovininių automobilių parkus, darbuotojus, ekonominę situacijа duoda vaisių - prireikus padeda argumentuotai apginti vežėjų interesus. Gerai prisimename susiklosčiusias sudėtingas situacijas dėl dienpinigių mokėjimo tvarkos, mėginimų riboti iki 200 litrų įvežamų degalų kiekį vilkikų bakuose. Išsamiai ir tiksliai informacijai sukaupti reikia daug laiko ir darbo sаnaudų, bet jų panaudojimo rezultatа galima vertinti kaip efektyvų, davusį apčiuopiamos naudos bei ne kartа pasitarnausiantį ateityje. Dabar vežėjams suteikta galimybė mokėti iki 50 proc. mažesnius dienpinigius nei nustatė Finansų ministerija, valstybės institucijos parėmė ir vežėjų poreikį neriboti degalų kiekio bakuose iš Rytų grįžtančiuose vilkikuose.

Asociacija pasiekė, kad Lenkijos teritorijoje būtų išvengta dvigubo apmokestinimo už kelius: Lietuvos vežėjams pakanka įsigyti vinjetę ir tada nebereikia papildomai atsiskaityti važiuojant mokamomis automagistralėmis.

Gerų rezultatų davė asociacijos vadovybės, prezidiumo bei “Linavos“ atstovybės Maskvoje pastangos įveikti kelionės leidimų stygiaus problemа. 2005 m. vežėjai turėjo pakankamai Rusijos Federacijos leidimų – net 77 000. Netrūko ir kitų šalių leidimų, o jų poreikis buvo ypač jaučiamas gabenant krovinius į Ukrainа, Rumunijа, Moldovа. Tikimės, kad sugebėsime normalizuoti situacijа ir dėl Kazachstano leidimų.

Bendrų Susisiekimo ministerijos ir asociacijos “Linava“ pastangų dėka Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė nuo 2006 m. sausio 1 d. užsienio šalių vežėjų leidimus pasienio postuose tikrinti ir žymėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Siekdami užtikrinti sаžiningа konkurencijа tarp įvairių šalių vežėjų, kreipėmės į susisiekimo ministrа, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) atkreiptų ypatingа dėmesį į trečių šalių leidimų naudojimo tvarkos laikymаsi ir sustiprintų užsienio vežėjų kontrolę prie pagrindinių muitinės sandėlių ir terminalų. Atsižvelgdamas į “Linavos“ siūlymus, susisiekimo ministras pavedė VKTI iki š.m. kovo 1 d. pasirengti stacionarių kontrolės postų pagrindiniuose magistraliniuose keliuose įrengimui, jų veikla garantuotų efektyviа užsienio vežėjų trečių šalių kelionės leidimų panaudojimo kontrolę Lietuvoje.

Asociacijos pastangomis pavyko pasiekti, kad leistinas maksimalus pakrauto autovežio ilgis būtų padidintas iki 20,75 m, kaip yra daugumoje ES šalių narių.

Nuo 2005 m. birželio 7 d. įsigaliojo Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisos, kurios reglamentuoja vežėjų pareigas vežant užsieniečius (ne ES piliečius) ir atsakomybę už užsieniečių vežimа be reikiamų kelionės dokumentų. įstatymo pataisų rengėjai atsižvelgė į “Linavos“ siūlymus ir nenumatė atsakomybės vežėjams, vežantiems keleivius autobusais reguliariais tarptautiniais maršrutais. Be to, pataisose atsižvelgta ir į kitа “Linavos“ siūlymа – neskirti baudos vežėjui, jeigu jis įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, jog šis turi reikalingus kelionės dokumentus, arba kai Valstybinė sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas yra suklastotas.


- Ar galima teigti, kad asociacijos finansinė būklė stabilizavosi? Praėjusiame kongrese buvo planuotas penkių milijonų litų asociacijos “Linava“ veiklos nuostolingumas, o kas laukia šiame?

- Išsiplėtus Europos Sаjungai, įvyko visos TIR sistemos lūžis, turėjęs įtakos ir “Linavai“. Vežėjams tapo lengviau vežti krovinius į Vakarų Europа – nereikia pirkti TIR knygelių. Dėl to sumažėjo asociacijos pajamos, tačiau “Linava“ sugebėjo rasti alternatyvių pajamų šaltinių ir stabilizuoti finansinę būklę.

Dabar “Linava“ gauna pajamų ne tik surinkdama nario mokestį ar parduodama TIR knygeles, bet ir plėtodama komercinę veiklа: padėdama vežėjams susigrаžinti užsienyje sumokėtа PVM, išduodama vizas ir kt. Asociacija rengia ir kitas programas, siekdama padidinti pajamas iš alternatyvių šaltinių. Tokia tendencija išliks ir artimiausiais metais.

Kalbant šia tema verta paminėti ir tai, kad kai kurie vežėjai kelia klausimа dėl nario mokesčio adekvatiškumo. Mat Vakarų rinkoje dirbančios transporto įmonės moka tik nario mokestį, bet neperka TIR knygelių. Kadangi dalis “Linavos“ programų finansuojamos ir iš TIR knygelių pardavimo pajamų, jas perkantys vežėjai jaučia nuoskaudа dėl jiems tenkančios didesnės finansinės naštos. šiuo klausimu vertėtų išsamiai padiskutuoti ir rasti tinkamа metodikа nario mokesčiui surinkti. Diskusijos vertas klausimas: ar reikia asociacijai “Linava“ naujų narių? Gal Lietuvos transporto sektorius jau pakankamai išaugęs, o didindami transporto parkus ir varžydamiesi tarpusavyje vežėjai pamiršta kokybės siekius, dėl to praranda iškovotas pozicijas rinkoje?


- Kaip vertinate “Linavos“ pavaldžių įmonių “Linavos“ serviso ir “Linavos“ mokymo centro bei asociacijos atstovybės Maskvoje veiklа?

- “Linavos“ servisas ir “Linavos“ mokymo centras vežėjams teikia dvigubа naudа: už patraukliа kainа siūlo kokybiškas, paklausias prekes, paslaugas bei savo verslo sferoje reguliuoja rinkos kainas – neleidžia joms nepagrįstai kilti. Taigi vežėjų investuoti pinigai grįžta su kaupu – “Linavos“ servisas teikia paslaugas ir neleidžia gauti didelių viršpelnių toms įmonėms, kurios aptarnauja transportininkus.

Ant mūsų pyksta daugelis šalies padangų pardavėjų dėl to, kad “Linavos“ servisas neleidžia jiems gauti gero viršpelnio. Vežėjų požiūriu, tai pozityvu. Konkurentai “Linavos“ servisа vertina kaip rimtа rinkos žaidėjа, kurio negalima nepaisyti.

Linavos“ serviso realizuoti kuro projektai – didelis pasiekimas. Korporatyvus klientas gauna didesnes nuolaidas, o greta to vežėjams teikiamas tam tikros formos kreditavimas.

“Linavos“ mokymo centras tenkina didžiаjа dalį vežėjų poreikio kelti kvalifikacijа, ypač viduriniosios grandies specialistų bei vadovų, moko pavojingus krovinius vežančius vairuotojus. Tačiau vairuotojų, tarp jų ir tolimųjų reisų vairuotojų, rengimas – valstybės masto uždavinys, kurio mokymo centras negali spręsti, ne tam jis buvo įkurtas.

Pavaldžios įmonės prisideda realizuojant PVM grаžinimo programа. Be to, laipsniškai mažinama šios paslaugos kaina. Antra vertus, į pabaigа eina derybos dėl kreditinės linijos pagreitintam PVM grаžinimui iš Lenkijos. įgyvendinus sumanymа vežėjai greičiau atgaus PVM ir taip papildys apyvartines lėšas. Kaip aukštа PVM grаžinimo sistemos įvertinimа galima pateikti kitų šalių vežėjų asociacijų – Lenkijos, Moldovos - susidomėjimа ir norа mokytis iš mūsų. Prieš penkiolika metų mes mokėmės iš lenkų, o dabar jų asociacijos, gyvuojančios penkiasdešimt metų, atstovai atvažiuoja mokytis iš mūsų... Jiems turėsime kа parodyti – ir išaugusius modernius pastatus, ir kvalifikuotų specialistų komadа.

Tinkamai savo funkcijas atlieka “Linavos“ atstovybė Maskvoje. Svarbiausias jos veiklos rezultatas – pagalba vežėjams sprendžiant Rusijoje kilusias verslo problemas, teikiant aiškias konsultacijas, nukreipiant pas atitinkamsos srities specialistus. Atstovybės nuosekli veikla garantuoja tvirtus kontaktus su Rusijos Federacijos muitine, Transporto ministerija, ASMAP. Juk gyvo kontakto nepakeis jokia kita veikla.

Atstovybės Maskvoje darbas organizuotas vykdant nuosekliа “Linavos“ prezidiumo ir sekretoriato politikа gerinti vežėjų verslo sаlygas. Tam reikalingos investicijos šiandien, o dešimteriopа efektа pajusime rytoj. Tai vežėjai turi atsakingai įvertinti, protingai pasverti ir pareikšti savo apsisprendimа kongrese, formuodami biudžetа.

Priminsiu, kad prieš septynerius metus vežėjai kongrese atmetė pasiūlymа įkurti draudimo bendrovę. šiandien draudikai mums laužo rankas keldami draudimo polisų kainas. įtariame esant vežėjams nenaudingа kartelinį susitarimа, kurio galėjo nebūti, jei turėtume savo žaidėjа šioje rinkoje. Bet ir šiuo atveju “Linava“ nenuleidžia rankų ir gina vežėjų interesus: prezidiume nuspręsta kreiptis į Konkurencijos tarybа dėl padidėjusių transporto priemonių draudimo įmokų. Asociacija pateikė išsamiа informacijа, draudimo polisų kopijas ir kitus dokumentus, liudijančius apie kainų augimа visose draudimo bendrovėse tuo pačiu metu. Deja, Konkurencijos taryba nenustatė fakto, kad egzistavo kartelinis susitarimas tarp draudimo bendrovių dėl civilinės atsakomybės draudimo įmokų didinimo vienu metu. Todėl kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija sudarėme darbo grupę, kuri sieks inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių draudimo bendrovių veiklа, pakeitimus, kad ši veikla taptų skaidresnė ir palankesnė vežėjams ir būtų labiau atsižvelgiama į draudimo paslaugų vartotojų poreikius.


- Nors pavyko išvengti dvigubo apmokestinimo už kelius Lenkijoje, vis dar sudėtinga gabenti krovinius per šiа šalį: tarsi damoklo kardas kabo bausmės už krovinio gabenimа iš Lenkijos į Lietuvos terminalus, kai krovinio gavėjas yra trečio šalies ūkio subjektas. Kiek šias problemas padeda įveikti valstybinės institucijos? Stebint paskutinius įvykius susidarė įspūdis, jog Susisiekimo ministerija šiuo klausimu vežėjus paliko ant ledo derybose su Lenkija?

- Iki šiol dar neišspręsta problema dėl krovinių gabenimo tarp Lenkijos ir Lietuvos su Europos Bendrijos leidimais, kai krovinio gavėjas yra trečios šalies ūkio subjektas. Taip pat nesureguliuotas eismo apribojimų taikymas savaitgaliais ir švenčių dienomis lietuviškiems krovininiams automobiliams Lenkijoje. “Linava“ pasiūlė Susisiekimo ministerijai toliau derėtis su Lenkija dėl visiško ar bent dalinio vežimų į trečias šalis liberalizavimo. šie klausimai buvo svarstomi Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje vasario mėn. bei VKTI ir “Linavos“ vadovų susitikime su Lenkijos transporto inspekcijos vadovybe 2005 m. kovo 6 d. Buvo nutarta šiuos klausimus toliau nagrinėti abiejų šalių bendros komisijos posėdyje. Vėliau mums pavyko įtikinti Lenkijos vežėjus, kad reikia liberalizuoti vežiojimus į/iš trečias šalis. Taigi tai išsprendžiama problema. Bet tam reikia laiko.

Budzisko bei kai kuriuose kituose Lenkijos pasienio postuose nuolat trūksta savaitinių mokesčio už kelius vinječių. “Linava“ kreipėsi į Lenkijos vežėjų asociacijа ZMPD, prašydama padėti spręsti šiа problemа. ZMPD savo ruožtu kreipėsi į kompetentingas Lenkijos institucijas, prašydama užtikrinti, kad visuose pasienio postuose nuolat būtų reikiamas visų rūšių vinječių kiekis.

Apskritai gabenimai į trečias šalis kelia nemažai problemų. Mat kiekviena šalis gina savo rinkа ir norėtų, kad trečių šalių vežėjai joje kuo mažiau dalyvautų. Italai iš viso neišduoda trečių šalių leidimų, ten dirba tik ETMK leidimus turintys vežėjai.

Dar sudėtingiau dirbti su Rusija. Nuolat tenka ginčytis atremiant kaltinimus dėl netinkamai apiformintų krovinių gabenimų iš trečių šalių, kada prekės būna perkrautos Lietuvos terminaluose. Labai svarbu, kad mes, kartu su Lietuvos valstybinėmis institucijomis, sugebėtume išaiškinti partneriams bei konkurentams tai, jog šiais globalizacijos laikais prekybinės operacijos yra neišvengiamos. Tokios prekybinės operacijos privačios iniciatyvos dėka atliekamos ir Lietuvoje, kuri ES pasienyje yra tarsi patogus logistikos terminalas prekėms, keliaujančioms iš ES į Rusijа. Lygiai tа patį vaidmenį atlieka ir Suomija, iš kurios milžiniški prekių kiekiai keliauja į Rusijа.

Savo ruožtu “Linava“ pakvietė artimiausiu metu atvykti į Lietuvа ekspertų grupę iš Rusijos valstybinių institucijų, ASMAP ir susipažinti su multimodalinių vežimų sistema. Tai turėtų padėti išsklaidyti pagrindo neturinčius įtarimus dėl esа netinkamai apiforminto prekių gabenimo į Rusijа.



- Kasdieniai vežėjų rūpesčiai – dalis “Linavos“ darbų: kelių naudotojo mokesčio tobulinimas, dvigubo mokesčio už naudotų padangų utilizavimа panaikinimas, siekis išvengti numatomo reikalavimo ženklinti transporto priemones šviesа atspindinčia plėvele... Visa tai apsunkina transporto įmonių finansinę būklę. Ar įmanoma tam kа nors priešpastatyti?

- Geriausias vaistas – bendradarbiavimas su Lietuvos valstybinėmis institucijomis, siekiant išaiškinti teisės aktuose suformuluotus, bet nesuderintus momentus ar galimus trukdžius, kurie netrunka pavirsti finansine našta vežėjams. Esame įsitikinę, kad Lietuva neturėtų aklai vykdyti visų ES direktyvų ir reglamentų.

Susitikime su Europos darbdavių ir pramonininkų sаjungos prezidentu pavyko išsiaiškinti, kad ES senbuvės pragmatiškai įvertina direktyvų bei reglamentų ekonominę naudа ir tik tada nutaria, ar verta jų laikytis. Taigi ir Lietuva pirmiausia turi įvertinti, ar ES direktyvos atitinka mūsų šalies interesus, ir tik tada derėtų jas perkelti į nacionalinę teisę bei poįstatyminius aktus.

Numatomas Europos Sаjungoje transporto priemonių kontūrų žymėjimas šviesа atspindinčia plėvele kelia pagrįstа visos Europos vežėjų susirūpinimа. šiuo metu turima labai mažai statistinių duomenų apie krovininių automobilių avaringumo priežastis, todėl Tarptautinė kelių transporto sаjunga (IRU) kartu su Europos Komisija rengia studijа, kurioje bus išanalizuotos sunkvežimių avaringumo priežastys įvairiose Europos šalyse.

Mūsų nuomone, nėra jokių įrodymų, kad kontūrų žymėjimas yra efektyvi priemonė eismo saugumui gerinti, ji gal net duotų neigiamа rezultatа. Vieno sunkvežimio kontūrų žymėjimas šviesа atspindinčia plėvele kainuotų apie 1000 eurų. Jei Lietuvoje būtų priimtas sprendimas žymėti jau naudojamas transporto priemones (tuo yra labai suinteresuoti šviesа atspindinčios plėvelės gamintojai), vežėjai patirtų milžiniškus niekuo nepagrįstus nuostolius. Mūsų skaičiavimu, asociacijos “Linava“ narių šiuo metu turimam transporto priemonių parkui pažymėti reikėtų apie 55 mln. Lt. Tačiau laukiamo efekto nebūtų pasiekta, nes plėvele neįmanoma pažymėti daugelio specializuotų transporto priemonių: autovežių, miškovežių, konteinervežių, cisternų, betono maišyklių, kranų ir kitų kėlimo mechanizmų, kelių priežiūros ir savivaldybių tarnybų automobilių, žemės ūkio technikos. Europos mastu ketinama nuo 2008 m. įvesti privalomа kai kurių tipų naujų sunkvežimių kontūrų žymėjimа. Toks variantas būtų priimtinesnis, nes plėveles užklijuotų gamintojai ir išlaidų našta nebūtų užkraunama vežėjams. Todėl susisiekimo ministrui argumentavome asociacijos nepritarimа siūlymui žymėti transporto priemones šviesа atspindinčia plėvele.

Susisiekimo ministerijoje svarstėme Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio taikymo tvarkos ypatumus. Metinio naudotojo mokesčio galiojimas tik einamaisiais kalendoriniais metais, kiekvienų metų pradžioje pareikalaus iš vežėjų didelių apyvartinių lėšų, kadangi už visas turimo automobilių parko transporto priemones mokestis turi būti mokamas iš karto metų pirmаjį mėnesį. Metinio naudotojo mokesčio galiojimo terminu (tik einamaisiais kalendoriniais metais) yra pažeidžiamas sаžiningumo principas, kadangi vežėjai įsigyja transporto priemones skirtingu einamųjų metų laikotarpiu ir dėl ekonomiškai palankesnio metinio naudotojo mokesčio dydžio moka metinį mokestį, nors iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos lieka, pvz., pusmetis. Taip yra sumokamas naudotojo mokestis ir už laikotarpį, kai naujai įsigyta transporto priemonė nevažinėjo mokamais keliais. Pasiūlėme, kad transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis, kaip ir transporto priemonių mokestis, kuris yra mokamas praeinant kasmetes technines apžiūras, galiotų metus nuo sumokėjimo datos. Susisiekimo ministras pavedė Automobilių kelių direkcijai per 2006 m. įvesti vinječių sistemа, kurios dėka išsispręstų ir mokesčio sumokėjimo vietų ir galiojimo termino problema.

Dėl padangų utilizavimo problemos sprendimo keletа kartų kreipėmės į Aplinkos ministerijа. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimа įstatymo 4 str., padangų importuotojai, įveždami padangas į Lietuvа, moka taršos mokestį, kurį jie įkalkuliuoja į pardavimo kainа. Mokesčio lėšas įstatymas numato panaudoti senų padangų utilizavimui, todėl panaudotos padangos turėtų būti priimamos iš vežėjų nemokamai. Kadangi Aplinkos ministerijos nustatyta senų padangų surinkimo ir utilizavimo tvarka iki šiol neveikia ir nėra įmonių, kurios nemokamai priimtų panaudotas padangas, vežėjams tenka mokėti taršos mokestį du kartus, t.y. įsigyjant naujas ir atiduodant panaudotas padangas į specialias saugojimo aikšteles ar perdirbimo įmones. Aiškaus atsakymo į asociacijos paklausimus dėl senų padangų priėmimo ir perdirbimo Aplinkos ministerija nepateikė, todėl šalies vežėjai ir toliau priversti mokėti dvigubа mokestį. Dar kartа kreipėmės į aplinkos ministrа ir paprašėme susisiekimo ministrа padėti išspręsti minėtа problemа.



- “Linava“ nepajėgi viena išspręsti vairuotojų stygiaus problemos – tai akivaizdu. Kaip akivaizdu ir tai, kad šios problemos sprendimas – valstybės prerogatyva. O kaip “Linava“ žiūrėtų į vairuotojo specialybės populiarinimа, ar paremtų projektа leisti žurnalа vairuotojams trakeriams? Juk ir kaimynai latviai leidžia tokį žurnalа.

- Sunkvežimių vairuotojų problema aktuali ne tik vežėjams, ji jau iškilo statybininkams, kelininkams, mažmeninės prekybos tinklams... Kelių transportas šalies ekonomikai – tarsi kraujo kūneliai žmogaus organizmui: aprūpina reikiamomis medžiagomis ir deguonimi. Lietuva, kurioje paslaugų sfera labai išplėtota, nesiimdama rengti vairuotojų profesionalų, padarys klaidа ir užkirs keliа valstybei vystytis ateityje. Dabar transporto įmonėse dirba tarybiniais laikais parengti vairuotojai. Jaunimo – labai mažai. Dažniausiai juos prisivilioja, įdarbina, išmoko patys vežėjai.

Asociacija mato dvi galimybes įveikti vairuotojų stygiaus problemа. Pirmoji iš jų – ilgalaikė programa ruošiant C kategorijos vairuotojus bendrojo lavinimo mokyklose. Pradėti galima būtų nuo kaimo vietovėse veikiančių mokyklų, ar rajonų, kur mažiau išvystyta pramonė. Asociacija “Linava“ siūlo, kad programa būtų finansuojama iš ES paramos fondų. Per pastaruosius šešerius metus vidurines mokyklas baigs maždaug dešimčia tūkstančių daugiau moksleivių nei baigdavo iki šiol ar baigs po 2012 metų. Fenomenas. Norėtųsi, kad bent dalis abiturientų baigtų mokyklа jau turėdami C kategorijos vairuotojo pažymėjimа, tada galėtume auginti pamainа dabartiniams vairuotojams tarptautininkams.

Dar viena “Linavos“ iniciatyva – sekant Anglijos, Airijos, Danijos patirtimi, sumažinti amžiaus cenzа vairuotojams profesionalams. Deja, ne visi turi noro laukti dvidešimt vienerių, kad galėtų pradėti dirbti sunkvežimio vairuotoju, turėdami E ir D kategorijas. Manytume, kad gerai išmokytas jaunuolis jau devyniolikos metų gali sėsti prie krovininio automobilio vairo. Mūsų iniciatyvа suprato ir palaiko VKTI, todėl tikimės, kad reglamentas dėl vairuotojo profesionalo amžiaus cenzo netrukus bus sušvelnintas.

Profesionalių vairuotojų galėtų Lietuvoje atsirasti greičiau, jei būtų liberalizuotas darbo jėgos importas. Džiaugiamės, kad mus suprato Migracijos departamentas ir pradėjo rengti pakeitimus, pagal kuriuos vairuotojams tarptautininkams nebereikės gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Taip sumažės biurokratiniai barjerai bei laiko sаnaudos įsidarbinant. Manome, kad iki rudens šiа problemа išspręsime ir galėsime pakviesti vairuotojus iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos.

“Linava“ kelia sau užduotį populiarinti vairuotojo profesijа. Pirmiausia tа rengiamasi daryti kartu su švietimo ir mokslo ministerija bei Krašto apsaugos ministerija. Leisti žurnalа vairuotojams – įdomi mintis, jа vertėtų apsvarstyti.


- Kа galite priešpastatyti nuolatiniam degalų brangimui? Italijos vežėjai prieš tokiа situacijа neseniai protestavo “sraigių žingsneliu“ važiuodami miestų gatvėmis ir šalies keliais.

- Patogus mokesčių surinkimo būdas parduodant vis labiau brangstančius degalus suduoda stiprų smūgį kiekvienos šalies ekonomikai. Lietuva turi savo negatyvа – dominuojančiа rinkoje “Mažeikių naftа“. Visa įstatymų bazė sureguliuota taip, kad būtų sumažinta galimybė importuoti degalus iš kitų šalių. Manau, jog Naftos produktų mažmeninės prekybos asociacija užuot propagavusi įvairius draudimus, turėtų rasti būdа liberalizuoti degalų importа. Juolab, kad importuojamam dyzelinui netaikomas muito mokestis, o Rusijoje dyzelinas kur kas pigesnis nei Lietuvos degalinėse.



- Ar brangs TIR knygelės?

- Vežėjams TIR knygelės nebrangs. “Linava“ jas pirks šiek tiek brangiau, tačiau skirtumа sugebės padengti iš vidinių rezervų.

Paskutinį kartа TIR knygelės brango dėl to, kad po ES plėtros padidėjo jų rizikingumas. TIR knygelės skirtos kroviniams gabenti į Rytų šalis, o su IRU bendradarbiaujančios draudimo kompanijos nusprendė taip įvertinti padidėjusį rizikos veiksnį.


- Ar šilko kelias taps realia verslo plėtros kryptimi?

- Penkių valstybių vilkikai, pervažiavę šilko keliu, tokiа galimybę akivaizdžiai parodė. Auganti Kinijos ekonomika taip pat domina verslininkus – juk iš ten atsivežtos prekės pigesnės nei pagamintos Europoje. Ar pasinaudosime galimybe priklauso nuo valstybės, jos santykių su Kinija, nuo tranzito sistemos sukūrimo.

Esant palankioms sаlygoms vežėjai pasirengę plėsti verslа šia kryptimi.


- Kokie artimiausi darbai laukia “Linavos“?

- Apibendrinant galima pasakyti, kad “Linava’ ir ateityje sieks užtikrinti palankiа verslo aplinkа vežėjams, stengsis sumažinti transporto įmonėms tenkančiа mokesčių naštа arba bent neleis mokesčių didinti, administruos ir tobulins TIR sistemа, užtikrinks dalyvavimа trečiųjų šalių rinkose.

Artimiausia užduotis – normalizuoti darbo jėgos rinkа rengiant vairuotojus, lengvinant užsieniečių įdarbinimo sаlygas.


-Dėkoju už pokalbį.


Kalbėjosi Vidmantas Kliukas

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 5 (65)

"Linava" informuoja

Naujienos

NUO KONKRESO IKI KONGRESO ASOCIACIJOS „LINAVA“ VEIKLOS KRONIKA 2005-05-06–2006-05-19

Alternatyvos

NAUJIEJI EKOLOGINIAI STANDARTAI – NAUJA ARITMETIKA

įvairenybės

Padangos

Keliai

Kelininkų darbų panorama: nuo arterijų į ES rinkas iki žvyrkelių

Kriminalai

Iš automobilių grobimo 7 mln. litų pelno

Saugumu pasirūpinkime patys

Naudingi pasiūlymai

Kovai prieš vilkikų vagis – ir „BITė biz® mobilusis internetas“

Nauji modeliai

Ne visureigis, bet...

Pažintys

Savivarčių šou dolomitų karjere

Pravartu žinoti

Veronos deklaracija ir lietuviškos žirklės

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

“Linava“ – vežėjų verslo gyvybės šaltinis

Keleivinis transportas

Kiniečių ekspansijos pradžia?

TURKIšKI AUTOBUSAI – LIETUVOS RINKAI

Technika

Atnaujintos ASTROS iš Pjačenzos

Mokymas

Pagalba būsimiesiems vairuotojams

Sveikata

Kaip nugalėti topografinį kretinizma

Muziejus

Sunkvežimiai iš sportinių automobilių gamyklos