Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Vežėjo teisė sulaikyti gabenamа krovinį

Krovinių vežimo praktikoje pasitaiko atvejų, kai kreipimasis į teismа dėl skolos už vežimo paslaugas išieškojimo yra neefektyvus, ir tenka ieškoti kitų teisėtų priemonių, siekiant atgauti priklausantį užmokestį. Viena iš galimų priemonių – vežėjo teisė sulaikyti gabenamа krovinį, iki bus sumokėtas užmokestis bei kitos vežėjui priklausančios sumos.

Tokia vežėjo teisė yra įtvirtinta galiojančiame tiek Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, tiek ir kitų užsienio valstybių teisės aktuose (pavyzdžiui, Rusijos Federacijos Civiliniame kodekse ir kt).

Deja, ši teisė reglamentuojama gana glaustai, todėl aiškinantis jos realizavimo galimybes reikia atsižvelgti į bendras nuostatas, reglamentuojančias perduoto daikto (šiuo atveju – krovinio) sulaikymo teisę, taip pat į bendrus prievolių vykdymo nuostatus ir teisinę praktikа, kuri Lietuvoje iki šiol yra labai negausi. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apie vežėjo teisę sulaikyti gabenamа krovinį užsimenama tik keletoje bylų, kuriose šios teisės realizavimo aspektai nėra detaliai aptariami.

Civilinio kodekso nuostatos

Galiojančio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.813 str. 4 dalis nustato, kad vežėjas turi teisę sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagažа, iki bus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis ir kitos sumos, jei įstatymas ar vežimo sutartis nenustato ko kita. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ši teisė yra suformuluota gana plačiai, t.y. kad vežėjas bet kada, kai krovinio vežimo užsakovas yra skolingas jam už krovinių vežimo paslaugas, gali sulaikyti gabenamа krovinį teisėtai, neatlygindamas jokių tokiais savo veiksmais sukeltų nuostolių. Tačiau, aiškinant šiа nuostatа kartu su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4 knygos XIII skyriaus „Daikto sulaikymas“ nuostatomis, reglamentuojančiomis bendras daiktų sulaikymo taisykles, matyti, kad galimybės sulaikyti krovinį yra gana ribotos.

Galiojančio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.229 str. nustato, kad kitam asmeniui priklausančio daikto (sakykim, krovinio) teisėtas valdytojas (sakykim, vežėjas, kuriam buvo perduotas krovinys), turintis reikalavimo teisę į daikto savininkа, gali sulaikyti jo daiktа tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Taigi, darytina išvada, kad vežėjas gali sulaikyti krovinį tik tada, kai gabenamo krovinio savininkas yra skolingas vežėjui. Be to, sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jei dar nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Tai reiškia, kad jei krovinio vežimo sutartyje yra sutartas mokėjimas po krovinio pristatymo, vežėjas neturėtų sulaikyti krovinio reikalaudamas mokėti už šį vykdomа vežimа anksčiau, nei jis bus pristatytas gavėjui.

Kokie yra vežėjo, sulaikiusio krovinį, įsipareigojimai krovinio savininkui?

Visų pirma, vežėjas turi saugoti krovinį bei laikyti jį taip, kad būtų užtikrintas jo saugumas. Tai reiškia, kad krovinio sulaikymo metu įvykus vagystei, ar kroviniui kitaip sugedus (pavyzdžiui, sušlapus laikant jį atviroje vietoje ir pan.), atsakingas už pasekmes bus vežėjas. Be to, vežėjas negali naudoti sulaikytojo krovinio savo reikėms, t.y. parduoti dalį sulaikyto krovinio, įkeisti, išnuomoti ar kitaip jį naudoti. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.232 str. 3 d. numatyta ir gynybos priemonė krovinio savininkui, žinančiam, kad vežėjas nėra užtikrinęs krovinio saugumo ar naudoja krovinį: krovinio savininkas turi teisę kreiptis į teismа su prašymu perduoti jam vežėjo sulaikytа krovinį, t.y. nutraukti daikto sulaikymа.

Vežėjas, sulaikęs krovinį, greičiausiai turės papildomų išlaidų krovinio saugojimui: mokėjimams sandėliui ar terminalui, kuriuose laikomas krovinys, automobilio pastatymui, jei sulaikytas krovinys yra laikomas transporto priemonėje, tam tikrų muitinės procedūrų įforminimui, jei gabenamas muitinės priežiūroje esantis krovinys, greičiausiai bus nuostolių ir dėl automobilio prastovos ir pan. Kyla klausimas, ar krovinio savininkas (skolininkas) privalo atlyginti vežėjui tokias išlaidas?

Taip, išlaidas, susijusias su sulaikyto krovinio išlaikymu, krovinio savininkas turėtų atlyginti, jei jos buvo būtinos. Pavyzdžiui, veikiausiai nebus laikomos būtinomis išlaidos ekspertams, turintiems nustatyti krovinio laikymo sаlygas, jei tokias sаlygas vežėjas galėjo susižinoti tiesiai iš krovinio savininko ir pan.

Kadangi didžioji krovinių dalis yra gabenami tarptautiniais maršrutais, reikia atsižvelgti į tai, kad daikto sulaikymo teisė gali būti skirtingai reglamentuojama krovinio išsiuntimo bei paskirties valstybėse, taip pat ir tarpinėje valstybėje (pavyzdžiui, Lietuvoje), kurios teritorijoje vežėjas planuoja sulaikyti gabenamа krovinį. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.50 str. nustatyta, kad užsienyje atsiradusi daikto sulaikymo teisė galioja ir įvežtam į Lietuvos Respublikа kilnojamajam daiktui, tačiau eksportuojamam iš Lietuvos kilnojamajam daiktui jo sulaikymo teisę nustato daikto paskirties vietos valstybės teisė. Pavyzdžiui, sulaikant krovinį, kuris iš Lietuvos yra eksportuojamas į Rusijа, reikia žinoti, kaip daikto sulaikymo teisė yra reglamentuojama Rusijos įstatymų, ir į tai atsižvelgti.

Vežėjas, sulaikydamas krovinį, turi laikytis bendrų prievolių vykdymo principų, t.y. protingumo, sаžiningumo, bendradarbiavimo su kita šalimi, ekonomiškumo ir kt. Todėl manytina, kad vežėjas, prieš sulaikydamas krovinį, turi pareikalauti, kad kita šalis (skolininkas) nedelsiant apmokėtų įsiskolinimа, t.y. vežėjas turi išnaudoti kitas teisėtas priemones, kurios daro mažiau žalos krovinio savininkui, nei krovinio sulaikymas. Tai yra kraštutinė priemonė, kadangi dėl krovinio sulaikymo vėluojantis pristatymas gali sukelti itin nepageidautinų finansinių pasekmių krovinio savininkui ar gavėjui. Pavyzdžiui, krovinio įvežimas į paskirties šalį praleidus tam tikrа terminа gali pasidaryti neįmanomas, jei krovinį įvežti buvo išduotas terminuotas leidimas, arba krovinys gali būti neberealizuojamas (pavyzdžiui, kalėdinių eglučių siunta), todėl vėliau pripažinus, kad vežėjas krovinį sulaikė neteisėtu būdu, visus su krovinio sulaikymu susijusius krovinio siuntėjo ar gavėjo nuostolius gali tekti atlyginti pačiam vežėjui.

CMR konvencija

CMR konvencija taip pat iš dalies reglamentuoja vežėjo teisę tam tikrais atvejais sulaikyti krovinį. CMR konvencijos 13 str. 2 d. nustato, kad krovinio gavėjas privalo padengti įsiskolinimus, susijusius su važtaraštyje nurodytais mokėjimais, o jei dėl jų kyla ginčas, vežėjas privalo atiduoti krovinį tik tada, kai gavėjas pateikia garantijа.

Primename, kad pagal CMR konvencijos 6 str., važtaraštyje turi būti nurodyti visi su vežimu susiję mokėjimai, t.y. mokestis už vežimа, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai, rinkliavos ir t.t., o prireikus, gali būti nurodyta ir krovinio išperkamojo mokesčio suma, kuri turi būti sumokėta pristačius krovinį. Jei krovinio važtaraštyje yra nurodyti tokie mokėjimai, vežėjas turi teisę sulaikyti krovinį tol, kol tie mokėjimai bus įvykdyti. Tačiau teisybės dėlei reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad dar 2001 m. Lietuvos Aukščiausiausiojo teismo teisėjų senato patvirtintoje Lietuvos teismų praktikos taikant CMR konvencijа apžvalgoje pažymėta, kad šiuolaikinėje praktikoje važtaraščiuose beveik niekada nėra nurodomas mokestis už vežimа, nes labai retai mokėtojas už vežimа yra krovinio siuntėjas, kuris paprastai pildo CMR važtaraštį.

Remiantis CMR konvencijos 21 str., jei vežėjas perduoda krovinį gavėjui nepaėmęs iš jo išperkamojo mokesčio, tai vežėjas privalo kompensuoti siuntėjui krovinio vertę, kuri yra lygi išperkamojo mokesčio dydžiui. T.y. reikia skirti dviejų rūšių mokėjimus: vežimo užmokestį, kuris priklauso vežėjui, ir išperkamаjį mokestį, kurį vežėjas privalo paimti iš krovinio gavėjo ir dažniausiai perduoti krovinį siuntėjui.

Pirmuoju atveju, jei yra nesumokėtas mokestis už vežimа, vežėjas savo nuožiūra gali spręsti, ar reikalinga sulaikyti gabenamа krovinį iki tas užmokestis bus sumokėtas. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2004, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nagrinėtoje 2004 m., teisėjų kolegija nurodė: faktas, kad vežėjas nepasinaudojo teise sulaikyti krovinį, neįrodo, kad su vežėju krovinio gavėjas atsiskaitė, t.y. sumokėjo jam priklausantį užmokestį už vežimа.

Antruoju atveju, vežėjo laukia visai kitos pasekmės, jei jis neįvykdys pareigos paimti iš krovinio gavėjo krovinio išperkamojo mokesčio: kaip minėjome anksčiau, vežėjas tokiu atveju privalo savo sаskaita kompensuoti krovinio siuntėjo nuostolius arba pateikti ieškinį krovinio gavėjui ir teismo keliu išieškoti gavėjo nesumokėtas sumas. Jei krovinio gavėjas yra ofšorinė kompanija, pateikti ieškinį teisme dėl krovinio išperkamojo mokesčio sumokėjimo tokiam gavėjui bus gana problematiška.

"Transporto pasaulis"
Lapkritis Nr. 11 (59)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

Patikima plomba – saugus krovinys

Pažymėjimo ar gyvenimo vardan?

Raudonasis „sidabras“ – skystas aliuminis

Techninei apžiūrai – 10

Idėjos

Pirmasis, lietuviškasis

Parodos

BUSWORLD EUROPE-2005 – paskutinės autobusų mados

Pravartu žinoti

PIRMOSIOS AVARIJOS

Tolimųjų reisų pilotus „Vodafone World“ gelbsti ir netikėtomis aplinkybėmis

Servisas

REKORDINIS AUKšTIS

UAB EURO ASISTA – susivieniję konkurentai

Užsienyje

NAUJAS SUNKVEžIMIU PASIEKTAS REKORDAS

Sunkvežimių pasaulyje – visi lygūs

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Keleivinis transportas

Vilniaus autobusams - 60

Technika

KENWORTH T600 – TRADICIJų NIEKINTOJAS

Teisė

Vežėjo teisė sulaikyti gabenamа krovinį

Muziejus

OdAZ GAMYKLOS ODISėJOS