Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

Paryžiuje aptartos Europos transporto ministrų konferencijos veiklos perspektyvos

Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis dalyvavo Paryžiuje (Prancūzija) Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) pavaduotojų komiteto posėdyje. Komiteto posėdyje svarstyti ETMK reorganizacijos, finansavimo, būsimos 90-osios sesijos, vyksiančios š. m. gegužės mėnesį Dubline, darbotvarkės bei ETMK generalinio sekretoriaus perrinkimo klausimai.

Aptariant ETMK veiklos perspektyvа buvo siūloma jа reorganizuoti į globališkesnę institucijа, pvz., Tarptautinį ministrų forumа, kuris nagrinėtų visus svarbius transporto – pagrindinio ekonomikos augimo variklio – klausimus pasauliniu mastu, įtraukiant kiek galima daugiau valstybių bei tarptautinių institucijų. Buvo siūloma sutelkti dėmesį į esminius politinius transporto plėtros aspektus bei didinti poveikį visuomenei.

šiuo metu ETMK generalinio sekretoriaus pareigas atlieka Džekas šortas (Jack Short). Pasak Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus A. Mačiulio, kuris yra Europos transporto ministrų konferencijos Pavaduotojų komiteto narys, Lietuva siūlė J. šorto kandidatūrа ir kitai kadencijai.

Europos transporto ministrų konferencija buvo įsteigta 1953 m. Briuselyje. Jos narėmis yra 43 šalys.

Trumpųjų nuotolių laivyba turės tapti vienu iš ES transporto plėtros prioritetų. Tai konstatuota sausio 23–25 d. Liublianoje (Slovėnija) vykusioje Europos Komisijos transporto ministrų konferencijoje, kurioje nagrinėti jūrų greitkelių plėtros klausimai.

Konferencijoje dalyvavusio Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydo Vaitkaus teigimu, akcentuota, kad trumpųjų nuotolių laivybos vežamų krovinių apimtis nuo 1995 m. padidėjo daugiau nei dvigubai, o ateityje jos didės dar sparčiau.

Konferencijoje nagrinėtos priežastys, galinčios stabdyti jūrų greitkelių plėtrа. Anksčiau manyta, kad pagrindinės priežastys – neišplėtota infrastruktūra ir sudėtingos muitinės procedūros. Europos Komisijai atlikus tyrimа dėl muitinės procedūrų, paaiškėjo, kad problemų ES šalių teisinėje bazėje nėra, tačiau labai svarbu gerinti aptarnavimа, t. y. supaprastinti muitinės procedūras, įdiegiant „vieno langelio“ principа.

Pasak A. Vaitkaus, Lietuvos atstovai apgailestavo, kad kol kas, be atliekamų studijų, iš ES finansinės paramos nėra skiriama pinigų realiai greitkelių infrastruktūros plėtrai. Uostų administracijų skiriamos lėšos jūrų greitkelių plėtrai tikrai didelės, tačiau jų atsiperkamumas – labai lėtas. Be to, jų aiškiai nepakanka, norint sėkmingai spręsti daugelyje ES šalių šiuo metu kylančias vis sudėtingesnes ekologines, kelių perkrovos sunkiuoju krovininiu transportu problemas. „Jas būtina spręsti kompleksiškai, todėl tai neturėtų būti vien uostų administracijų lėšos“, – sakė A.Vaitkus.

šių problemų sprendimа tikrai palengvintų jūrų greitkelių plėtra. Todėl Lietuva pasiūlė, kad jūrų greitkeliams skiriamos lėšos turėtų būti konsoliduojamos, pritraukiant ir kitus finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, ES lėšas. Kol kas ES lėšomis yra galimybė finansuoti tik iki 30 proc. tokio projekto vertės.

Finansinei paramai gauti projektus gali teikti ne tik uostų administracijos, bet ir privatus sektorius. Planuojama, kad bendra ES parama šiam sektoriui 2007–2013 m. gali sudaryti 740 mln. eurų.

"Vežėjų žinios"
Vasaris Nr. 3 (111)

"Linava" informuoja

Naujienos

Lietuvos automobilių kelių direkcija

Naujienos

Parodos

Tarptautinė transporto ir logistikos paroda TRANSRUSSIA-2006

Valstybės sienos apsaugos tarnyba

Naujienos

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Vž informacija

Naujienos

Susisiekimo ministerijoje

Naujienos

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams