Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

Vilniuje bus diegiama Centrinė eismo valdymo sistema

į klausimа, koks Vilniuje yra vidutinis greitis, daugelis vairuotojų atsakytų – penkiasdešimt kilometrų per valandа. Tačiau jei suskaičiuotume realų laikа, išstovimа spūstyse, pamatytume, kad automobilis sostinėje vidutiniškai juda vos 20–30 km/h greičiu ar dar lėčiau. Automobilių spūsčių ir tokie aktualūs eismo klausimai kaip avaringumas ar tarša Vakarų Europoje sprendžiami jau ne vienа dešimtmetį. Tam pasitelkiamos naujausios technologijos ir diegiamos vadinamosios intelektinės eismo valdymo sistemos (Intelligent Traffic Systems). Tokia sistema netrukus bus diegiama ir Vilniuje.

2006 balandžio 12 dienа Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ paskelbė konkursа tokioms paslaugoms įsigyti. Planuojama, kad per keletа ateinančių metų mūsų vairuotojai ir eismo dalyviai galės naudotis tokiais pačiais moderniųjų technologijų privalumais kaip Vakaruose esančių metropolių gyventojai.

Sumažės laikas,

praleidžiamas spūstyse

Asociacijos ERTICO atlikta europinė studija parodė, kad per ateinančius 20 metų intelektinių eismo valdymo sistemų įtaka ekonomikai, miestams, aplinkai ir gyventojams bus milžiniška. Studijoje prognozuojama, kad automatinių avarinių sistemų dėka 15 proc. padaugės nelaimingų atsitikimų metu išgyvenusių žmonių skaičius, 50 proc. sumažės žūčių keliuose, 25 proc. sutrumpės kelionės laikas, 50 proc. mažiau vėluos viešasis transportas ir 25 proc. bus mažiau teršiamas oras miestuose.

„įdiegus centrinę eismo valdymo sistemа Vilniuje sumažėtų spūsčių, eismo nelaimių ir viešojo transporto vėlavimų. Pavyzdžiui, tokios sistemos pagalba galima iki 20 proc. padidinti gatvių laidumа, vadinasi, jei iki šiol važiuodavote į darbа beveik valandа, tai dabar važiuosite 40-45 minutes“, – sako Kęstutis čiplys, UAB „Siemens“ Pramonės sprendimų ir paslaugų skyriaus vadovas. Vokietijos koncernas „Siemens“ panašias eismo valdymo sistemas yra diegęs daugelyje pasaulio miestų, tarp jų Berlyne, Miunchene, o moderniausia sistema buvo įdiegta ruošiantis olimpinėms žaidynėms Atėnuose.

Valdo pagal matematinius

modelius

Pirmosios pasaulyje automatizuotos eismo kontrolės sistemos rėmėsi šviesoforais ir buvo įdiegtos 1924 m. Berlyne ir Jungtinėse Valstijose. Pirmasis elektroninis eismo valdymo kompiuteris pradėjo veikti Europoje 1965 m., o 1976 m. „Siemens“ tapo viena iš pirmųjų kompanijų, pasaulyje pradėjusia naudoti mikroprocesoriais pagrįstа eismo kontrolės sistemа.

Dabar diegiant intelektines eismo valdymo sistemas pirmiausia reikia gauti aiškų miesto eismo paveikslа. Tuo tikslu turi būti surenkama ir sukaupiama begalė informacijos. „ši užduotis atliekama jutiklių, detektorių, kamerų, eismo kontrolės centrų ir komunikacinės įrangos pagalba“, – sako K. čiplys. Jutikliai gali matuoti eismo srautus. šie realaus laiko duomenys yra kaupiami ir apdorojami moderniuose eismo kontrolės centruose matematinių modelių dėka. Tokiu būdu automobilių, telekomunikacijų, eismo kontrolės sistemos sujungiamos ir integruojamos į vieningа sistemа.

Miesto eismа gali valdyti

vienas žmogus

Intelektinių eismo valdymo sistemų dėka galima sujungti viso miesto bei tarpmiestinį transporto valdymа. Tokiu būdu kaupiama visa informacija apie šviesoforus, spūstis, registruojami greičio daviklių parodymai, stebimi ir kontroliuojami raudonos šviesos pažeidėjai, sudaromos žaliosios bangos, suteikiami prioritetai viešojo transporto, specialiųjų tarnybų automobilių judėjimui, stebimas valdymo ir automobilių statymo sistemų veikimas bei tarpmiestinis eismas. šiuos viso miesto integruotus duomenis galima valdyti naudojant vieningа valdymo sistemа. žmogus kišasi į sistemos darbа tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, įvykus avarijai ar susiklosčius kitoms nenumatytoms situacijoms. Sukaupus statistinius duomenis, eismas gali būti reguliuojamas pagal laiko valdymo programа (pavyzdžiui, ryto, vakaro, piko programa ir pan.), taip pat adaptyviai. T.y. eismo valdymo sistemos leidžia pagal surinktus duomenis koreguoti kiekvienos ar keleto sankryžų valdymo programas, atitinkamai didinant laidumа tose gatvėse, kuriose yra didesnis automobilių kiekis ir atvirkščiai.

„Detektoriai gali matyti ne tik tai, ar yra spūstis, bet taip pat nustatyti automobilių eilės ilgį ir pagal tai reguliuoti eismo laidumа. Atsitikus avarijai ar kitiems nenumatytiems atvejams operatorius gali valdyti eismа vaizdo kamerų pagalba. šios kameros taip pat gali būti naudojamos fiksuoti raudonos šviesos pažeidėjus“, – pasakoja K. čiplys.

Informacija vairuotojams gali būti perduodama tokiais būdais kaip specialūs besikeičiantys informaciniai eismo ženklai, automobilių integruotos kompiuterinės sistemos, interneto puslapiuose, radijo bangomis RDS/TMC, TPEG, mobiliаja telefonija (GPRS, EDGE, UMTS, 3G). Vairuotojams gali būti suteikiama informacija apie eismo srautus, spūsčių ilgį, tinkamiausiа maršrutа, laukimo laikа, stovėjimo vietų kiekį, viešojo transporto tvarkaraščius ar net oro sаlygas.

Bus kuriamos žaliosios bangos

Pasak K. čiplio, intelektinių eismo valdymo sistemų pagalba gali būti formuojamos vadinamosios žaliosios bangos. Pavyzdžiui, judant 50 km/h greičiu Vilniaus Laisvės prospektu visuose šviesoforuose degtų žalia šviesa. „Sostinėje yra daug vietų, kur galima spūstis sumažinti vien sureguliavus šviesoforus“,- sako jis. Pasak K. čiplio, žaliosios bangos sostinėje galėtų būti sudaromos net keliuose koridoriuose.

Kita didmiesčių problema, kuri gali būti sprendžiama intelektinių eismo valdymo sistemų pagalba – stovėjimo vietų trūkumas. „Tai ne tik daug vairuotojų kantrybės reikalaujantis procesas. Apskaičiuota, kad miesto centre apie 40 proc. vairuotojų vyksta ne iš taško A į B, o ieško vietos automobiliui pastatyti“, – sako K. čiplys. Statymo sistemos padeda vairuotojams gauti informacijа apie laisvas vietas ir trumpiausiа keliа iki jų. Todėl automatiškai mažinamos spūstys miesto centre.

Duos keliа viešajam transportui

Intelektinė eismo valdymo sistema gali suteikti prioritetа tam tikram transportui. „Pavyzdžiui, viešajam transportui artėjant prie šviesoforo, informacija apie jo judėjimo kryptį yra perduodama eismo valdymo sistemai, kuri reikiamu momentu ir reikiama kryptimi įjungia žaliа šviesа“, – pasakoja K. čiplys. Lygiai taip pat sistema veikia artėjant specialiųjų tarnybų automobiliams, pavyzdžiui, iš anksto eismo valdymo sistema gauna duomenis apie ugniagesių judėjimo maršrutа ir jungia žaliа šviesа ta kryptimi, kuria reikia judėti gaisrinei.

Be to, intelektinės eismo valdymo sistemos padeda tiksliau laikytis viešojo transporto tvarkaraščių, suteikia keleiviams informacijа apie viešojo transporto judėjimа realiu laiku.

Naudodami intelektines eismo valdymo sistemas, miestai gali imtis priemonių taršai sumažinti, pavyzdžiui, nustačius itin užterštas vietoves eismo srautai gali būti nukreipiami kitais keliais arba gali būti įvedama mokėjimo už važiavimа tam tikrais keliais sistema. Modernios sistemos gali nuolat rinkti ir stebėti oro taršа bei reaguoti.

Panevėžyje iškils nauja autobusų stotis

Balandžio 21 d. Panevėžio miesto taryba pritarė naujos autobusų stoties statybos konkursui.

Kaip teigė UAB Panevėžio autobusų parko direktoriaus pavaduotojas Alvydas Dirsė, artimiausiu metu bus skelbiamas atviras konkursas investuotojams, kurie statys naujа stotį. Visi statiniai išdygs dabartinėje autobusų parko teritorijoje J. Basanavičiaus gatvėje. Ґšiuo metu turime nekilnojamojo turto miesto centre – autobusų stotį su 0,5 ha žemės ir 7 ha žemės J. Basanavičiaus gatvėje. Kooperuodamiesi su investitoriais, ketiname sėkmingai panaudoti turimа turtа ir pasistatyti naujus modernius pastatus. Autobusų stotis išdygtų arčiau J. Basanavičiaus gatvės, toliau toje pačioje teritorijoje įsikurtų autobusų parko gamybinė bazė. Investuotojams atitektų žemė miesto centre“, – kalbėjo A. Dirsė. Taip Panevėžyje atsirastų moderni stotis, o miesto centre veikiausiai išdygtų visuomeninės komercinės paskirties kompleksas. Pasak Panevėžio autobusų parko vadovų, miesto gyventojai bei svečiai dėl stoties perkėlimo neturėtų nukentėti – nuo dabartinės ji bus nutolusi vos apie kilometrа. Keleiviams nuo naujosios stoties link centro pavėžėti bus priderinti Panevėžio autobusų parko miesto maršrutai.

šiam projektui jau pritarė miesto taryba. Artimiausiu metu investuotojai pateiks savo pasiūlymus, jie bus įvertinti bei pasirinktas tinkamiausias.

Investuotojo parinkimo atvirаjį konkursа organizuos UAB Panevėžio autobusų parko administracija. Konkurso nugalėtojas turėtų paaiškėti po trijų mėnesių. Konsultantų vertinimu, projekto vertė sudarytų apie 20 mln. Lt.

Naujosios autobusų stoties atsiradimas pritraukiant privataus investuotojo lėšas numatytas Panevėžio miesto plėtros 2004–2013 m. strateginiame ir Panevėžio miesto savivaldybės 2003–2007 metų veiklos planuose.

Lina JAKUBAUSKIENė

ES fondų parama – Lietuvos keliams

Balandžio 25 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos surengė spaudos konferencijа „Europos Sаjungos struktūrinės ir sanglaudos fondų paramos svarba valstybinės reikšmės Lietuvos keliams“.

Informacijа apie reikšmingiausius šių metų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, priežiūros, rekonstrukcijos darbus, bendrus projektus su Europos Sаjungos institucijomis pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas, generalinio direktoriaus pavaduotojai Algimantas Janušauskas ir Petras Tekorius.

Po to pranešėjai išsamiai atsakė į žiniasklaidos atstovų klausimus ir paprašė jų perduoti informacijа apie eismo apribojimus keliuose, kuriuose šį sezonа jau pradėti arba tęsiami tiesimo ir rekonstrukcijos darbai.

Raimundo KAIRIO nuotr.

Kelininkų varžybose – atkaklios kovos

Nepaisydami orų kaprizų, įtempto darbų grafiko ar nuolatinių išvykų, kelininkai sportui laiko visuomet suranda. Tа liudijo ir tradicinės, jau dešimtosios, pavasario varžybos, visа šeštadienį kaitinusios kraujа Anykščiuose, pramogų ir sporto komplekse „Mindaugo karūna“.

Penkiolikai rinktinių atstovavę dalyviai jėgas išmėgino septynių sporto šakų – krepšinio, tritaškių mėtymo, smiginio, šachmatų, šaškių, stalo teniso ir kėglių – rungtyse.

Prie šaškių lentų, kaip ir pernai, geriausiai žaidė „Utenos regiono kelių“ atstovas Vytautas Stankevičius. Jo komandos draugai Rita Musteikytė ir Vaiduolis Taraškevičius buvo pajėgiausi pirmаsyk surengtame kėglių turnyre. į taikinį strėliukes taikliausiai svaidė Aurimo Kaupo ir Broniaus Malkinoko duetas iš asociacijos „Milsa ir Ko“. Tos pačios komandos narys Danielius Makulavičius laimėjo šachmatų turnyrа. „Alytaus regiono kelių“ rinktinės atstovas Algis Vičkačka po metų pertraukos susigrаžino pajėgiausio stalo tenisininko vardа. Krepšinio varžybas laimėjo „šiaulių regiono kelių“ rinktinė. Tritaškių turnyre taikliausias buvo Kęstutis Pralgauskas, atstovavęs „Klaipėdos regiono keliams“.

Galutinėje įskaitoje, surinkusi 40,5 taško, komandinę pergalę ir nugalėtojai skirtа taurę iškovojo valstybės įmonės „Problematika“ rinktinė. Antri liko asociacijos „Milsa ir Ko“ (38 taškai), trečiаjа vietа su 35,5 taško užėmė „Alytaus regiono kelių“ komanda.

"Vežėjų žinios"
Balandis Nr. 8 (116)

"Linava" informuoja

Naujienos

Rinkos naujienos

Naujienos

Valstybės sienos apsaugos tarnyba

Sulaikytas Varėnos pasienietį mėginęs papirkti lenkas

Veteranai

Naujienos

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Vž informacija

Naujienos

VKTI informuoja

Naujienos

Susisiekimo ministerijoje

Naujienos

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams